Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„OTP Bank“ ketina įsigyti „Luminor“
Vengrijos bankų grupė „OTP Bank“ paskelbė ketinanti įsigyti „Luminor“. Pats bankas sako, kad laikosi visų tarptautinių sankcijų, bet aiškina, jog pasitraukti iš Rusijos nėra taip paprasta dėl vietos reguliavimo. Koks Prezidentūros požiūris? Ar tai, kad „OTP Bank“ vykdo veiklą Rusijoje, jau yra pakankama priežastis kvestionuoti, ar jam turi būti leista įsigyti „Luminor“?
V. Augustinavičius: Šis klausimas turbūt turi kelis aspektus. Vienas iš jų yra apie 130 milijardų eurų turto valdantis bankas. Tai yra vienas didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje, matyt, ir Pietų Europoje.
Tokio banko atėjimas į Lietuvos ekonomikos sektorių, nepaisant kitų kriterijų, be abejo, padarytų įtaką Lietuvos bankinei sistemai, nes dabar visa bankinė sistema iš esmės priklauso nuo ekonomikos ciklo Šiaurėje, tai yra Skandinavijoje. Turime dominuojantį skandinaviško kapitalo bankų sektorių ir, jeigu ekonomikos padėtis Skandinavijoje yra prastesnė, tai atitinkamai atsiliepia ir kreditavimo tendencijoms Lietuvoje.
Jeigu ateitų visiškai iš kito regiono bankas, iš Pietų ar Vidurio Europos, kuris gyventų pagal kitą ekonomikos ciklą negu Šiaurės Europa, tai, be abejo, suteiktų tam tikros diversifikacijos Lietuvos ekonomikai, nes kreditavimas Lietuvoje būtų stabilesnis.
Antras dalykas – labai svarbu, kad tai nėra bankas, kuris įsikurtų nuo nulio. Yra perkamas kitas, jau Lietuvoje veikiantis bankas, kuris užima stiprią poziciją. „Luminor“ bankas yra ketvirtas pagal dydį. Jeigu neskaičiuotume „Revolut“ banko, būtų trečias pagal dydį.
Tai yra didelę rinkos dalį turinčio banko įsigijimas ir tikėtis kažkokių didelių pokyčių vartotojams ar įmonėms turbūt pačiu trumpuoju laikotarpiu nereikėtų, nes vis dėlto ta rinkos dalis jau yra. Matyt, tas banko atėjimo iš kito regiono efektas pasireikštų kur kas ilgesniu laikotarpiu, kai skirtingais ciklais, skirtingais augimo greičiais pradėtų judėti Šiaurės ir Pietų Europa.
Be abejo, trečias labai svarbus aspektas – banko veikla Rusijoje. Visiškai pasitikime Lietuvos banko ir kitų institucijų procedūromis. Tai ne pirmas ir ne paskutinis investuotojas, kuris nori įžengti į Lietuvą. Yra visi algoritmai, kaip investuotojai yra tikrinami.
Šitoje vietoje vėlgi galime pastebėti, jeigu palygintume su Vokietijos bankais, kaip „Deutsche Bank“ ar „Commerzbank“, tai tie bankai taip pat vis dar išlaikė tam tikrą veiklą, bet jie aiškiai yra deklaravę išėjimą ir tas veiklos apimtis Rusijoje sumažino.
Kitas bankas iš Pietų Europos „UniCredit“ kitais metais planuoja didelę dalį parduoti, bent jau pagal tai, kaip anonsuoja. Kaip bankai išeina, kokias deda pastangas, kad išeitų iš Rusijos rinkos, matyt, irgi bus nagrinėjama visų institucijų.
Be abejo, taip pat labai svarbu, kad čia pirmiausia yra įsitraukęs Estijos centrinis bankas, nes „Luminor“ bankas yra valdomas iš Estijos. Yra įsitraukęs Europos Centrinis Bankas, kuris prižiūri „Luminor“ banką Estijoje. Tikrai yra daug institucijų, kurios šitą procesą stebės, ir jos, aišku, viską adekvačiai vertins.
Uždaromas prekybos tinklas „Mere“
Lietuvoje dėl 21-ojo sankcijų paketo Rusijai uždarytas prekybos tinklas „Mere“. Pasklido žinios, kad tie patys sankcionuoti asmenys dabar nori atidaryti parduotuves kitais pavadinimais, taip tarsi bandydami apeiti sankcijas. Ką mano Prezidentūra, ar tai pavienis atvejis, ar galime stebėti bandymą apeidinėti sankcijas vos uždarius prekybos tinklą?
V. Augustinavičius: Čia pirmiausia reikia pastebėti, kad 21-asis sankcijų paketas veikia, kaip ir veikia ankstesni paketai. Vadinasi, tų sankcijų paketų reikia. Jų yra daug, bet kiekvienas iš jų sukuria papildomą spaudimą ir neigiamą ekonominį poveikį Rusijai, ko ir yra siekiama.
Ar „Mere“ tinklą šis 21-asis sankcijų paketas paveikė, ar šis tinklas atgimė kitu vardu, vėlgi yra kontrolės ir teisėsaugos institucijų darbas tikrinti tą dalyką. Lietuvos valstybės pareiga yra užtikrinti, kad sankcijų būtų laikomasi, kad jos nebūtų apeidinėjamos. Lietuva iki šiol tai darė sėkmingai ir sėkmingai tą planuoja daryti toliau.
Ar galima jau dabar labai aiškiai pasakyti, kad maždaug 5–6 proc. BVP gynybai Lietuvoje taps ilgalaikiu tikslu, o ne tuo tikslu, kurį buvome išsikėlę ir apie kurį kalbėjo prezidentas, kad to reikia iki 2030-ųjų?
V. Augustinavičius: Geopolitinė rizika, be abejo, nepasibaigs nei po metų, nei po dvejų, nei po penkerių metų. Be abejo, turime tęstinai stiprinti gynybą. Iš esmės investicijos į gynybą – tai yra investicijos į taiką.
Prezidento nuomone, Seimo politinės partijos galėtų pabandyti padiskutuoti ir susitarti dėl gynybos finansavimo po 2030 metų, nes gynyba, be abejo, yra pamatinis valstybės tikslas. Šitoje vietoje tikrai reikėtų paieškoti bendrų vardiklių.
Ar kils mokesčiai?
Pramonininkai kalba, kad iš premjero išgirdo pažadą, jog naujų mokesčių nebus, bet Vyriausybės programoje, kaip žinia, ankstesnio įsipareigojimo nekelti mokesčių nebeliko. Ar jūs galėtumėte aiškiai ir labai tiksliai pasakyti, kad nei šiemet, nei kitąmet mokesčiai nekils?
V. Augustinavičius: Galima labai aiškiai pasakyti, kad situacija dėl biudžeto pajamų gerėja. Mokesčių reforma jau buvo priimta. Buvo įvestas mokesčių progresyvumas ir papildomos pajamos labiausiai pasireikš būtent kitais metais.
Mokesčių ir BVP santykis kitais metais perkops 35 proc. Tai pajamų pusėje situacija gerėja. Didesnė problema yra su europine išlaidų taisykle, kurią yra sunkiau atitikti. Šitoje vietoje, be abejo, kaip jau minėjau, tai bus prioritetų klausimas.
Artimiausiu metu bendros biudžeto pajamos tikrai turi geras tendencijas toliau augti ir, matyt, šitoje vietoje reikia labiau žiūrėti į prioritetus ir į tai, kaip efektyviau panaudoti tas lėšas, kurias mokesčių mokėtojai jau suneša į biudžetą.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Na, bet tai niekis,- ožio broilerio puolimas atnešė šimtus milijonų nuostolių ir apie 3000 darbuotojų uoste ir LG neteko darbo...
Nusipjauk gn koją, kad tik rusams ir kinioečiams būtų blogiau.
