Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Ar sutiktumėte, kad Europos ekonomika neišsiverstų ir negalėtų augti be migrantų, jų darbo jėgos?
A. Romanovskis: Imkime savo pavyzdį. Prisiminkime, kad Lietuvos augimas pastaruosius tris, keturis metus nemaža dalimi yra apspręstas tuo, kad nuo 2020 metų, vėliau 2022 metais, kai prasidėjo pilno mąsto Rusijos agresija prieš Ukrainą, mūsų užsieniečių, trečiųjų šalių piliečių skaičius išaugo daugiau kaip 200 tūkst.
Būtent tai yra pakankamai rimtas įliejimas į mūsų darbo rinką, daugumoje tai yra ukrainiečiai, baltarusiai, kurie tikrai prisidėjo ir prisideda prie mūsų ekonominio augimo. Tai yra faktas ir tikriausiai jos žodžiai yra patvirtinti mūsų praktikoje, Lietuvos ekonominio augimo praktikoje.
Europos lygiu darbo jėgos trūkumas daugiausiai jaučiamas gamybos, statybos sektoriuje. Skaičiuojama, kad lyginant su situacija prieš 10 metų šiuose sektoriuose trūkumas išaugo bent tris kartus. Kaip yra su Lietuva? Kokiems verslo sektoriams labiausiai trūksta darbo jėgos? Kam yra aktualiausi darbo imigrantai?
A. Romanovskis: Jeigu jūs pasižiūrėtumėte, kokie sektoriai daugiausia priima darbo arba apskritai imigrantus, tai yra du pagrindiniai sektoriai: transportas ir statybos. Ten dominuoja trečiųjų šalių piliečiai. Žinoma, mes galime žiūrėti į kitus sektorius, taip vadinamas aukštųjų technologijų sektorius, kuris irgi bando pritraukti aukštos kvalifikacijos IT specialistus.
Pavyzdžiui, maisto pramonės sektoriuje kai kuriuose miestuose pakankamai nemažą dalį įmonėse sudaro trečiųjų šalių piliečiai. Tikriausiai tai yra keletas šių sektorių, kur poreikis yra didžiausias. Mes matome, kad su laiku, visuomenei senėjant, demografiniams rodikliams blogėjant, poreikis, tikriausiai, augs.
Be abejonės, yra daug iššūkių, yra dirbtinas intelektas, kuris darys perversmus, ypatingai aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose. Yra kalbama apie robotizaciją ir androidizaciją, kuri, galbūt, spręs ir žemos kvalifikacijos specialistų klausimą.
Mes be diskusijos ir sprendimų niekur nedingsime. Kol kas faktas yra kaip blynas: Lietuva neturi atsakymo, neturi nei strategijos, nei matymo srityje, tikriausiai didžiausias priekaištas ir akmuo politikams.
Ingos Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės darbo pradžioje verslo konfederacija kreipėsi į premjerę ir išreiškė įvairius lūkesčius dėl verslo interesų, bet tarp jų buvo lūkestis ir dėl darbo rinkos poreikių derinimo migracijos reguliavimo srityje. Tame rašte teigta, kad migracijos politika negali būti vien apribojimų rinkinys ir reikia ne tik spręsti darbo jėgos trūkumą, bet ir skatinti investicijas, inovacijas. Iš to, ką kalbate, suprantu, kad jūsų raštas nesulaukia atsakymo ir diskusijos apie besikeičiančią situaciją darbo rinkoje, migrantų situaciją nevyksta arba vyksta nepakankamai?
A. Romanovskis: Aš sakyčiau, kad tikriausiai dabar politikai, vidaus politikoje turi daugiau iššūkių ir, deja, reikia apgailestauti, kad ekonominio konkurencingumo arba darbo jėgos klausimai nueina į antrą planą. Kita vertus, Respublikos prezidentas išėjo su tam tikrais pasiūlymais, kaip galėtų būti tobulinama migracijos politika.
Gal tai yra susiję, kad buvusi migracijos departamento vadovė nuėjo patarinėti prezidentui. Iš tikrųjų yra gerų minčių, bet jeigu mes analizuotume šią Vyriausybę, prieš tai buvusias kelias, tai mes neturėjome labai aiškaus paveikslo. Būdavo sprendimai, pradžioje yra truputį palengvinama, vėliau yra griežtinama.
Priklausomai nuo politinių vėjų arba kažkokių įvykių. Aiškaus matymo nėra, kas yra keista, nes tai iš principo nėra sudėtingas klausimas. Yra kompetencija ir politinis sprendimas, ką tu nori daryti, kokias klaidas kiti padarė, kad nekartotum, ir kaip tu nori iš to pasimokydamas, liaudiškai tariant, uždirbti savo šaliai ir savo valstybei.
Užsiminėte apie prezidento Gitano Nausėdos siūlymus. Kaip verslo bendruomenė sutinka tokius siūlymus, kurie kol kas yra tik siūlymai, bet, galbūt, gali tapti realiais sprendimais?
A. Romanovskis: Mes iš principo palaikome, nes tai yra vienas iš sprendimų, kuris atliepia mūsų migracinės politikos viziją, matymą. Mūsų matymas susidaro iš trijų esminių komponentų. Pirmas komponentas – yra migrantai, svečiai, aš juos taip pavadinčiau, kurie yra labai turtingi, daug uždirba, leidžia pinigus, gauna aukštus atlyginimus, bet neplanuoja pasilikti gyventi. Jie paprasčiausiai yra ekspatai.
Yra antra kategorija migrantų, apie kuriuos savo pasiūlymuose ir kalba prezidentas. Tai yra darbo migrantai, kuriems tu sakai: „Kol jūs turite čia darbą, jūs galite dirbti, tačiau mes nei turime siekių, nei noro jus natūralizuoti ar kažkaip įtraukti į mūsų visuomenę.“ Tai yra apsikeitimas.
Jie duoda darbą, mes, mūsų darbdaviai moka pinigus su tam tikromis išlygomis būtent, kad nebūtų tikimasi, jog jie bus kažkaip neutralizuojami arba čia galės pasilikti. Tada yra trečia kategorija – būsimų piliečių. Kai mes į tuos žmones žiūrime, kaip į tuos, kurie gali pritapti, gali tapti pilnaverčiais piliečiais su tam tikrais reikalavimais.
Jeigu būtų sutarimas dėl tokių trijų krypčių ir kiekviena kryptis būtų aiškiai apibrėžta, tas ir atlieptų. Prezidento pasiūlymas yra protingas dėl to, kad jisai nesukuria nereikalingų įtampų ir lūkesčių darbo migrantams. Jisai sudaro jiems galimybę užsidirbti, sukurti pridėtinę vertę Lietuvoje.
Mes jiems pasakome, kad tai terminuotas darbas, jie padirbo, mes sąžiningai sumokėjome, jie padarė pauzę, vėl po kažkurio laiko gali dirbti. Mes jiems nepažadame, o tikriausiai sakome, kad ne, jie negalės tapti pilnaverčiais mūsų piliečiais ir visuomenės dalimi.
Visą ‚Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
