Pernai gegužę priimtas ES migracijos ir prieglobsčio paktas numato, kad ES valstybės įsipareigoja arba priimti tam tikrą kiekį migrantų, arba kasmet mokėti atitinkamą sumą į paramos fondą.
Dubnikovas: vertybinis, o ne ekonominis klausimas
Finansų ekspertas ir ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad sprendimas priimti ar nepriimti migrantus į Lietuvą yra labiau politinis, o ne ekonominis. Kitaip tariant, sumos, kurias Lietuva turėtų sumokėti į paramos fondą, nėra reikšmingos.
„Milijonas ar trys milijonai Lietuvos biudžetui yra tokie skaičiai, kurie nėra fiksuojami bendrose eilutėse. Paprastai, formuojant biudžetą sakoma, kad penkiasdešimties milijonų eurų eilutė yra visiškai apvalinama. [...] Ar milijonas, ar trys, ar nulis [eurų] – Lietuvos biudžetui tai yra absoliučiai nereikšminga pinigų suma, nors paprastam žmogui atrodytų, kad tai kosmosas“, – aiškino M. Dubnikovas.
M. Dubnikovo manymu, valdančioji dauguma turės priimti sprendimą ir argumentuoti, kodėl jis buvo priimtas: „Politikai turi apsispręsti, kokią politiką vykdome.“
„Kad ir koks sprendimas būtų, nematau labai didelės dramos. Manau, kad šis klausimas yra išpučiamas, nes į Lietuvą atkeliauja daug daugiau žmonių, kurie kartais arba dažnai nėra patikrinami.
Tai liečia įvairius Baltarusijos žmones, anksčiau Sovietų Sąjungos okupuotų šalių žmones iš Rytų. Šis sprendimas atrodo kaip daug tvaresnis negu dabartinė migracijos politika, kai kartais tikriausiai net nežinome, kas pas mus atvažiuoja“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
M. Dubnikovas priduria, kad ir migrantų kvotos, kurias Lietuva turėtų priimti, nėra reikšmingos, lyginant su migrantų skaičiais, kurie į Lietuvą atvyksta kasmet. Lietuva per metus turėtų priimti 158 migrantus arba sumokėti apie 3 mln. eurų.
„Šis skaičius net nesudaro procento nuo to, kiek pas mus atvažiuoja kasmet“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
„Tikėtina, kad 100 žmonių Lietuvoje nieko negali nuveikti, nebent visiškai nefiltruodami įsileistume labai keistus, piktų kėslų turinčius žmones“, – pridūrė jis.
Kai kurie paktą vertina skeptiškai
Naujasis migracijos ir prieglobsčio paktas Europos Sąjungoje vertinamas nevienareikšmiškai. Kaip prieš metus rašė „Euronews“, nuo derybų pradžios iki pabaigos Lenkija ir Vengrija priešinosi paktui. Šalys teigė, kad tai jas privers priimti migrantus prieš jų valią.
Lietuvoje taip pat yra ES migracijos ir prieglobsčio paktą skeptiškai vertinančių politikų. Praėjusių metų rudenį Seimo narys Vytautas Sinica ragino šalies prezidentą bei tuometinę premjerę Ingą Ruginienę Europos Sąjungos lygiu inicijuoti derybas dėl naujo susitarimo migracijos klausimais.
„Lietuvai tai reikš arba papildomai pagal nustatytas kvotas priimamus nelegalius imigrantus, arba finansinių kompensacijų mokėjimą metu, kai kiekvienas euras gyvybiškai reikalingas šalies gynybiniams pajėgumams stiprinti“, – pranešime spaudai kalbėjo laikinosios Seimo narių grupės „Prieš masinę imigraciją“ pirmininkas V. Sinica.
Vis dėlto viešojoje erdvėje kalbama, kad Europos ekonomika negali augti be migrantų. Taip pernai rugpjūtį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Nors migrantų darbas padeda palaikyti ekonomikos augimą ir kompensuoti darbuotojų trūkumą, tai kelia vis daugiau ginčų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
M. Dubnikovo vertinimu, migracija turėtų būti ribojama. Kitu atveju, Europos Sąjungoje būtų daugiau chaoso. Vis dėlto papildomų žmonių reikia, sako ekonomistas.
„Mums reikia papildomų žmonių, nes kontinentas ganėtinai stipriai sensta. Reikia naujų žmonių, kurie ateitų ir kurtų savo gyvenimus čia, bet jie turi būti labai stipriai filtruojami. Matome problemas, kai patenka arba atvykusių migrantų šeimose užauga radikalai“, – kalbėjo ekonomistas.
„Europos Sąjungos ekonominei plėtrai reikia naujo kraujo, bet tas kraujas turi būti atrinktas tinkamai, tam, kad ateityje neturėtume didesnių problemų. Kiekvienas politinis sprendimas turi būti subalansuotas. Manau, kad Europos Sąjunga to ir siekia – įsileisti žmonių, bet tų, kurie yra mums priimtini“, – pridūrė jis.
Sinkevičius: galimybė yra rimtai svarstoma
Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sakė, kad Lietuva vietoje prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš kitų ES valstybių turėtų sumokėti visą finansinį solidarumo įnašą.
„Aš siūlysiu mokėti už visus. Tokia yra mano nuomonė. Ji pagrįsta tuo, kad tai nėra dideli pinigai. Šiame geopolitiniame laikotarpyje visuomenė ir taip yra suirzusi, vyksta tam tikri dalykai, kurie kelia susirūpinimą. Suprantame, kad migracija irgi yra tema, kuri kelia daug prieštarų. Jeigu galime susimokėti 2 ar 2,5 milijono eurų ir tą visuomenę šiek tiek nuraminti, manau, tokių priemonių ir turėtume imtis“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Katelynas.
Premjeras M. Sinkevičius antradienį sakė girdintis vidaus reikalų ministro poziciją, o panašią poziciją yra išsakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„[...] Manau, kad ta pozicija yra labai, labai rimtai svarstytina – susimokėti“, – antradienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
20 tūkst. eurų už vieną asmenį
Pernai gegužę buvo priimtas naujasis ES migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo siekiama suvienodinti prieglobsčio prašytojų procedūras, migracijos ir grąžinimo taisykles bei sienų kontrolę.
Viena iš esminių pakto nuostatų yra įpareigojimas ES valstybėms arba priimti tam tikrą kiekį migrantų. Jeigu šalis narė atsisako priimti prieglobsčių prašytojus, ji kasmet turės mokėti atitinkamą sumą į paramos fondą.
Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų – 20 tūkst. eurų už asmenį. Nusprendus migrantus priimti, Lietuva už asmenį gautų 10 tūkst. eurų, kurie būtų skirti išlaikymo išlaidoms padengti.
Vidaus reikalų ministerija anksčiau yra patvirtinusi, kad Lietuva pagal ES solidarumo mechanizmą ketina priimti 58 migrantus ir sumokėti 1,14 mln. eurų finansinį įnašą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
