imigrantai

Turinio kūrėjas Mantas Bertulis viešojoje erdvėje išsakė savo požiūrį į imigracijos procesus Lietuvoje. Jis iškėlė klausimą, iš kur kyla nepakanta kitataučiams, kai tuo tarpu gausybė mūsų tautiečių patys laimės ir ekonominės gerovės išvyko ieškoti į užsienį. M. Bertulis pripažino, kad susirūpinimas atvykėlių gebėjimu perimti vietos kultūrą bei teisine tvarka yra pagrįstas, tačiau pabrėžė, jog nedera vertinti asmens remiantis vien jo tautybe, tikėjimu ar išore.

Lietuvoje surengtas protestas dėl augančios migracijos ir islamizacijos sulaukė dėmesio ne tik šalies viduje – apie jį kalbama ir užsienyje. Diskusijų centre atsidūrė tiek pasirinkti protesto simboliai, kaip kiaulės galva, tiek klausimas, ar nerimas dėl didėjančio musulmonų skaičiaus Lietuvoje yra pagrįstas. Apie tai laidoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto arabistas prof. Egdūnas Račius ir Seimo narys Vytautas Sinica.

Pirmadienį tūkstančiai žmonių protestavo Bolonijoje ir kituose Italijos miestuose po 42 metų marokiečio mirties per policijos operaciją. Šiauriniame studentų mieste kilo demonstrantų ir policijos susirėmimai. Protestuotojai nešė plakatus su užrašu „Tiesa ir teisingumas“, mirusiojo šeima ragino atlikti išsamų tyrimą.  Pasak liudytojų, kai kurie protestuotojai svaidė į policiją butelius ir Molotovo kokteilius, nors iš pradžių demonstracija buvo taiki.

Pusmetis po naujos tvarkos, kai paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus turi aptarnauti lietuviškai. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad tvarka vis dar neveikia ir dalis užsieniečių nekalba lietuviškai, nors turėtų. Kaip tai veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Violeta Meiliūnaite.

Belfastą jau antrą parą iš eilės krečia masinės riaušės. Protestus išprovokavo žiaurus imigranto iš Sudano pasikėsinimas peiliu nužudyti vietos gyventoją. Miesto gatvės dabar virto tikru mūšio lauku. Ir nors nukentėjusiojo artimieji ragina protestuotojus nutraukti smurtą ir chuliganizmą, radikaliai nusiteikę ir kurstomi jaunuoliai puola policiją, padeginėja namus ir skelbia migrantų medžioklę. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Viena iš Belfasto gatvių – lyg mūšio laukas.

„Europos ekonomika negali augti be migrantų", – taip pernai rugpjūtį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Nors jų darbas padeda palaikyti ekonomikos augimą ir kompensuoti darbuotojų trūkumą, tai kelia vis daugiau ginčų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Vilniuje sparčiai augant užsieniečių skaičiui, vis dažniau keliamas klausimas, kaip išvengti uždarų bendruomenių, kalbinės atskirties ir užtikrinti sklandžią integraciją. Ar sostinė tam pasiruošusi? Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Kodėl vien anglų kalbos neužtenka Jūs kalbate apie lietuvių kalbos svarbą, tačiau dalis atvykusiųjų stebisi, kodėl jos reikalaujama – juk daug kur pakanka anglų kalbos.

Artimuosiuose Rytuose kaista situacija: Iranas skuba skirti naują lyderį, Saudo Arabija numušinėja Irano dronus, o naftos ir dujų kainos šauna aukštyn – tai jau jaučia ir Lietuvos vairuotojai. Tuo metu Lietuvoje verda diskusija dėl imigracijos: prezidentas siūlo naują laikinosios migracijos modelį, kuris leistų į šalį greičiau įsileisti darbuotojus, bet ribotų jų galimybes likti ilgam.

Švedijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad nori drastiškai padidinti po nuteisimo deportuojamų imigrantų skaičių, ir kartu pažymėjo, jog bet koks nusikaltimas, už kurį skiriama didesnė bausmė, nei bauda, turėtų būti pagrindas deportacijai. „Švedijoje per ilgai buvo lepinami užsienio nusikaltėliai, kurie šalyje padarė sunkius nusikaltimus“, – spaudos konferencijoje sakė migracijos ministras Johanas Forssellis.

Egėjo jūroje susidūrus Graikijos pakrančių apsaugos laivui ir migrantus gabenusiam greitaeigiui kateriui antradienį žuvo 14 žmonių, pranešė policija. Graikų pareigūnai kol kas nepateikė detalių apie susidūrimą, įvykusį prie Chijo salos netoli Turkijos. Susidūrime dalyvavo „uosto policijos patrulinis laivas“ ir greitaeigis kateris, naujienų agentūrai AFP sakė pakrančių apsaugos pareigūnas.

Į Lietuvą Luna Kaishauri atsikraustė dar 2010 metais, tačiau viską pakeitusį gyvenimo sprendimą priėmė gerokai vėliau. Būdama beveik penkiasdešimties, ji nusprendė nebeslėpti to, kas buvo aišku nuo vaikystės – tai, kad ji yra moteris. Šiandien Luna gyvena kaip translytė moteris, o su lietuve žmona ją vis dar sieja stiprus draugystės ir artumo ryšys. Luna dirba prekybos centre, tęsia savo medicininę tranziciją ir bando išsikovoti teisę būti savimi tiek kasdienybėje, tiek teisinėje sistemoje.

Minesotos federalinis teisėjas pirmadienį svarstys, ar po pasipiktinimo bangą visoje šalyje sukėlusių JAV piliečių nužudymų stabdyti tūkstančių imigracijos tarnybų agentų dislokavimą į valstiją. Mineapolyje tvyro didžiulė įtampa ir tęsiasi protestai nuo sausio pradžios, kai Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) agentai nušovė 37-erių trijų vaikų motiną Renee Good jos automobilyje.

Viešumoje pasirodęs pasakojimas apie rusiškai tarpusavyje kalbėjusią, tačiau lietuviškai bendrauti pasirinkusią imigrantų šeimą, atkreipė vienos moters dėmesį. Tai paskatino diskusijas apie kalbų vartojimą, toleranciją viešojoje erdvėje ir valstybinės kalbos vietą visuomenėje.

Lietuvoje vis dažniau keliami klausimai, kiek iš tiesų šalyje gyvena užsieniečių ir ar visi jie registruoti teisėtai. Ekspertai sako, kad nelegaliai atvykusiųjų skaičiai, apie kuriuos kalba kai kurie verslininkai, yra gerokai perdėti, o kontrolės sistema – griežta ir veikianti. Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė.

Lietuva gali nesutikti priimti migrantų pagal naują ES planą ir vietoj to mokėti 20 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą asmenį. Ar toks sprendimas – racionalus pasirinkimas ar bandymas atidėti sudėtingus sprendimus? Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė.

Vilniaus miesto taryba šią savaitę priėmė rezoliucija, kuria įsipareigojama skatinti imigrantų integraciją mieste, finansiškai remti lietuvių kalbos mokymosi programas atvykusiems suaugusiesiems ir vaikams. Rezoliuciją inicijavo sostinės tarybos socialdemokratas Povilas Pinelis.

Lietuvoje sparčiai daugėjant migrantų, valdžia griežtina migracijos politiką. Ar šie pokyčiai padės išspręsti darbo rinkos ir socialines problemas, ar sukels naujų iššūkių? Apie tai, kaip Lietuva ruošiasi kovoti su nauja imigrantų banga portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė. Lietuvoje jau yra išnaudota įleidžiamų atvykti migrantų kvota – 24 tūkst.

Į Lietuvą ir toliau masiškai veržiasi migrantai, kurie dideliais tempais ėmė plūsti iš Baltarusijos. Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 1002 asmenims, šiemet – 2 tūkst. 643. Pirmadienį Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai patekti net 39 migrantams, o VSAT pareigūnų reakcija buvo žaibiška, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antiimigracinė politika daugumoje Europos valstybių sparčiai populiarėja, o kraštutinės dešiniosios partijos stiprėja. Ekspertai įspėja: nors tokia politika gali būti patraukli trumpuoju laikotarpiu, ilgainiui ji gali pagilinti demografinę krizę ir sukelti skaudžių ekonominių padarinių, rašo „The Guardian“. Senstanti visuomenė Europa jau dabar susiduria su vienu didžiausių iššūkių – visuomenės senėjimu.

Rygos valdžia ėmėsi griežtų veiksmų prieš mieste gyvenančius nelegalius imigrantus – davė jiems mėnesį laiko išvykti iš miesto ir pagrasino, kad po to policija pradės reidus ir gaudys tuos, kurie Latvijos sostinėje gyvena nelegaliai. Tokių veiksmų Rygos valdžia ėmėsi pradėjus daugėti nelegalių migrantų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Latvijai pradėjus kovą su integruotis nenorinčiais rusakalbiais, naujoji Rygos miesto valdžia užsimojo atidaryti dar vieną kovos frontą.

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad tokie spėliojimai – iš piršto laužti, mat Lietuvoje matome vis didesnius imigracijos skaičius. Plačiau apie Lietuvos demografinę padėtį TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Ž. Mauricu.

JAV federalinio teismo teisėja pirmadienį užblokavo prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimą skubos tvarka panaikinti šimtų tūkstančių imigrantų iš Venesuelos, Kubos, Nikaragvos ir Haičio teisinį statusą. Bostono apylinkės teismo teisėjos Indiros Talwani nutartis yra naujausias masines ir ypač Lotynų Amerikos piliečių deportacijas vykdyti pasišovusiam D. Trumpui nepalankus teismo sprendimas.

Jei anksčiau į Lietuvą dirbti vykdavo rusai ar baltarusiai, o prasidėjus karui Ukrainoje atvažiavo daug jos piliečių, tai dabar mūsų šalis sulaukia vis daugiau atvykėlių iš Azijos ir Afrikos šalių. Anot tarnybų, šie užsieniečiai pas mus dirba tiek vairuotojais ar pagalbininkais, tiek užima ir tokias aukštos kvalifikacijos pareigas, kaip vadybos ar finansų analitikų, teisininkų ar programinės įrangos kūrėjų.

Dar vasarą nustatyta 40 tūkst. darbo imigrantų per metus kvota reiškia, kad per dešimtmetį turėtume virš pusės milijono užsieniečių, daugiausiai iš posovietinių šalių. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ aiškinamasi, apie ką turėtų galvoti Lietuva, kai Iš vienos pusės daug lietuvių baiminasi imigrantų antplūdžio, iš kitos – darbo rinka supranta, kad imigrantų kai kurie verslai gali ištiesti kojas.

Baltieji rūmai penktadienį socialinių tinklų paskyrose paskelbė Valentino dienos atviruką. Nelegaliems imigrantams Jungtinėse Amerikos Valstijose meile jame nekvepėjo, rašoma „Daily Mail“. Atviruke buvo pavaizduoti JAV prezidento Donaldo Trumpo ir imigracijos pareigūno Tomo Homano veidai rožiniame fone. „Rožės yra raudonos, žibuoklės mėlynos, atvykite čia nelegaliai ir mes jus deportuosime“, – buvo rašoma įraše.

Visai neseniai pasklido tragiška naujiena, kad Vokietijos mieste Miunchene imigrantas iš Afganistano rėžėsi automobiliu į žmones, 28 asmenys nukentėjo. Toks incidentas Vokietijoje jau ne pirmas. Tiesa, Lietuvoje daugėjant imigrantams iš Vidurinės Azijos bei kitų šalių, taip pat kyla klausimų dėl jų patikimumo.

Skelbiama, kad per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais, tačiau darbdaviai darbuotojų ieško vis tolimesniuose kraštuose. Kol į Lietuvą atvyksta migrantai net iš Filipinų ir Vietnamo, Migracijos departamento direktorė tvirtina, kad Baltarusijos piliečių Lietuvoje mažėja. Migracijos departamentas paskelbė, kad šiuo metu užsieniečiai iš viso sudaro 7,52 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais.

Lietuvoje ir Baltarusijoje gyvenanti baltarusė Karina Mond savo soc. tinkluose dažnai kritikuoja lietuviškumą ir šlovina Aliaksandrą Lukašenką, rašoma „Zerkalo“. Baltarusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kaimyninės šalies pilietė jau 28-erius metus dirba grožio industrijoje, vystė verslą Vilniuje.

Neįperkantys būstų sostinėje žmonės renkasi sparčiai populiarėjantį gyvenimo būdą – bendranamystę. Dar kitaip vadinamąjį kolivingą vis dažniau renkasi ne tik studentai, bet ir dirbantys jaunuoliai bei imigrantai. Tokių gyvenamųjų patalpų kainos žmogui kainuoja nuo 450 iki 650 eurų už mėnesį, tačiau nereikia mokėti komunalinių mokesčių ir galima naudotis visais privalumais – sporto sale, parkavimo vietomis, laisvalaikio ir pramogų zonomis.

Su kiekvienais metais Lietuvoje vis mažėja gimstamumas. Labai tikėtina, kad mūsų šalies populiacija dar daug dešimtmečių nepakis į blogąją pusę dėl plūstančių užsieniečių iš įvairių šalių. Tačiau sociologas prakalbo, ką tai reiškia mūsų visuomenei ir kodėl turėtumėme susirūpinti. Kalbant apie imigrantų atvykimą į Lietuvą ir kaip jie vis dažniau įsilieja tarp lietuvių, sociologas Gediminas Merkys į tai atsiliepė kritiškai.

Lietuvoje kasmet augant imigrantų skaičiui, dalis lietuvių pradėjo baimintis, kad šie užims jų darbo vietas ir nesutinka jų svetingai. Su atvykėliais Lietuvoje, ypatingai iš trečiųjų šalių, sąžiningai nesielgia net ir darbdaviai, kai kurios istorijos – kaip iš baisiausių pasaulio valstybių – užsieniečiai paliekami kitoje šalyje, arba apgauti, neturintys pajamų ir negalintys grįžti į gimtinę – lieka gyventi lauke. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba 154 tūkst.

Kone absoliuti šalies gyventojų dauguma mano, kad leidimą gyventi Lietuvoje gavę imigrantai valstybinę kalbą išmokti privalo, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota visuomenės apklausa. Anot apklausos, tokios nuostatos laikosi 91 proc. joje dalyvavusių respondentų. Pasak tarnybos, panašios tendencijos vyrauja ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

71 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad imigrantai padeda užpildyti darbo vietas, į kurias sunku rasti darbuotojų Lietuvoje, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Šių metų liepos mėnesį atliktoje apklausoje buvo teiraujamasi apie imigrantus, kurie atvyko ne iš Europos Sąjungos šalių ir šiuo metu ES gyvena legaliai.

Plačiai atvėrusi duris nuo Lukašenkos režimo bėgusiems baltarusiams dabar Lietuva tūkstančius jų veja lauk, nes jie kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien pernai apie pusantro tūkstančio Lietuvoje priglaustų Baltarusijos piliečių VSD pripažino keliančiais grėsmę. Kai kurie apkaltintieji žūtbūt stengiasi likti Lietuvoje, teisiasi, dalį jų tarnybos į Baltarusjią išgabeno prievarta. Vienas baltarusis, kurį tarnybos laiko grėsme valstybės saugumui, ėmė įrodinėti, kad yra nekaltas.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad smarkiai padidins išmokas imigrantams, nusprendusiems išvykti iš šalies, siekdama paskatinti daugiau migrantų rinktis šią galimybę. Nuo 2026 metų imigrantai, savanoriškai grįžtantys į savo gimtąsias šalis, galės gauti iki 350 tūkst. Švedijos kronų (30 tūkst. eurų), t. y. iki 10 tūkst. kronų daugiau nei dabar, sakoma dešiniojo sparno vyriausybės, kurią remia prieš imigraciją nusistačiusi Švedijos demokratų partija, pareiškime.

Dirbančių užsieniečių skaičius Lietuvoje didėja. Tačiau ekonomistai ir verslo atstovai pastebi, kad tai nėra gera tendencija. Anot jų, trūksta atvykėlių integracijos. Be to, reikėtų griežčiau atsirinkti, kokius žmones įsileisti į Lietuvą. O darbuotojų atstovė pažymi, kad darbdaviams reikėtų gerinti darbo sąlygas ir kelti algas. Nes dėl to skundžiasi, tiek lietuviai, tiek atvykę imigrantai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje dirbo 10 tūkst.

Vokietijoje atlikta moksleivių apklausa parodė, kad beveik 68 proc. musulmonų mano, jog Korane išdėstytos tiesos yra svarbesnės už Vokietijos įstatymus. Beveik pusė apklaustųjų (45,8 proc.) devintos klasės islamo tikėjimo moksleivių mano, jog islamiška teokratija – geriausia valdymo forma. Žemutinės Saksonijos kriminalinių tyrimų institutas (KFN) ištyrė, ką apie Vokietiją mano regiono moksleiviai. Tyrime buvo klausiama apie jų santykį su įstatymais, teokratija ir smurtu.

Prezidentas ir vėl susikirto su valdančiaisiais. Šįkart dėl pusantro šimto pabėgėlių iš Afrikos, kuriuos Lietuva galėtų priimti pagal kvotą. Gitanas Nausėda jų priimti nenori – siūlo, kad vietoj to geriau sumokėtume trijų milijonų eurų kompensaciją. Seimo pirmininkė ir Vyriausybės vadovė Šimonytė kalba priešingai, sako, kad Europa pabėgėlių problemą turi spręsti solidariai, o pusantro šimto afrikiečių mums nepamaišys.

Vyriausybė siūlys Seimui griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas bei reikalavimus juos kviečiančioms įmonėms, taip pat koreguos kvotą, kiek trečiųjų šalių piliečių gali atvykti į Lietuvą dirbti.

Nyderlanduose imigrantai iš Eritrėjos sukėlė siaubą keliančias riaušes. Uostamiestį Hagą jie paskandino liepsnose. Tam, kad išvaikytų riaušininkus, olandų pareigūnams teko griebtis ašarinių dujų.  Vaizdelis lyg iš karo zonos Hagos centre, prie Operos rūmų, kur tarpusavyje pliekėsi Nyderlanduose gyvenantys imigrantai iš Eritrėjos.  Susibūrimui leidimą gavę atvykėliai, kurie remia Eritrėjos valdžią, dievagojosi, kad viskas praeis taikiai.

Lietuvos miestuose būstų nuomos kainos kilo atvažiavus tūkstančiams ukrainiečių karo pabėgėlių, tūkstančiai atvykusių baltarusių taip pat sukėlė būsto nuomos kainas Vilniuje, o dabar jos vėl gali augti, mat reikės rasti butus nuomai keliems tūkstančiams Vokietijos karių su šeimomis. Taip prognozuoja nekilnojamojo turto ekspertai.  Per artimiausius kelerius metus į Lietuvą atvyks keturi tūkstančiai Vokiečių brigados karių, tikisi Krašto apsaugos ministerija.

Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė teigia, kad 2023 m. į Lietuvą sugrįžo 6 tūkst. piliečių daugiau nei jų išvyko, o emigruojančių kiekis, lyginant su 2022 m., sumažėjo ketvirtadaliu. Visgi, pasak jos, 2023 m. į šalį grįžo mažiau piliečių, nei užpernai. „Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 17 tūkst. šalies piliečių. Jie sudarė ketvirtadalį visų imigravusių. Grįžusių piliečių buvo 4 tūkst. mažiau, nei praeitais. Iš Lietuvos emigravo 10 tūkst. piliečių, beveik 3 tūkst.

Lietuvoje daugėjant migrantų skaičiui pasigirsta klausimų, ar šalis gali sugebėti integruoti tokį didelį skaičių žmonių. Be to, ar jie iš viso integruosis į visuomenę, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Prasidedant naujiesiems metams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, rodo Migracijos departamento turima statistika. Šių metų viduryje, liepą, Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių. „Metų pradžioje stebėjome šiek tiek sulėtėjusią užsienio darbuotojų imigraciją į Lietuvą.

Dramatiškos demografinės prognozės Lietuvai. Po trisdešimties metų – lietuvių liks vos du milijonai. Vis pasigirsta svarstymai, kad galbūt šią problemą padėtų išspręsti į šalį atvykę ar atvyksiantys migrantai. Ar tai padėtų išspręsti problemą – šiandien diskusija „Dėmesio centre“ 19:30 per TV3. Lietuvoje vis daugėja svečių iš Azijos šalių. Jau kiek įprasta juos sutikti pavežėjų automobilyje ar išvysti statybų aikštelėse, o ir imigrantams čia patinka.

Politikai susirūpino, ką daryti su imigrantais, kurių dabar Lietuvoje daugiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Verslui siekiant įsivežti kuo daugiau darbuotojų iš užsienio, nes lietuvių paprasčiausiai trūksta, Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuva neskiria pakankamai dėmesio nacionaliniam saugumui. Darbdaviai atkerta, kad politikai tik gąsdina visuomenę, nors darbuotojų stygius jau kritinis ir imigrantų reikia kuo daugiau.

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Parlamento ateities komitetas siūlo problemą spręsti prisikviečiant į šalį trečių šalių piliečių – tiek studentų, kurie ateityje galėtų pasilikti, tiek darbo jėgos.

Šalyje trūksta lietuvių kalbos mokytojų. Ir, pasak specialistų, jų poreikis didesnis nei bet kada anksčiau. Prasidėjus didžiulei emigracijos bangai iš kaimyninės Baltarusijos ir Ukrainos Lietuvoje gerokai padaugėjo rusakalbių. Dalis jų registruojasi į lietuvių kursus, o verslą į Lietuvą perkėlusios įmonės organizuoja mokymus savo darbuotojams. Padaugėjo rusakalbių mokinių ir valstybinėse mokyklose.

„Eurostat“ prognozuoja, kad po 20 metų liks tik 2 mln. lietuvių. Ar mažėjančios Lietuvos problemą galima išspręsti tik kviečiant imigrantus? „Dėmesio centre“ svečiai – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis ir Seimo narys Justas Džiugelis.