mokesčiai

Vieno nepriklausomo elektros tiekėjo sprendimas daliai klientų taikyti minimalią 20 eurų mėnesio sąskaitą sukėlė audringas diskusijas. Kol vieni gyventojai piktinasi bandymu papildomai apmokestinti gaminančius vartotojus, energetikos ekspertai sako, kad tokie pokyčiai rodo gilėjančias problemas pačioje elektros rinkoje.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje virš 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių fizinių asmenų – dalis jų galėjo pakeisti mokestinę rezidenciją, pasitraukti į šešėlį, ši tendencija gali būti siejama su įsigaliojusia mokesčių reforma, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. „Tai sudaro virš 4 proc. visų fizinių asmenų mokesčių mokėtojų – visų, kurie mokame gyventojų pajamų mokestį.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) iniciatyva Lietuvoje pirmadienį minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.   Kaip skelbia LLRI, šiemet ji sutinkama naujomis sąlygomis – įsigaliojus pernai priimtai mokesčių reformai.  „Lietuvai senstant, o globaliai konkurencijai dėl talentų ir investicijų vis stiprėjant, kiekvienas mokesčių mokėtojas tampa dar svarbesnis.

Kasmet deklaruojant pajamas daliai gyventojų tenka papildomai susimokėti mokesčius „Sodrai“. Tačiau kai kurie žmonės sako, kad didžiausių problemų kyla ne dėl pačių įmokų, o dėl painios sistemos. Su tokia situacija susidūrė ir skaitytoja Lina, kuri tikina reguliariai mokanti įmokas pagal sudarytą grafiką, tačiau „Sodros“ paskyroje vis tiek nuolat mato atsirandančias naujas skolas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad pajamas už praėjusius metus jau pateikė daugiau nei 1,5 mln. gyventojų. Nors didelė dalis žmonių mokesčius moka kartą per metus, kiti renkasi juos dengti dalimis kas mėnesį. Visgi specialistai įspėja – net ir atsakingas mėnesinis mokėjimas negarantuoja, kad galutinėje deklaracijoje neišvysite skolos valstybei. Mokesčių dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo pasirinktos veiklos formos.

Prieš ekspremjero Gintauto Palucko teisinės neliečiamybės naikinimą balsavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad socialdemokrato pajamomis savo laiku turėjo domėtis Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Ne vieną kartą sakiau, tai yra mokestinis dalykas, mokesčiai turėjo realiai prieš dešimt metų tikrinti tuos sandorius ir pajamų pagrįstumą, ar 2014 metais, ar 2015 metais“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė „aušrietis“. „Dabar išeina, kad tarsi neteisėtai praturtė...

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams primena, kad pirmadienis – paskutinė diena pateikti pajamų deklaracijas šiemet. Tuo metu investicinių sąskaitų deklaravimui terminas pratęstas iki birželio 1 d. VMI išskiria pagrindinius atvejus, kuriais nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją: dėl metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio perskaičiavimo (MNPD); kalendoriniais metais gavus tam tikros rūšies pajamų, kurios pagal pajamų mokesčio su...

Tarptautinę darbo dieną mininčios profesinės sąjungos reikalauja eiliniams darbuotojams didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų. Vilniuje piketuojantys profsąjungiečiai piktinasi, kad nors šalies premjere tapo buvusi profsąjungų lyderė, eiliniams darbuotojams gyvenimas negerėja.

Finansų viceministras Darius Sadeckas sako, kad rengiant valstybės biudžetą bus svarstoma galimybė kitais metais didinti nepamokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau fiskalinės erdvės tam yra mažai.

Pastatų priežiūros „Civinity“ įmonių grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai augo 18 proc. iki 8,3 mln. eurų, ketvirtadienį audituotus duomenis paskelbė bendrovė.  Tuo metu įmonių grupės pajamos pernai išaugo 13,4 proc. – nuo 88,5 mln. iki 100,4 mln. eurų. „100 mln. eurų riba, žinoma, yra matoma ir simboliškai. Tačiau mums svarbesnis kitas rodiklis – EBITDA augo greičiau nei pajamos.

Diskusijos dėl taršių automobilių mažinimo Lietuvoje netyla, tačiau susisiekimo ministras pabrėžia, kad sprendimai turi būti socialiai teisingi. Anot jo, negalima bausti žmonių už tai, kad jie neturi galimybių įsigyti naujesnių transporto priemonių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko  ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Papildomi mokesčiai nuomos sutartyse gali tapti rimtų ginčų priežastimi, ypač kai apie juos iš anksto nėra aiškiai susitariama arba jie vėliau keičiami. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs skaitytojas Dainius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalijo istorija apie, jo vertinimu, galimai nesąžiningą nuomos sutartį ir vėliau pritaikytus papildomus mokesčius. Šiuo metu jo ginčas su nuomotoju jau nagrinėjamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.

Susidūrusi su daugiau nei 10 tūkstančių eurų siekiančiais bilietų platinimo tarpininkų mokesčiais, dirbtinio intelekto ekspertė ir skaitmeninės rinkodaros strategė Akvilė Mažuolė nusprendė ieškoti alternatyvos. Pasitelkusi dirbtinį intelektą, ji per kelias valandas nuo nulio susikūrė nuosavą bilietų sistemą su automatiniu QR kodų generavimu ir jų išsiuntimu pirkėjams.

Kai kurios Europos šalys, reaguodamos į augančias degalų kainas, imasi drastiškų sprendimų – mažina mokesčius, įveda kainų lubas ar net svarsto riboti degalų pardavimą užsieniečiams. Tačiau ar tokios priemonės iš tiesų veiksmingos? Ekonomistas sako, kad dalis jų gali turėti neigiamų pasekmių, o gyventojų vartojimo įpročiai jau pradeda keistis.

Gyventojai nuo trečiadienio jau gali deklaruoti savo investicinę sąskaitą. Ji deklaruojama pateikiant 2025 metų pajamų mokesčio deklaraciją, pranešė alstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Pasak pranešimo, pateikti deklaraciją ir sumokėti mokestį šie gyventojai galės iki birželio 1 dienos, o permokos jiems bus grąžinamos laiku – iki liepos 31 dienos.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 2026-ųjų sausio-vasario mėnesiais valstybės biudžete labiausiai augo akcizų surinkimas, taip pat gauta daugiau pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio pajamų. Kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, iš akcizų per pirmus mėnesius į biudžetą surinkta 381,3 mln. eurų – 36,9 mln. eurų arba 10,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Labiausiai didėjo pajamos iš akcizų energiniams produktams (surinkimas augo 23,9 mln.

Klaipėdos policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl galimo mokesčių valstybei slėpimo. Atliktų kratų metu buvo rasta ir paimta 400 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Kaip teigiama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pranešime, uostamiesčio pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo kelių bendrovių tinkle, kaip įtariama, nuslepiant mokesčius valstybei.

Šildymo sezonas bažnyčioms tapo iššūkiu – kai kurioms už šildymą teko pakloti didesnes nei įprastai sumas. Dideles šildymo sąskaitas lemia pastato aukštis, konstrukcija ir žmonių kiekis jame. Kai kurios bažnyčios šildymo sąskaitas padengia iš parapijiečių aukų. Praūžus žiemos šalčiams bažnyčioms už šildymą teko pakloti daugiatūkstantines sumas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pradėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų grąžinimą gyventojams, pateikusiems pajamų deklaracijas. 13 tūkst. gyventojų jau grąžinta daugiau nei 8 mln. eurų permokų, rašoma pranešime žiniasklaidai. GPM permokos grąžinamos į gyventojų nurodytas banko sąskaitas, rašoma pranešime spaudai. Gyventojams, kuriems pagal pateiktas deklaracijas susidarė permoka, lėšos bus pervedamos automatiškai – jokių papildomų veiksmų imtis nereikia.

Pagal mokesčių sistemos konkurencingumą ir neutralumą Lietuva pernai užėmė aštuntąją vietą iš 32 Europos šalių, rodo organizacijos „The Tax Foundation“ sudaromas indeksas, kurį penktadienį skelbia „Verslo žinios“.  Naujausiame tarptautiniame mokesčių konkurencingumo vertinime Lietuva į priekį užleido Estiją, Kiprą, Šveicariją, Latviją, Maltą, Bulgariją ir Rumuniją. Tuo metu blogiausią įvertinimą gavo Italija.

Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo vadinamasis cukraus mokestis. Už cukrumi saldintus nealkoholinius gėrimus pradėtas taikyti papildomas akcizas, todėl dalis produktų parduotuvėse pabrango. Valdžia tikina, kad tokiu būdu siekiama paskatinti žmones rinktis sveikesnius gėrimus ir mažinti cukraus vartojimą.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, norintys nemokamai patekti pas gydytojus, privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Už kai kuriuos gyventojus šį mokestį sumoka valstybė arba darbdavys, tuo metu kiti tuo turi pasirūpinti patys. Visgi „Sodra“ primena, kad kai kurie gyventojai nuo šių įmokų atleidžiami.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) skelbė, kad 2025 metais atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. O šiemet sklypų patikrinimai bus tęsiami, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pažeidimai nustatyti 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.

Per metus į Europos Sąjungą patenka apie 4,6 mlrd. mažos vertės siuntų, todėl Europa pradeda keisti jų apmokestinimo taisykles. Nuo 2026 m. liepos 1 d. siuntoms iš ne Europos Sąjungos šalių, kurių vertė neviršija 150 eurų, bus taikomas 3 eurų fiksuoto dydžio muitas, rašoma pranešime žiniasklaidai. 3 eurų muitas bus taikomas kiekvienam skirtingam produktų tipui siuntoje. Tai reiškia, kad jei vienoje siuntoje yra kelių skirtingų rūšių prekės, mokestis gali būti taikomas daugiau nei vieną kartą.

Vieniems – keli šimtai ar net tūkstančiai eurų grąžintų pinigų, kitiems – netikėta suma, kurią reikia primokėti. Gyventojų pajamų deklaravimo laikotarpiu šis klausimas kartojasi kasmet – kodėl taip nutinka, jei visi mokesčiai, atrodytų, jau buvo išskaičiuoti? Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Vertingos dovanos artimiesiems dažnai atrodo paprastas ir gražus gestas ypatingų švenčių proga. Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais net ir dovana gali virsti mokestine prievole. Kada už gautus pinigus ar turtą reikia susimokėti mokesčius, kas laikomi artimaisiais ir kokios sumos patraukia inspekcijų dėmesį – tai klausimai, į kuriuos atsakymus verta žinoti dar prieš priimant ar pervedant didesnę sumą.

Ne visi savarankiškai dirbantys ar sveikatos draudimu valstybės lėšomis nedraudžiami gyventojai laiku moka visus mokesčius ir įmokas. Vis dėlto pareiga tą daryti niekur nedingsta. „Sodra“ pažymi, kad, jei institucijos laiku pinigų nesulaukia, tuomet gyventojo duomenys būna perduodami kredito įstaigoms, o vėliau – ir antstoliams.

Per sausio mėnesį prekės ir paslaugos Lietuvoje vidutiniškai pabrango 1,5 proc. Tokią greitesnę infliaciją sukėlė nuo naujų metų valdžios padidinti mokesčiai, nauji akcizai, panaikinta PVM lengvata šildymui. Aukštesnes kainas lėmė ir šaltesnė metų pradžia. Ekonomistai atsargiai prognozuoja, kiek šiemet įsibėgės infliacija, mat, kol kas neaišku, kiek smarkiai prekių ir paslaugų kainas iškels antros pensijų pakopos pinigai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

10 didžiausių apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų pernai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)  pervedė virš 15 mln. eurų, o 50 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių bendrovių – 110 mln. eurų mokesčių, 11,4 proc. daugiau nei užpernai, penktadienį pranešė „Verslo žinios“. Lyderių gretose dominuoja kurortuose įsikūrę SPA ir sveikatingumo centrai, kurių atstovai teigia, kad vietos augti dar turi daug, bet trūksta Lietuvos žinomumo užsienyje.

Seksualinis nusikaltėlis Jeffrey’is Epsteinas per gyvenimą sukaupė daugiau kaip 600 mln. turtą. Kapitalą J. Epsteinas susikrovė vogdamas iš klientų ir kurdamas mokesčių vengimo schemas pasaulio turtingiausiems. Po J. Epsteino mirties jo imperija subyrėjo kaip kortų namelis. Prabangus nekilnojamasis turtas išparduotas pusvelčiui, o pinigai išdalinti aukoms kaip kompensacija. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nuotraukoje užfiksuotas mokytojas – Jeffrey’is Epsteinas.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą tarp restoranų ir kavinių pernai sumokėjo „McDonald‘s“ greito maisto restoranų valdytoja Lietuvoje „Premier Restaurants“ – 16,7 mln. eurų, arba 7,6 proc. daugiau nei užpernai, skelbia portalas „Verslo žinios“. Antroje vietoje rikiavosi restoranus „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Skonis“ valdanti bendrovė „Amber Food“, jos sumokėtų mokesčių suma augo 21,8 proc. iki 6,05 mln. eurų.

Kartais ramią kasdienybę gali sudrumsti netikėti ir neįprasti valstybinių institucijų reikalavimai. Pavyzdžiui, prašymas pagrįsti, iš ko pragyvenate, nes oficialiai gautų ir deklaruotų pinigų jums esą neturėtų užtekti. Su tuo neseniai asmeniškai susidūrė alytiškis Darius (vardas – pakeistas). Jis piktinosi dėmesiu, kurio sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). „Parašė, kad turiu pasiaiškinti, iš ko pragyvenu.

Apie 1 800 Čekijos visuomeninio radijo ir televizijos darbuotojų paskelbė peticiją, kurioje perspėjama apie valstybės kišimosi pavojų. Jie reikalauja, kad būtų išsaugota dabartinė transliavimo licencinio mokesčio sistema. Milijardieriaus ministro pirmininko Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji dešiniųjų vyriausybė planuoja nuo 2027 m. abu visuomeninius transliuotojus – „České televize“ ir „Český rozhlas“ – finansuoti tiesiogiai iš valstybės biudžeto.

Penkiasdešimt didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių Lietuvoje praėjusiais sumokėjo 1,85 mlrd. eurų mokesčių, skelbia „Verslo žinios“. Daugiausia mokesčių 2025 m. sumokėjo degalinių tinklas „Circle K“, kurio įmokos per metus ūgtelėjo 28 proc. iki 375,1 mln. eurų. Dar didesnis sumokėtų mokesčių sumos augimas – 57 proc. – fiksuotas ketvirtoje vietoje atsidūrusioje „Viada LT“, kurios įmokos siekė 109,8 mln. eurų.

Šių metų sausį Lietuvoje užfiksuotas per pastarąjį dešimtmetį didžiausias naujai registruotų įmonių skaičius. Per pirmąjį šių metų mėnesį šalyje įregistruota daugiau nei 3 tūkst. naujų įmonių. Tai – beveik 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo fiksuota daugiau nei 2,1 tūkst. registracijų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Neseniai galimybė turėti saulės elektrinę ant savo namo stogo, mažiau mokėti už elektrą, patiems jos pasigaminti ir būti mažiau priklausomiems, daugeliui atrodė sunkiai įgyvendinama siekiamybė. Šiandien vartojančių elektros gamintojų yra tūkstančiai. Tačiau jų patirtys įsirengiant saulės elektrinę ir ja naudojantis skiriasi.

Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vykdytos prekybos konfiskuotais automobiliais pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešė Generalinė prokuratūra. Kaip teigiama prokuratūros pranešime, tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pernai išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 415,6 mln. eurų – 21 proc. mažiau nei 2024 metais, tačiau skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo „Swedbank“, sumokėjęs 125 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau. Antra sąraše su akcizais ir PVM buvo iš trečios vietos pakilusi degalų prekybos bendrovė „Circle K Lietuva“, sumokėjusi 28 proc. daugiau mokesčių – 375,1 mln.

Vasarį ir toliau bus mokamos po indeksavimo padidintos pensijos. Vis dėlto dalis gavėjų gali pastebėti, kad vasarį į sąskaitą pervesta suma bus mažesnė nei sausį, skelbia „Sodra“ pranešime žiniasklaidai. Tai nereiškia, kad pensijos sumažėjo – skirtumas atsiranda dėl skirtingos pensijų ir priemokų mokėjimo tvarkos.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė duomenis apie praėjusiais metais parduotus degalus ir sumokėtus akcizo mokesčius. Skaičiai įspūdingi ir verčiantis suklusti, nes valstybės finansai laikosi ant trijų „dramblių“ pridėtinės vertės mokesčio, akcizų ir gyventojų pajamų mokesčio. Parduoti degalai į biudžetą sunešė 102 mln. eurų daugiau nei 2024 metais, iš viso – 1,153 mlrd. eurų. Atrodo neblogas 9,8 proc augimas, tačiau planuota buvo surinkti dar bent 100 mln.

Lietuvoje planuojama griežtinti atsakomybę už priešgaisrinės saugos pažeidimus, neatsargų elgesį su ugnimi ir melagingus skambučius pagalbos tarnyboms. Kai kuriais atvejais baudos galės siekti net iki 2 tūkst. eurų. Tai numato Vidaus reikalų ministerijos registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Tiesa, joms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Kartais sunku darosi sekti, kokie nauji mokesčiai lyg iš giedro dangaus užkrenta ant gyventojų pečių. Taip nutiko netikėtai į TV3 laidą „Niekdariai“ pakliuvusiems Palangos poilsiautojams – norėję aplankyti kurorto simboliu tapusį tiltą žmonės sužinojo, kad nuo šiol jis – mokamas.  Niekdarių tikslas – daryti ne tai, ką liepia širdis, o tai, ką į ausinę kužda kolegos. Šį kartą komikui Markui Žukauskui buvo pavesta įsikūnyti į rinkliavos surinkėjo rolę.

Nuo 2026 m. sausio dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose pamatys pasikeitusias kaupiamųjų lėšų sumas. Pokytis nėra namų administratoriaus sprendimas, tai – valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymas pagal 2025 m. patvirtintą tvarką, rašoma bendrovės „Civinity“ pranešime žiniasklaidai. Tačiau didžiausias „kabliukas“ – 2026 m. liepos 1-oji: neturint ilgalaikio remonto plano ir esant prastesnei būklei, įmokos gali didėti kartais.

Siekiant užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, mažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą už tokį patį ar vienodos vertės darbą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia Vyriausybei įstatymų projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo šių metų pasikeitus individualios veiklos apmokestinimui gerokai išaugo mažųjų bendrijų, kurioms taikomi mažesni mokesčiai, steigimas. Ekspertė sako, jog tai suteiks žmonėms daugiau finansinio lankstumo, tačiau valstybei ilgainiui turės neigiamos įtakos.  Nuo sausio 1 iki 14 dienos Lietuvoje įsteigta 1221 mažoji bendrija – 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pat metu (761), BNS pranešė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Šiaulių apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą dėl finansinių nusikaltimų miškininkystės sektoriuje – Šiauliuose registruota įmonė ir jos vadovai pripažinti kaltais vykdę apgaulingą apskaitą, slėpę mokesčius ir pasisavinę turtą. Nuteistiesiems skirtos piniginės baudos, pranešė prokuratūra.

Jau nuo 2026 metų sausio mėnesio Lietuvoje įsigalioja naujas mokestis – už pridėtinį cukrų ir saldiklius, esančius nealkoholiniuose gėrimuose. Dėl mokesčio litras limonado pabrangs nuo 9 iki 25 centų. Tačiau aiškėja, kad naujasis mokestis užklups ne tik gaiviuosius gėrimus, bet ir sultis, pieno, kefyro, jogurto gėrimus. O labiausiai pabrangs sirupai, kavos, kakavos, kisieliaus milteliai – 40 proc. ir daugiau.

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos daliai gyventojų sąskaitos mažės, kitiems – augs. Keisis ne tik elektros ir dujų kainos, bet ir šildymo bei vandens tarifai. Vienos tikslios sumos visiems nėra – viskas priklausys nuo to, kiek vartojate, kokį planą turite ir kur gyvenate. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jau patvirtino 2026 metų pirmojo pusmečio elektros ir gamtinių dujų tarifus, o kartu aiškėja ir bendra komunalinių paslaugų kainų kryptis artimiausiems metams.

Sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja daugybė įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų. Dėl jų vieni gyventojai gaus daugiau pinigų, kiti turės mokėti daugiau mokesčių. Nuo ketvirtadienio padidėjo pensijos, įvairios išmokos ir minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau taip pat išaugo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. O dėl naujo saugumo įnašo – ir kitos ne gyvybės draudimo paslaugos.