mokesčiai

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė savo feisbuke išdėstė, ką ji mąsto apie rizikas, susijusias su NT (nekilnojamojo turto) mokesčio reforma. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad apskritai Lietuvoje mokestinė sistema darosi labai neelegantiška ir gremėzdiška. Gyventojams tai kelia galvos skausmą. NT yra privalomai registruojamas turtas – žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt.

Opozicinių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad konservatoriai nepritars siūlomiems nekilnojamo turto (NT) bei gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimams.  „Tie mokesčiai, kurie neis į gynybą, bus vertinami skeptiškai.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) įspėja, kad Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai gali reikšmingai pristabdyti šalies ekonomikos augimą, mažinti Lietuvos konkurencingumą. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad tokie mokesčiai yra nukreipti prieš viduriniąją klasę ir produktyvų kapitalą, tad demotyvuos ekonomiką kuriančius žmones, o pati reforma siųs neigiamą signalą investuotojams.

Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo apmokestinti nekilnojamąjį turtą (NT), kurio vertė viršija 40 tūkst. eurų. Dalis gyventojų jau planuoja protestą, tuo metu valdantieji prakalbo, kam kliūtų ši mokestinė našta, o kas jos išvengtų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ J. Olekas tikino, esą NT mokesčio našta bus padalinta taip, kad didžiausias jos svoris nekristų ant vargingiau gyvenančių žmonių.

Finansų ministerijai paviešinus mokesčių pokyčių projektus, Seimo opozicijoje esantys liberalai ir konservatoriai apgailestauja, kad ne visos papildomos pajamos atiteks gynybai, dalis jų nubyrės rinkiminiams pažadams įgyvendinti.   Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė BNS teigė, kad frakcija pokyčius vertins ne tik politiškai, bet ir kokią įtaką jie turės žmonių pajamoms ir šalies ekonomikai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, kurio teikiamame mokestinių pakeitimų pakete siūloma atsisakyti, yra pasenęs. Anot jo, lengvata buvo reikalinga, kai gyventojų algos buvo mažesnės, tad žmonės daugiau pajamų išleisdavo šildymui.   „Iš tikrųjų ta lengvata buvo labai svarbi tada, kai komunalinės paslaugos buvo žymiai brangesnės, lyginant su žmonių pajamomis.

Finansų ministerijai trečiadienį paviešinus kai kurių mokesčių pakeitimų projektus, verslo atstovai sako, kad dėl to lėtės šalies ekonomika, iš jos trauksis verslas, todėl į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad Finansų ministerijos pasiūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai yra kompromisiniai, tačiau siūlymus didinti ar kitaip keisti kitus mokesčius ji vadina valdžios kerštu ir sako, kad gyventojai dėl jų nukentės.  „Dėl nekilnojamojo turto, tai kompromisinis kaip ir variantas, dėl kitų – tai ne kompromisinis, o kerštas, atsakymas į visuomenės pasakytą nuomonę, kad jūs nesurinksite tų mokesčių.

Finansų ministerija siūlo visas ne gyvybės draudimo sutartis apmokestinti 10 proc. tarifu. Trečiadienį pateiktame mokesčių pertvarkos projekte išimtis numatyta tik civilinei transporto priemonių vairuotojų atsakomybei. Ministerijos siūlymu, priėmus pakeitimus, būtų mokama už kalendorinį ketvirtį sudarytose (pratęstose, pakeistose, jei keičiasi ir draudimo įmoka) sutartyse nurodytos bendros įmokų sumos.

Mokesčių pertvarkos projektą trečiadienį registravusi Finansų ministerija pasiūlė nustatyti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, taip siekiant jį padaryti progresyvesnį. GPM tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno. Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, nustatant kai kurias išimtis. Pajamoms iki 60 VDU būtų taikomas 25 proc. tarifas, iki 120 VDU – 32 proc.

Šalyje pakvipus protestais valdantieji linksta atidėti nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą. Remigijus Žemaitaitis užsiminė, kad šį mokestį derinti politikams gali tekti ir vasarą. Premjeras patvirtino, kad skubėti priimti jo neketina. Tačiau štai antrosios pensijų pakopos reformą valdantieji į Seimą gali atnešti jau artimiausiomis savaitėmis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kiekvieną rytą klausant naujienų galima išgirsti, kaip transliuojama netiesa apie naujus mokesčius. Politikų pasisakymuose byloja keli naratyvai – nebijokite mokesčių padidinimo nes tai nepalies mažas pajamas gaunančių žmonių, gal nepalies vidurinės klasės, mokesčius mokės tik tas geriau gyvenantis kaimynas, kurio ir šiaip nemėgstat. Tad pasvarstykime kas mokės šios Vyriausybės teiktus padidintus mokesčius. Pradėkime nuo jautriausio – nekilnojamo turto (NT) mokesčio.

Vyriausybei ir Seimui atlaisvinus kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sąlygas ir leidus atsiimti dalį lėšų, kaip siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, realu, kad daug kaupiančiųjų pasinaudos proga atgauti dalį sukauptų pinigų, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Valdančiųjų siūlomi mokestiniai pakeitimai su visuomene ir interesų grupėmis bus diskutuojami kitą savaitę, teigia premjeras Gintautas Paluckas. Anot jo, Finansų ministerija šią savaitę turėtų pateikti ne tik siūlomus pakeitimus, bet ir jų galimą poveikį.  „Konkrečių dydžių tikrai nesvarstėme. Kalbėjome apie tai, kad šią savaitę bus pristatyti projektai, kuriuos jau kitą savaitę derinsime su visuomene, interesų grupėmis. Tai bus kviečiami verslo atstovai ir profsąjungos.

Pirmadienį valdančiosios koalicijos atstovai, regis, paskutinį kartą už uždarų durų aptarė, kaip reikėtų keisti kai kuriuos mokesčius. Jau šią savaitę turėtų būti aiškūs jų sutarimo vaisiai – Finansų ministerija žada oficialiai registruoti mokestinių įstatymų pakeitimus. Panašu, kad valdžia turėtų keisti gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį, dar žadamas naujas vadinamasis cukraus mokestis saldiems gėrimams, draudimo sutarčių apmokestinimas.

Siekiant aptarti planuojamus mokesčių pakreitimus, Regionų ministerijos steigimą bei kitas aktualijas, pirmadienį Seime renkasi koalicinė taryba. Be to, valdančiosios daugumos lyderiai planuoja aptarti ir sveikatos apsaugos sistemos padėtį Lietuvoje.

Mokesčių slėpimo skandale atsidūręs „Nemuno aušros“ frakcijos narys Robertas Puchovičius sako nematąs pagrindo įsiklausyti į oponentų raginimus trauktis iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK). Politiko teigimu, komitetą apleisti jį paraginusi Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neturi jokio pagrindo tai daryti. „V. Čmilytė-Nielsen neturėtų manęs mokyti, likti ar nelikti BFK nariu.

Įgyvendindama Vyriausybės programą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia įstatymų pakeitimus, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveiktos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė pažymi, kad vadinamosios priemokos tapo didele mūsų sveikatos priežiūros sistemos problema, kurią būtina nedelsiant spręsti.

Gyventojams liko visai nedaug laiko deklaruoti savo pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, kitaip bus skaičiuojami delspinigiai, o kai kuriais atvejais grės ir baudos.

Valdžia vis dar slepia, kaip planuoja pakeisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tačiau kiekvienas savininkas turėtų suklusti jau dabar. NT mokesčiu apmokestinama turto vertė. Ją reguliariai skaičiuoja Registrų centras. Kas 5 metus taip apskaičiuota NT rinkos vertė tampa mokestine verte. O jai ir taikomas NT mokestis. Kai kurių butų ar namų vertė nuo 2021 m. išaugo daugiau kaip 70 proc.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas turėtų būti registruotas kitą savaitę, o gegužės pradžioje jo laukiama Seime, teigia pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. „Kitą savaitę turėtų būti paruoštas pirminis įstatymų projekto variantas, kuris dar bus derinamas su ministerijomis. Tada matysime tuos skaičiukus, kurie, man atrodo, atleips daugelį žmonių nuomonių“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

Svarstant gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį ir daugiausiai uždirbantiems taikyti papildomą 8 proc. tarifą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tokio siūlymo Vyriausybė Seimui teikti neketina. „Yra siūlymas ir viršutinį laiptelį gyventojų pajamų mokesčio nustatyti, (…) 40 proc.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad valdantiesiems dabar priėmus mokesčių pakeitimus, jie ateinančius ketverius metus nebebūtų keičiami. „Kalbant apie aplinką arba stabilumą – taip, sutvarkius dabar tas mokestines korekcijas, ateinančius keturis metus mokesčiai keičiami nebebus“, – LRT televizijai pirmadienio vakarą sakė G. Paluckas.

Valdančiajai daugumai siūlant visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus jį vadina bandymu kamšyti biudžeto skyles. Taip jis kalbėjo Vilniaus vadovui Valdui Benkunskui praėjusią savaitę taip pat sukritikavus valdančiųjų planus. Anot jo, pagal dabartinį planą nauja mokestinė našta iš esmės kris tik ant didmiesčių ir kurortų gyventojų. Meras ragina mokestį taikyti, atsižvelgiant į būsto kainą kiekvienoje savivaldybėje.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ar siūlomi mokesčių pakeitimai bus palankūs gyventojams ir verslui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir VU ekonomistas, mokslų daktaras Algirdas Bartkus.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė akcentuoja, kad svarbiausia, jog valdančiųjų inicijuojami mokesčių pakeitimai būtų socialiai jautrūs ir nestabdytų šalies ekonomikos augimo. Pasak jos, Vyriausybės planai didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą ir 1 proc. padidinti pelno mokestį – atliepia šį šalies vadovo lūkestį.

Diskutuojant apie mokesčių pertvarką, 260 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Seimą, Vyriausybę ir šalies vadovą, prašydamos suvienodinti pajamų apmokestinimą, stiprinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą ir peržiūrėti lengvatas, pranešė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku pirmadienį aptars planuojamus mokestinius pakeitimus, antrosios pensijų pakopos pertvarką bei vykstančią gelbėjimo operaciją Pabradėje. „Politikai ketina aptarti planuojamus mokestinės sistemos pakeitimus, antros pensijų pakopos pertvarką bei gynybos pramonės Lietuvoje stiprinimą“, – BNS nurodė ministro pirmininko atstovas Tadas Vinokuras.

Valdančiųjų ruošiamas naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis gresia šimtams tūkstančių gyventojų ir ypač vidutiniokams, gyvenantiems didmiesčiuose. Tiesa, valdantieji žada, kad nuo mokesčio neišsisuks ir prabangaus turto savininkai – turės mokėti dar daugiau nei iki šiol. Prezidentas Gitanas Nausėda tokiam modeliui pritaria, tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad mokestį įvedinėti prisidengiant gynyba nesąžininga, mat jis turėtų pasilikti savivaldybėse – gyventojų poreikiams.

Šį jau besibaigiantį šildymo sezoną gyventojams teko labiau patuštinti pinigines nei prieš metus. Sąskaitas didino pabrangęs biokuras, pačių šilumininkų darbo sąnaudos, įvestas pridėtinės vertės mokestis. Praėjusį mėnesį lietuviai mokėjo ir aukščiausią elektros kainą kone visoje Europoje. Premjeras dėl to kaltina šaltus orus ir žada, kad vis kaitriau spiginant saulei, pigs ir elektra.

Valdantieji svarsto naujas dovanas vaikus auginantiems tėvams. Prezidentas siūlo mokesčių lengvatas, dėl kurių tėvų piniginės per mėnesį pastorėtų iki 90 eurų. Socialdemokratai siūlo tėvams daugiau laiko leisti su paaugliais, į mamadienius ir tėvadienius išleisti dvejais metais ilgiau nei iki šiol – kol vaikui sukaks 14 metų. Verslo atstovai, skųsdamiesi, kad ir taip trūksta darbuotojų, papildomiems mamadieniams griežtai prieštarauja.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Algirdas Bartkus. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad norint iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio surinktų lėšų finansuoti krašto gynybą, ši našta neturėtų kristi tik ant didmiesčių ir kurortų gyventojų. Taip jis kalbėjo valdantiesiems – socialdemokratams, demokratams ir „aušriečiams“ – skelbiant, kad su kai kuriomis išlygomis bus siūlomas visuotinis NT mokestis.

Toliau stumiantis naujų mokesčių iniciatyvoms ir nekylant diskusijoms, kodėl vienas ar kitas mokestis reikalingas, reikia pažvelgti į tarptautinę praktiką. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šių metų kovo 23 dieną publikavo tyrimą, kuriame buvo vertinama kokios priemonės leidžia greitai (iki 5 metų) sumažinti cukraus, druskos ir riebalų suvartojimą.

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.

Šalies valdantieji, kuriuos sudaro socialdemokratai, demokratai ir „aušriečiai“, antradienį jau praktiškai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos. Iš esmės pertvarka lems visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, didesnį pelno mokestį, taip pat keisis trys gyventojų pajamų mokesčio tarifai, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, o tik nuo jų dydžio.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „PwC“ vadovaujantis partneris Nerijus Nedzinskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Koalicijos tarybai nutarus nebesvarstyti papildomo 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ypač daug uždirbantiems, finansų ministras Rimantas Šadžius, kad diskusija dėl didesnio turtingiausiųjų apmokestinimo dar nebaigta. „Įstatymų projektai dar nepakeisti, diskusija dėl papildomo laiptelio labai labai aukštoms pajamoms vyksta.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra atsakingas už mokestinę pertvarką, prisidėjo ją rengiant sako „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. „Tai nėra tik valdančiosios daugumos (mokestiniai pasiūlymai – BNS). Šitie mokesčiai yra lygiai taip pat inspiruoti Gitano Nausėdos. Nėra taip, kad sugalvojo Paluckas (premjeras Gintautas Paluckas – BNS) ir Žemaitaitis“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.

Valdančioji baigia sudėlioti nekilnojamojo turto mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai. Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, likti kaupime, ar pasitraukti.

Keičiant nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūrą, Seimui bus siūloma taikyti 50 proc. lengvatą pirmajam būstui, o pusę viso surenkamo mokesčio tam tikrą laikotarpį pervesti į Valstybės gynybos fondą, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Sutarta pasiekti, jog kintant nekilnojamojo turto vertėms (…) tas NT mokestis nekristų ant šeimų ir tų asmenų, kurie turi dabar turtą, nes, jeigu mes nieko nedarytume, jis kiltų gana dramatiškai.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad koalicija sutarė dėl pelno mokesčio verslui padidinimo 1 procentinių punktų. Tačiau, pabrėžia jis, taip pat aptartos ir tam tikros investicinės lengvatos, kurios turėtų kompensuoti verslo netektis.  „Yra bendras matymas, kad 1 proc. juridinių asmenų pelno mokesčio padidėjimas tikrai nebūtų dramatiškas.

Antradienį valdančiosios koalicijos atstovai iš Socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ partijų dar kartą susitiko tartis būsimų mokesčių pakeitimų. Po susitikimo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sakė, kad keičiant mokesčius siekiama papildomai surinkti 500 mln. eurų per metus. Juos padalijus visiems 2,9 mln. Lietuvos gyventojų išeitų po 172 eurus.

Aktyviai ieškant gynybos finansavimo šaltinių bei kalbant apie mokesčių didinimą, ekonomistams kyla klausimas, kam reikia naujų mokestinių lengvatų. Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad ne tik naujų lengvatų nereikia, bet dar ir dalį esamų vertėtų naikinti.  Kiek anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad nėra finansinės erdvės mokestinėms lengvatoms.

Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė sako, kad valdantieji girdi verslo balsą ir atsižvelgs į jų argumentus, prieš priimdami mokesčių pakeitimus. „Mes matome, kad girdimas yra verslo balsas, ir tikimės, kad tas girdėjimas išliks iki pat galo, iki pat procesų galo, iki sprendimų priėmimo“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė. „Negalime sau leisti priimti sprendimų, kurie stabdytų ekonomikos augimą“, – pridūrė ji.

Kad surinktų daugiau pinigų krašto gynybai, nauja valdžia žada didinti nekilnojamojo turto, pelno mokestį, įvesti naują mokestį draudimo sutartims. Tačiau tuo pačiu metu siūlo visiškai priešingą dalyką – kai kuriuos mokesčius mažinti ir taip atsisakyti dalies biudžeto pajamų. Naujausią tokį siūlymą pirmadienį oficialiai registravo grupė Seimo narių iš valdančiosios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir kai kurių kitų frakcijų.

Naujų mokesčių banga:  Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Su naujais mokesčių pakeitimais, dar neaišku, kaip bus apmokestintas nekilnojamas turtas. Apie tai ir dar daugiau „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Seimo narės bei ekonomistė.

Lietuva jau senokai paskelbė, kad didins finansavimą gynybai, tačiau vis dar ieškoma iš kokių pinigų tai darysime. Valdantieji turi įvairiausių mokestinių pasiūlymų – nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio iki cukraus mokesčio. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti su valstybės išlaidomis.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Marius Dubnikovas ir Seimo narys Tomas Tomilinas.