mokesčiai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) plečia savo veiklą ir nuo šiol perims baudų ir ekonominių piniginių sankcijų administravimą. Išplėtus vieno langelio principo taikymą, gyventojai ir įmonės, prisijungę prie VMI savitarnos, galės vienoje vietoje matyti ir patogiai apmokėti paskirtas baudas ir ekonomines ir pinigines sankcijas.

Daugiau nei 30 tūkst. juridinių asmenų iki rugpjūčio pradžios dar nebuvo pateikę finansinių ataskaitų už 2025 metus, o tarp vėluojančių – ir dešimtys didelių šalies įmonių, skelbia „Verslo žinios“. Registrų centro (RC) duomenimis, iš maždaug 168,5 tūkst. juridinių asmenų, privalėjusių pateikti finansines ataskaitas už praėjusius metus, rugpjūčio pradžioje tai buvo padarę 138,2 tūkst., arba 82 proc. Iki gegužės pabaigos, kai baigėsi nustatytas terminas, ataskaitas buvo pateikę 113,2 tūkst.

Darbdaviams, norintiems įdarbinti žmogų iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, daugeliu atvejų gali tekti jam mokėti beveik 2,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Taip yra todėl, kad šių metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau faktiškai išnaudota. Pramonininkai įspėja, kad dėl to įmonėms gali būti sunkiau rasti darbuotojų, o išaugusios išlaidos kai kuriais atvejais gali lemti ir didesnes prekių bei paslaugų kainas.

Lietuvai planuojant ilgus metus gynybai skirti 5–6 proc. BVP, kyla klausimas, ar tam neprireiks naujų mokesčių. Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikina, kad biudžeto pajamos auga, tačiau valstybei teks aiškiai persidėlioti prioritetus. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ar 5 proc.

Darbdavys siūlo vietoje darbo sutarties registruoti individualią veiklą, nes taip abiem pusėms liks daugiau pinigų? Iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus. Tačiau pakeistas sutarties pavadinimas darbo santykių nepanaikina. Jeigu žmogus ir toliau dirba vienam vadovui, jo nustatytomis sąlygomis ir naudojasi įmonės suteiktomis priemonėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali vertinti ne dokumento pavadinimą, o tai, kaip darbas vyksta iš tikrųjų.

Prezidentūra įvertino aktualiausius ekonomikos ir nacionalinio saugumo klausimus – nuo „Luminor“ pardavimo ir sankcijų Rusijai iki ilgalaikio gynybos finansavimo bei galimų mokesčių pokyčių. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Politikai kaip susitarę kalba apie prastėjančią demografiją Lietuvoje ir žeria siūlymus, ką daryti. Ar minimos didesnės išmokos, geresnis būsto prieinamumas ir idėja atgaivinti šokius privers jaunas poras gimdyti?  Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomiste-analitike Egle Stonkute ir Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju Vyteniu Juozu Deimantu.

Lietuvos savivaldybės nuo liepos 1 d. galės, bet neprivalės nustatyti vienkartinę vietinę rinkliavą už savivaldybės lėšomis įrengtas kolumbariumo nišas. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė, įgyvendindama balandžio mėnesį Seimo priimtas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas. Šiose pataisose numatyta, kad už savivaldybės biudžeto lėšomis įrengto kolumbariumo nišos skyrimą mokama savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vienkartinė vietinė rinkliava.

Dalis darbuotojų vis dar mano, kad įmonės automobiliu gali laisvai važiuoti namo ar juo naudotis po darbo. Tačiau VMI įspėja, kad toks naudojimas gali būti apmokestinamas kaip pajamos natūra, o įmonių automobiliai gali būti tikrinami itin atidžiai. Anksčiau verslininkai ar darbuotojai galėjo važiuoti įmonės automobiliu namo ir tai nebuvo laikoma apmokestinamomis pajamomis natūra.

Naujoji valdančioji dauguma ruošia priešrinkiminį išmokų ir mokesčių paketą. Kitąmet žada net dešimtadaliu dosnesnes pensijas ir kitas socialines išmokas, pavyzdžiui, naujagimio susilaukusiems tėvams pirmus priežiūros metus mokėti visą buvusią algą. Svarsto stabdyti ir degalų mokesčių didinimo planą, taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui. Tačiau valdančioji dauguma gali didinti saldintų gėrimų, lošimų, alkoholio, rūkalų, kelių mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostata, kad minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus susietas su pastato technine būkle, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Finansų ministerija tikina, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – stabiliai įgyvendinti jau priimtus mokestinius pakeitimus ir išlaikyti sistemos stabilumą. Tačiau ekonomistai nesutaria, ar toks atsargumas yra teisingas kelias. Vieni pabrėžia stabilumo svarbą investuotojams, kiti įspėja, kad per didelė mokestinė našta gali paskatinti verslą ir talentus ieškoti palankesnių sąlygų už Lietuvos ribų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijos Lietuvai atgaivino diskusijas ne tik apie naujus mokesčius, bet ir apie tai, ar valstybė pakankamai efektyviai surenka jau dabar galiojančius. Vieni ekspertai ragina pirmiausiai mažinti šešėlį ir gerinti mokesčių administravimą, kiti pabrėžia, kad vien kontrolės nepakaks – būtina didinti gyventojų pasitikėjimą visa sistema.

Pateikdama rekomendacijas Lietuvai Europos Komisija (EK) pastebėjo, kad šalies bankų sektorius pagal Europos Sąjungos (ES) standartus yra gana stiprus, tačiau galimybes gauti paskolas riboja didelis rizikos vengimas ir struktūriniai apribojimai. Paprastai tariant, pinigų bankai turi, o paskolų išduoda mažai.  EK pažymi, kad nepaisant gausaus likvidumo ir indėlių, bankai tik santykinai nedidelę jų dalį paverčia paskolomis, o tai atspindi nuolatinius sistemos neefektyvumus.

Papildomų mokestinių lengvatų vaikus auginantiems tėvams buvo tikimasi sulaukti jau netrukus. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jomis šeimos pirmą kartą galėtų pasinaudoti deklaruodamos 2027 metų pajamas. Tačiau anksčiau parengtuose Finansų ministerijos projektuose buvo numatyta šių priemonių įsigaliojimą atidėti dvejiems metams. Jei tokiems pakeitimams būtų pritarta, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) ir papildomo mokesčio kredito tektų laukti iki 2029 metų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą – plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, mažinti kai kurias lengvatas ir didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau. Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.

Apžvelgusi Lietuvos pažangą Europos Komisija (EK) nemažai kritikos skyrė mūsų šalies sveikatos ir socialinės apsaugos finansavimui. Pasak EK, nepaisant pastaraisiais metais padidėjusių išlaidų, viešasis finansavimas gyventojų ilgalaikei priežiūrai, sveikatos ar socialinei apsaugai ir bendrosioms viešosioms paslaugoms Lietuvoje vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. O tai riboja savalaikę ir vienodą prieigą prie kokybiškų paslaugų.

Naujos sudėties valdančiosios koalicijos nariai kol kas neturi atsakymų, kaip gali būti didinamas cukraus arba azartinių lošimų verslo apmokestinimas bei neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). „Dar net nepradėjome programos rašyti, dar tik pasirašėme koalicijos sutartį.

Naujų valdančiosios koalicijos partnerių demokratų lyderiui Virginiiui Sinkevičiui pareiškus, kad būsima valdžia galbūt didins cukraus ar lošimų mokesčius, finansų ministras sako, kad kol kas tokių planų nėra ir apskritai didelių pokyčių mokesčių sistemoje neplanuojama. „Nebent kažkokie patvarkymai (mokesčių – BNS) tokie daugiau techniniai. Bet politiškai jautrių prisilietimų nenorėtume daryti“, – žurnalistams trečiadienį sakė Kristupas Vaitiekūnas.

Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad naujos sudėties koalicija mokesčių gyventojams didinti neplanuoja. „Aš iš karto nuraminu, mokesčiai žmonėms nekils, mes neplanuojame padidinti mokesčių, nebent tai būtų tokie mokesčiai, sakykim taip, susiję su pagundomis, kaip cukraus mokestis įvestas arba mokesčiai lošimams“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai kasmet plaukia vaikams, kurie šalyje net negyvena. Užsieniečiai dirba Lietuvoje, jų atžalos lieka už tūkstančių kilometrų, o vaiko priežiūros išmokas jiems moka „Sodra“. Tokių atvykėlių skaičius šalyje per kelerius metus išaugo net 14 kartų, o jiems kasmet atiduodama suma jau pasiekė 8 milijonus eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė įmonių sąrašą, kurias netrukus tikrins mokesčių inspektoriai. Tarp jų – dešimtmečius veikiančios ir milijonines apyvartas generuojančios bendrovės. Mokesčių ekspertė pripažįsta, kad toks pasirinkimas atrodo neįprastas ir kelia klausimų dėl atrankos kriterijų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl būtent šios įmonės pateko į tikrinamųjų sąrašą, ką VMI vertins patikrinimų metu ir kokios pasekmės gresia nustačius pažeidimus.

Europos Komisija (EK) dar kartą atkreipė dėmesį į Lietuvos mokesčių sistemą – anot jos, šalis surenka gerokai mažiau mokesčių nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Ypač išskiriami nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčiai, kurių pajamos Lietuvoje išlieka vienos mažiausių. EK pataria šiuos mokesčius padidinti.

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai paaiškino, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Valstybės įsiskolinimas didėja. Tarptautinės institucijos jau ragina griebtis ir mokestinių pakeitimų. Ar tai reiškia, kad gyventojai neišvengs naujų mokesčių? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas užsimena apie galimą mokesčių didinimą, o premjerė Inga Ruginienė tikina, kad tokių svarstymų kol kas nėra. Tuo metu ekonomistai vis dažniau kalba ne tik apie vasarą, bet ir apie rudenį laukiančius iššūkius. Ar bus grąžinta PVM lengvata šildymui? Apie tai laidoje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.

Finansų ministrui praėjusią savaitę užsiminus apie galimybę grįžti prie turto mokesčių didinimo, prezidento patarėjas sako, kad šiuo metu per anksti diskutuoti apie mokesčių pokyčius, nes pirmiausia reikia įvertinti praėjusiais metais priimtų mokestinių pakeitimų efektą. „(Mokesčių – BNS) Klausimas yra gerokai per ankstyvas. Mokesčių reforma buvo priimta praėjusiais metais, pagrindinis fiskalinis efektas pasireikš 2027 metais – daugiau nei pusė milijardo eurų tikimasi gauti Gynybos fonde.

Šiemet prognozuojant infliacijos didėjimą, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad kol kas nevyksta jokių diskusijų apie mokestinius pakeitimus, artimiausiais mėnesiais bus ieškoma būdų didinti gyventojų pajamas ir kompensuoti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį ekonomikai. „Kol kas tikrai nėra jokių diskusijų apie mokesčių didinimą“, – žurnalistams Naujojoje Akmenėje penktadienį sakė I. Ruginienė. Anot jos, šalies institucijos vidutinės metinės infliacijos šuolį prognozuoja iki 5 proc.

Kol gyventojai jau ir taip skundžiasi augančiomis kainomis ir vis didesniais mokesčiais, tarptautiniai ekspertai Lietuvai siunčia dar vieną žinią – norint suvaldyti augančią skolą reikia imtis veiksmų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo Lietuvai svarstyti didesnius mokesčius, mažesnes valstybės išlaidas ir stiprinti pensijų kaupimo sistemą.

Ekonomistai dažnai primena, kad lietuvių atlyginimai auga itin sparčiai. Vien per pastaruosius 5 metus vidutinis darbo užmokestis išaugo nuo 1381 euro iki 2527 eurų neatskaičius mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra.  Tačiau daugeliui žmonių kur kas svarbiau, kokia suma lieka pragyvenimui, būtiniausioms ir papildomoms išlaidoms po visų atskaitymų. Per pastaruosius metus atlygis „Į rankas“ pakilo nuo 879 eurų iki 1540 eurų.

Lenkijoje turistams nuo 2026 metų gali būti įvestas naujas mokestis. Kaip rašo „Radio ZET“, šalies valdžia jau rengia pokyčius, kurie turėtų pakeisti dabartinę rinkliavos tvarką, o vietoje jos atsirastų nauja. Publikacijoje teigiama, kad nors tokia rinkliava turi remti tolimesnę turizmo plėtrą, tačiau dabar mokestį taiko mažiau nei 300 savivaldybių (iš beveik 2,5 tūkst. visoje šalyje). Pažymima, kad tokia situacija susiklostė dėl dabar taikomų reikalavimų oro kokybei.

Vieno nepriklausomo elektros tiekėjo sprendimas daliai klientų taikyti minimalią 20 eurų mėnesio sąskaitą sukėlė audringas diskusijas. Kol vieni gyventojai piktinasi bandymu papildomai apmokestinti gaminančius vartotojus, energetikos ekspertai sako, kad tokie pokyčiai rodo gilėjančias problemas pačioje elektros rinkoje.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje virš 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių fizinių asmenų – dalis jų galėjo pakeisti mokestinę rezidenciją, pasitraukti į šešėlį, ši tendencija gali būti siejama su įsigaliojusia mokesčių reforma, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. „Tai sudaro virš 4 proc. visų fizinių asmenų mokesčių mokėtojų – visų, kurie mokame gyventojų pajamų mokestį.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) iniciatyva Lietuvoje pirmadienį minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.   Kaip skelbia LLRI, šiemet ji sutinkama naujomis sąlygomis – įsigaliojus pernai priimtai mokesčių reformai.  „Lietuvai senstant, o globaliai konkurencijai dėl talentų ir investicijų vis stiprėjant, kiekvienas mokesčių mokėtojas tampa dar svarbesnis.

Kasmet deklaruojant pajamas daliai gyventojų tenka papildomai susimokėti mokesčius „Sodrai“. Tačiau kai kurie žmonės sako, kad didžiausių problemų kyla ne dėl pačių įmokų, o dėl painios sistemos. Su tokia situacija susidūrė ir skaitytoja Lina, kuri tikina reguliariai mokanti įmokas pagal sudarytą grafiką, tačiau „Sodros“ paskyroje vis tiek nuolat mato atsirandančias naujas skolas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad pajamas už praėjusius metus jau pateikė daugiau nei 1,5 mln. gyventojų. Nors didelė dalis žmonių mokesčius moka kartą per metus, kiti renkasi juos dengti dalimis kas mėnesį. Visgi specialistai įspėja – net ir atsakingas mėnesinis mokėjimas negarantuoja, kad galutinėje deklaracijoje neišvysite skolos valstybei. Mokesčių dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo pasirinktos veiklos formos.

Prieš ekspremjero Gintauto Palucko teisinės neliečiamybės naikinimą balsavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad socialdemokrato pajamomis savo laiku turėjo domėtis Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Ne vieną kartą sakiau, tai yra mokestinis dalykas, mokesčiai turėjo realiai prieš dešimt metų tikrinti tuos sandorius ir pajamų pagrįstumą, ar 2014 metais, ar 2015 metais“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė „aušrietis“. „Dabar išeina, kad tarsi neteisėtai praturtė...

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams primena, kad pirmadienis – paskutinė diena pateikti pajamų deklaracijas šiemet. Tuo metu investicinių sąskaitų deklaravimui terminas pratęstas iki birželio 1 d. VMI išskiria pagrindinius atvejus, kuriais nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją: dėl metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio perskaičiavimo (MNPD); kalendoriniais metais gavus tam tikros rūšies pajamų, kurios pagal pajamų mokesčio su...

Tarptautinę darbo dieną mininčios profesinės sąjungos reikalauja eiliniams darbuotojams didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų. Vilniuje piketuojantys profsąjungiečiai piktinasi, kad nors šalies premjere tapo buvusi profsąjungų lyderė, eiliniams darbuotojams gyvenimas negerėja.

Finansų viceministras Darius Sadeckas sako, kad rengiant valstybės biudžetą bus svarstoma galimybė kitais metais didinti nepamokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau fiskalinės erdvės tam yra mažai.

Pastatų priežiūros „Civinity“ įmonių grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai augo 18 proc. iki 8,3 mln. eurų, ketvirtadienį audituotus duomenis paskelbė bendrovė.  Tuo metu įmonių grupės pajamos pernai išaugo 13,4 proc. – nuo 88,5 mln. iki 100,4 mln. eurų. „100 mln. eurų riba, žinoma, yra matoma ir simboliškai. Tačiau mums svarbesnis kitas rodiklis – EBITDA augo greičiau nei pajamos.

Diskusijos dėl taršių automobilių mažinimo Lietuvoje netyla, tačiau susisiekimo ministras pabrėžia, kad sprendimai turi būti socialiai teisingi. Anot jo, negalima bausti žmonių už tai, kad jie neturi galimybių įsigyti naujesnių transporto priemonių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko  ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Papildomi mokesčiai nuomos sutartyse gali tapti rimtų ginčų priežastimi, ypač kai apie juos iš anksto nėra aiškiai susitariama arba jie vėliau keičiami. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs skaitytojas Dainius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalijo istorija apie, jo vertinimu, galimai nesąžiningą nuomos sutartį ir vėliau pritaikytus papildomus mokesčius. Šiuo metu jo ginčas su nuomotoju jau nagrinėjamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.

Susidūrusi su daugiau nei 10 tūkstančių eurų siekiančiais bilietų platinimo tarpininkų mokesčiais, dirbtinio intelekto ekspertė ir skaitmeninės rinkodaros strategė Akvilė Mažuolė nusprendė ieškoti alternatyvos. Pasitelkusi dirbtinį intelektą, ji per kelias valandas nuo nulio susikūrė nuosavą bilietų sistemą su automatiniu QR kodų generavimu ir jų išsiuntimu pirkėjams.

Kai kurios Europos šalys, reaguodamos į augančias degalų kainas, imasi drastiškų sprendimų – mažina mokesčius, įveda kainų lubas ar net svarsto riboti degalų pardavimą užsieniečiams. Tačiau ar tokios priemonės iš tiesų veiksmingos? Ekonomistas sako, kad dalis jų gali turėti neigiamų pasekmių, o gyventojų vartojimo įpročiai jau pradeda keistis.

Gyventojai nuo trečiadienio jau gali deklaruoti savo investicinę sąskaitą. Ji deklaruojama pateikiant 2025 metų pajamų mokesčio deklaraciją, pranešė alstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Pasak pranešimo, pateikti deklaraciją ir sumokėti mokestį šie gyventojai galės iki birželio 1 dienos, o permokos jiems bus grąžinamos laiku – iki liepos 31 dienos.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 2026-ųjų sausio-vasario mėnesiais valstybės biudžete labiausiai augo akcizų surinkimas, taip pat gauta daugiau pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio pajamų. Kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, iš akcizų per pirmus mėnesius į biudžetą surinkta 381,3 mln. eurų – 36,9 mln. eurų arba 10,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Labiausiai didėjo pajamos iš akcizų energiniams produktams (surinkimas augo 23,9 mln.

Klaipėdos policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl galimo mokesčių valstybei slėpimo. Atliktų kratų metu buvo rasta ir paimta 400 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Kaip teigiama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pranešime, uostamiesčio pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo kelių bendrovių tinkle, kaip įtariama, nuslepiant mokesčius valstybei.

Šildymo sezonas bažnyčioms tapo iššūkiu – kai kurioms už šildymą teko pakloti didesnes nei įprastai sumas. Dideles šildymo sąskaitas lemia pastato aukštis, konstrukcija ir žmonių kiekis jame. Kai kurios bažnyčios šildymo sąskaitas padengia iš parapijiečių aukų. Praūžus žiemos šalčiams bažnyčioms už šildymą teko pakloti daugiatūkstantines sumas.