mokesčiai

Pirmadienį Seime šaukiamas neeilinis parlamento posėdis, kurio metu ketinama svarstyti dalį mokestinių pakeitimų paketo įstatymų. Tokį sprendimą trečiadienį patvirtino Seimo valdyba. Pirmadienį, birželio 16 d., Seimo nariai rinksis plenarinių posėdžių salėje popietės metu, nuo 14 val. „Tiesiog yra keturi įstatymai, kuriems priregistruota tiek įvairiausių siūlymų, kad svarstymo stadija tikrai pakankamai užtruks.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nubalsavo už koalicinės tarybos sprendimą neapmokestinti pagrindinio būsto. Tad antradienį prie Seimo numatytą protesto mitingą organizatoriai žada švelnesnį ir mažesnį nei planavo anksčiau. Jame žada pasirodyti ir premjeras Gintautas Paluckas. Visgi šis komiteto sprendimas – ne galutinis Seimo balsavimas, tad „Nemuno aušros“ lyderis neatmeta, kad dėl skirtingų nuomonių, Seimas gali iš viso nesusitarti ir palikti galioti dabartinį mokestį.

Vyriausybės teiktos mokesčių reformos pirmadienį ėmęsis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė trims gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifams – 20, 25 ir 32 proc., bet nepalaikė siūlymo įvesti ketvirtąjį 36 proc. tarifą. Už tokią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, kur numatyti trys tarifai, pirmadienį balsavo šeši parlamentarai, prieš buvo vienas, o susilaikė trys.   Komitetas nepritarė, kad ateityje būtų taikomas ketvirtasis, 36 proc.

Lietuvoje kunkuliuojant aistroms dėl būsimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, Tarptautinis valiutos fondas ragina apmokestinti kuo daugiau gyventojų. Lietuviai esą turėtų šio mokesčio sunešti į biudžetą daug daugiau nei dabar. Finansų ministras su Lietuvos banko vadovu tokiai užsieniečių rekomendacijai pritaria. Beje, užsienio ekspertai perspėja ir dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje.

Seimui išvadą dėl mokesčių pertvarkos paketo teiksiantis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį paskutinį kartą ketina svarstyti Vyriausybės inicijuojamus pokyčius ir balsuos dėl jų.  Taip pat komitetas įvertins kelias dešimtis parlamentarų siūlomų pataisų bei Mokslų akademijos mokslininkų atliktą keičiamų mokesčių poveikio vertinimą.

Artėjant lemiantiems valdančiųjų balsavimams dėl mokesčių reformos, liberalai jau gatvėse piliečius gąsdina, kad dėl naujų mokesčių kas mėnesį kiekvieno lietuvio piniginė paplonės iki 100 eurų. Finansų ministras neneigia, kad kainos šalyje padidės, tačiau esą nereikšmingai. Na, o valdantieji iki šiol nesutaria dėl nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybės pasiūlytas pirmojo būsto mokestis jiems atrodo per didelis.

 Seime svarstant Vyriausybės mokesčių pertvarką, trūksta nuoseklios finansų ministro Rimanto Šadžiaus arba premjero Gintauto Palucko lyderystės, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Linas Kukuraitis. „Šiai mokesčių reformai stinga vieno asmens, kuris imtųsi tiek sprendimų priėmimo, tiek komunikacinės atsakomybės.

Išaugusios ir toliau didinamos valdžios išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena minima birželio 3-iąją – tai trečia vėliausia jos data per daugiau nei tris dešimtmečius, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). „Dieną skaičiuojame nuo 1993 metų ir stebime, kaip ji nuolatos tolsta.

Per pirmąjį metų ketvirtį daugiausia mokesčių tarp privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sumokėjo „InMedicA“ grupė – 3,7 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“.  Anot portalo, 10 daugiausiai mokesčių mokėjusios įmonės sektoriuje bendrai į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą pervedė beveik 12 mln. eurų – 34 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „InMedicA“ per pirmus tris šių metų mėnesius sumokėta suma – beveik 14 proc.

Seime toliau svarstomi mokesčių pakeitimai Lietuvoje. O svarstymuose bene daugiausia diskusijų kyla dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – ar parlamentarai pritars daliai gyventojų jį didinti nuo dabartinių 32 proc. iki 36 proc.? Praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dėl GPM ir kilo daug diskusijų ir ginčų. Ypač dėl vienodesnio darbinių ir nedarbinių pajamų apmokestinimo ir didesnių mokesčio tarifų.

Valdantieji toliau stumia didesnius mokesčius gyventojų pajamoms. Užsimoję visas pinigines pajamas sudėti į vieną krūvą ir joms užkrauti progresinius mokesčius, valdantieji grasina didesniais mokesčiais ne tik dirbantiems individualiai, bet ir pagal darbo sutartis, pardavusiems nekilnojamąjį turtą ar vertybinius popierius. Tiesa, politikai dar ginčijasi dėl išimčių – pavyzdžiui, kada mokesčių nedidinti už pašalpas, parduotą būstą ar akcijas.

Daugeliui lietuvių yra įprasta, kad krikštynose, vestuvėse ar laidotuvėse dalyvautų kunigas. Vis tik mažai kas žino ar apskritai pagalvoja, kiek už dvasininko skirtą laiką ir pagalbą reikėtų „sumokėti“, t. y. kokią auką skirti. Laikant, kad Bažnyčia yra prieš materialus dalykus, nesitikima, kad kunigas pareikalaus apvalios sumos, o negavęs norimos aukos atsisakys atlikti apeigas, pvz., vesti mišias. Su tuo susidūrė Genė iš Pasvalio.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina išplėsti atvejų ratą, kada gyventojų skirta dalis jų pajamų mokesčio (GPM) nepasieks paramos gavėjų. VMI žada pinigų nepervesti paramos gavėjams, kurie laiku nepateikė mokesčių deklaracijų ar kitų privalomų dokumentų ir kurių mokestinė nepriemoka viršija 15 eurų, taip pat jeigu gavėjui būtų taikomos tarptautinės sankcijos. VMI Mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė BNS nurodė, kad iš maždaug 18,5 tūkst.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs sprendimas, jog visi iki šiol naudoję kasos aparatus smulkieji verslininkai privalo įsigyti ir išmaniuosius, vis dar kelia aistras. Prekybininkai aparatų neperka, mat šie brangiai kainuoja bei, ypač turgavietėse, apsunkina darbą. Seime jau pasigirdo svarstymų tokį reikalavimą atšaukti apskritai.  Indrė Klaipėdos turgavietėje žuvimi prekiauja jau ketverius metus.

Seimas klimpsta ginčuose dėl mokesčių reformos. Verslo atstovai reikalauja ją kišti kuo giliau į stalčių, tačiau profsąjungos ir skurstančių gynėjai atvirkščiai – spaudžia parlamentarus mokesčius dar labiau didinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad reformos likimas parlamentarų rankose ir aiškina, kad didesnių mokesčių reikia ne tik atskirčiai mažinti ar viešosioms paslaugoms, bet ir šalies gynybai.

Seime svarstant Vyriausybės mokesčių paketą, prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis tendenciją, kad pokyčius priimti valdantiesiems pavyks – tai, anot šalies vadovo, yra užduotis, kuri buvo pernelyg sudėtinga praėjusios kadencijos konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamam Ministrų kabinetui.

„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas kritiškai vertina planuojamą mokesčių reformą, teigdamas, kad jos pasekmės gali skaudžiai paliesti ne didžiausias pajamas gaunančius žmones, kaip tikimasi, o viduriniąją klasę: dirbančius asmenis, auginančius šeimas, paveldinčius ar turinčius nekilnojamojo turto.

Valdantieji skelbia ambicingus planus – didinti finansavimą gynybai, mažinti socialinę atskirtį ir kovoti su šešėline ekonomika. Tačiau ekspertai klausia – ar tikslai aiškūs, o priemonės pagrįstos? Apie mokesčių reformą bei valdžios spragas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto, Politikos komunikacijos tyrimų centro vadova...

Seimui pradėjus svarstyti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, visuomenėje ir tarp politikų toliau netyla diskusijos dėl jų. Tie, kas daug turto neturi, nemato problemų, kad, padidinus NT mokestį, turtingesni susimokės daugiau.  Kiti jau svarsto, kad pakeitus įstatymą, ieškos būdų, kaip didesnio mokesčio išvengti. O vienas iš jų – NT dovanojimas ar perrašymas, pavyzdžiui, vaikams.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.

Mokesčių reformai pasitvirtinus, kalbos eina apie Vyriausybės priemones nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbių temų, bei vėl naujus mokesčius – akcizai saldintiems gėrimams, bei mokestis nuo negyvybės draudimo įmokų.

Ketvirtadienį Seimas ėmėsi svarstyti naujausią Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą. Jam vos prieš vieną dieną pritarė Vyriausybė, nes ankstesnis jos pasiūlytas NT apmokestinimo modelis parlamento buvo atmestas. Už naujas NT mokesčio pataisas balsavo 72 Seimo narių, 36 buvo prieš, o 9 susilaikė. Dabar jas svarstys Seimo komitetai. Birželio mėnesį už jas turėtų būti balsuojama po svarstymo.

Tiek dabartinė, tiek praėjusi valdžia pasisako už tai, kad iš gyventojų mokesčių pavidalu būtų paimta daugiau pinigų, kurių trūksta krašto gynybai. Tačiau panašu, kad kai kurios institucijos turi tiek mūsų pinigų, kad leidžia sau nusipirkti įspūdingą prabangų visureigį. Viena iš tokių institucijų – Radiacinės saugos centras, kuriam vadovauja Ernestas Jasaitis. Centras turi 63 darbuotojus ir 8 tarnybinius automobilius.

Vilniaus Šnipiškių rajone planuojamos naujo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo statybos, rašo portalas „Made in Vilnius“. Septyni 5–7 aukštų gyvenamieji namai turėtų iškilti Žalgirio gatvėje, dauguma jų būtų sublokuoti.  Anot projektinių siūlymų, daugiabučiuose ketinama įrengti 311 butų. Naujas gyvenamasis kvartas turėtų vidinį kiemą su vaikų žaidimų bei jaunimo sporto aikštelėmis, taip pat senjorų poilsio zoną.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad naujausias Finansų ministerijos parengtas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis problemų nesprendžia, o jo pakeitimai yra tik kosmetiniai. „Visiškai (nesprendžia – BNS), nes tai nei aktualu savivaldybei, nei aktualu gyventojams, kurie bus mokesčių mokėtojai.

Lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui nebeturi socialinės prasmės, sako finansų ministras.  Tačiau Rimantas Šadžius pabrėžia, kad panaikinus lengvatą reikėtų liberalizuoti šildymo kompensacijų mokėjimo tvarką atlaisvinant reikalavimus gyventojų turtui.  „Ji (lengvata – BNS) socialinės prasmės galbūt ir turėjo prieš 15 metų.

Antradienį Seimas atmetė Vyriausybės siūlytą Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projektą ir pasiūlė jį tobulinti. Finansų ministerija tą padarė per greičiau nei per parą ir trečiadienį registravo naujas pataisas. Ministrų kabinetas šios dienos posėdyje patvirtino naują įstatymo projekto versiją, tad jis artimiausiu metu bus pateiktas Seime, kad būtų svarstomais su visu mokesčių didinimo teisės aktų paketu.

Nepavykus Vyriausybės įtikinti atidėti mokesčių reformą, verslas paskutines viltis deda į Seimą. Jau antradienį parlamente vyko pirmasis balsavimas dėl mokesčių didinimo, tad apie 200 verslo organizacijų reikalauja valdančiuosius stabdyti mokesčių reformą. Antraip esą ekonomika stos ir pinigų trūks ir gynybai, ir skurstantiems. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus ir toliau numoja ranka ir telkia balsus pradėti mokesčių didinimą.

Didžiųjų miestų merai vienas po kito skelbia gyventojus atleisiantys nuo naujo nekilnojamojo turto mokesčio. Tačiau tai padaryti jie galės tik būstui, kuriame žmonės deklaruos gyvenamąją vietą. O už kitą turtą valdantieji jokių nuolaidų nežada. Tad politikai prognozuoja, kad siekdami išvengti mokesčių, tautiečiai puls keisti gyvenamosios vietos registracijas, būstus užrašinės ir nepilnamečiams vaikams.

Į Seimą atkeliavęs naujas nekilnojamojo turto mokestis supykdė valdančiuosius tarpusavyje. Pritrūkus balsų, pirmasis balsavimas dėl šio mokesčio Seime žlugo. Jame nedalyvavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Žemaitaitis. Premjeras Paluckas jau grasina Žemaitaičiui rimtu pokalbiu apie discipliną, bet jau sutinka atsižvelgti į reikalavimus pakelti mokesčio grindis ir mėgins mokestį Seimui teikti iš naujo.

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau galutinai nusprendė dėl mokesčių pakeitimų, kurie antradienį pateikti Seime. Tačiau jos registruoti įstatymų projektai sulaukia kritikos. Esą tokie sprendimai daugelį gyventojų paskatins lįsti į šešėlį, taip vengiant itin padidėsiančių mokesčių. Vienas iš siūlomų pokyčių – kad toks pats gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų taikomas visoms pajamų rūšims bendrai, t. y. tiek darbo ar individualios veiklos pajamoms, tiek iš turto nuomos ar pardavimo gautoms lėšoms.

Seimui antradienį nepradėjus svarstymų dėl Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projekto, premjeras Gintautas Paluckas tai vadina nedideliu nesusipratimu ir sako, kad jis bus ištaisytas ketvirtadienį.  Jis neatmeta, kad įstatymo projektas bus šiek tiek pakoreguotas.

Seimui antradienį nesutikus pradėti svarstymų dėl pagrindinio Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projekto, kuriuo būtų išplėsta mokesčio bazė, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad patobulintas variantas turėtų būti pateiktas ketvirtadienį.  „Pateikimo stadijoj nepraėjo, bet, matyt, bus ketvirtadienį patobulintas variantas.

Seimas po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, prieš tai grąžinęs tobulinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.  Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti aštuonis mokesčių pakeitimų įstatymų projektus, tačiau be nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.  Už 8 iš pateiktų 9 įstatymų pataisų svarstymą balsavo maždaug po 70 parlamentarų, jų neparėmė po 50.  Seimas nepriėmė svarstyti tik NT mokesčio įstatymo pataisų, kurios leistų savivaldybėms nustatyti mokesčio girndis bei konkrečius tarifus tarp 0,1 ir 1 proc.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas sako, kad vietoj Vyriausybės siūlomo visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio siūlys labiau apmokestinti azartinius lošimus.

Seimui antradienį imantis Vyriausybės mokesčių pertvarkos, o verslui raginant pokyčius atidėti ir skirti daugiau laiko diskusijoms, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad šiuo metu laikas atėjo pokalbius baigti ir imtis sprendimų priėmimo. „Kažkada tas diskusijas reikia baigti ir pereiti prie sprendimų priėmimo.

Valdančioji „Nemuno aušra“ siūlo didesnes nei 32,5 tūkst. eurų metines pajamas iš individualios veiklos apmokestinti progresiniu gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), sako partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis. „Jeigu bus pritarta mūsų siūlymui, tai reiškia – 32,5 tūkst. eurų „pasideda į saugiklį“, mokamas mažesnis (GPM – BNS). Kas virš 32,5 tūkst. jau būtų mokamas progresinis“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Žemaitaitis. Anot politiko, partija taip pat siūlys 15 proc.

Seime pradėjus svarstyti Vyriausybės mokesčių pertvarką ir opoziciniams „valstiečiams“ imus prašyti šiuos svarstymus nukelti iki kito posėdžio, Seimo pirmininkas, „demokratų“ vadovas Saulius Skvernelis paprašė pusvalandžiui atidėti dalies paketo įstatymų projektų svarstymą, kam parlamentas pritarė.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Vyriausybės inicijuojama kai kurių mokesčių pertvarka leis Lietuvai tinkamai reaguoti į gynybos ir socialinio saugumo iššūkius.    „Šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis, žinoma, saugumo. Jis daugiaveidis – ne tik karinis saugumas, bet taip pat ir socialinis. Ir privalome į tuos iššūkius teisingai reaguoti“, – antradienį Seimui pristatydamas svarbiausių mokesčių pataisas teigė R. Šadžius.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti Vyriausybės patvirtintus įstatymų projektus, kuriais didinami dabartiniai mokesčiai ir įvedami du nauji mokesčiai. Kaip jau skelbta, valdančioji koalicija planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, pajamas, karštą vandenį ir šildymą. Naują mokestį norima įvesti saldintiems gėrimams ir draudimo įmokoms. Be to, valdantieji siūlo dar padidinti pelno mokestį verslui.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako besitikintis, kad Seimas antradienį po pateikimo pritars Vyriausybės siūlomai mokesčių pertvarkai. Vėliau Seimo komitetuose projektai bus tobulinami, be kita ko, anot jo, atsižvelgiant ir į verslo nuogąstavimus.    „Šiandien tikiuosi, Seimas po pateikimo stadijos pritars ir tada prasidės tobulinimas, tvarkymas Seimo komitetuose pataisų ir pasiūlymų registravimas“, – žurnalistams antradienį Seime sakė S. Skvernelis.

Seimui antradienį pristatant mokesčių reformos planą, finansų ministras Rimantas Šadžius sako besitikintis, kad parlamentas „nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms“. „Tikiuosi, parlamentas, svarstydamas mūsų finansinę situacija, bus išmintingas ir nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms, kurioms šiandien, labai atsakingai galiu pareikšti, neturime finansinių galimybių“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį Seimui planuoja teikti mokesčių pertvarkos paketą. Praėjusią savaitę siūlymus dėl mokesčių pakeitimų jau patvirtino Vyriausybė. Mokesčių pakete numatyta keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, bendrai metinių pajamų sumai taikant progresinius tarifus intervale nuo 20 iki 32 proc.

Artėjant mokesčių reformos priėmimui, į dienos šviesą gali pradėti lįsti ir naujos mokesčių idėjos, kurios kristų kone ant kiekvieno piliečio pečių – cukraus ir automobilio mokestis. Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai: demokratas Algirdas Butkevičius ir konservatorius Mindaugas Lingė. Labai įdomus yra automobilių mokestis, ką paminėjo ir ponas Mindaugas.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams keisti daugelį mokesčių įstatymų. Tačiau dalis specialistų žeria kritiką politikams, kad gyventojams pasakoma ne visa tiesa apie tai, kas, kiek turės susimokėti, o kas – ne. Premjeras, socialdemokratų lyderis sako, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų.

Vyriausybės pasiūlyti mokesčių pakeitimai sulaukė daug verslo organizacijų kritikos. Pasak jų atstovų, padidinus mokesčius, nukentės Lietuvos ekonomika, jos konkurencingumas. Pirmadienį verslo organizacijos Vilniuje surengė forumą „Apginkime ekonomiką“. Jo organizatoriai primena, kad 200 verslo asociacijų pakvietė politikus kalbėtis apie mokesčių reformą. Vis dėlto, į mokesčius mokančio verslo argumentus, kad skubotas ir neracionalus mokesčių didinimas stabdys ekonomiką, esą numota ranka.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina esantis nusivylęs prezidento Gitano Nausėdos išreikštu palaikymu valdančiųjų inicijuojamai mokesčių pertvarkai. Anot LPK vadovo, verslo bendruomenė dar laukia didesnio prezidento įsitraukimo į diskusiją, o kraštutiniu atveju – ir veto, pasak jo, žalingiausią poveikį šalies ekonomikai turintiems siūlymams.

Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai sulaukia daug kritikos iš įvairių verslo organizacijų. Jų atstovai įspėja, kad, pakėlus mokesčius Lietuvoje, dalis verslų ir jų savininkų ją iškeis į kitas šalis – persikels ten, kur mokesčiai mažesni. Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Gintautas Paluckas skeptiškai vertino tokius verslininkų grasinimus.