imigrantai

2021 metais daugiausia emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Visagino, imigrantų – Elektrėnų savivaldybei, rodo 2022 metų pabaigoje paskelbti Lietuvos regionų leidinio duomenys. Pasak duomenų, 2021 metais iš Lietuvos emigravo 25,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Tai yra 9,1 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Leidinyje nurodoma, jog bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Jungtinės Karalystės policija sekmadienį pranešė, kad Doverio mieste į imigrantų centrą buvo įmesti „du ar trys padegamieji įtaisai“, o užpuolikas nusižudė. Kento policijos teigimu, per užpuolimą lengvai sužeistas vienas žmogus. Įvykio vietoje buvęs naujienų fotografas sakė, kad vyras atvažiavo prie pastato, įmetė tris dujų bombas, o tada nuvažiavo į netoliese esančią degalinę, kur nusižudė.

Imigrantų įdarbinimas neturi būti dar labiau liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, sako Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius. Ekonomistas Boguslavas Gruševskis taip pat siūlo sustiprinti įsidarbinančių imigrantų stebėseną, renkant informacija apie jų algas, darbo kaitą.   „Liberalizavimas – taip, bet ne sąskaita nacionalinių darbo išteklių.

Vasarą į Lietuvą parskraidintos afganistaniečių šeimos ne tik kuriasi mūsų šalyje, bet dalis jų jau spėjo ir įsidarbinti kebabų pardavėjais, virėjais, pakuotojais, keli rengiasi mokslams Lietuvos universitetuose. Užimtumo tarnybos skaičiavimais, jau pusė iš beveik šimto užsiregistravusiųjų rado būstą didžiuosiuose miestuose, tačiau darbo paieškos dažnai užsitęsia. Raseinių technologijų ir verslo mokyklos bendrabučio kambaryje – išsikraustymo nuotaikos.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Lietuvoje įsikūrę ir jau kelerius metus gyvenantys pabėgėliai turi, ką papasakoti apie karo niokojamose šalyse paliktus namus, bėgimą nuo persekiojimo ir represijų ir, žinoma, kaip pabėgėliams sekasi žengti pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Prieglobstį Lietuvoje gavę pabėgėliai sako, kad prašo tik vieno – jų nebijoti ir tvirtina, kad nori būti mūsų visuomenės dalimi.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.

Lietuviškose transporto įmonėse masiškai išnaudojami tolimųjų reisų vairuotojai. Jie verčiami mokėti nelegalias pinigines rinkliavas ir darbdavių išgalvotas nuobaudas, taip pat – klastoti darbo laiko apskaitą ir pažeidinėti taisykles. Laisvės TV žurnalistinis tyrimas rodo, kad tokia praktika egzistuoja net ir didžiausiose transporto įmonėse: „Girtekoje“, „Hoptransoje“, „Vlantanoje“. Pastarosios įmonės teisininkė Laisvės TV siūlė susitarti, kad tyrimas nepasirodytų, rašoma pranešime.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 43 tūkstančiai žmonių, iš kurių pusė buvo į tėvynę gyventi sugrįžę anksčiau iš jos emigravę Lietuvos piliečiai. Kita vertus, kitą atvykusiųjų pusę sudarė užsieniečiai, čia atvažiavę dirbti – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus paaugo 18 procentų.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad beveik visus šiuos metus nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius ne tik nemažėjo, bet ėmė stabiliai augti. Šiuos duomenis stebintis banko „Lumonor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje „Facebook“ paskyroje netruko tuo pasidžiaugti: „Nematytos“ emigracijos bangos belaukiantiems – prastos žinios.

Kol stabtelėjusi žmonija laukia, kuo pasibaigs kova su koronavirusu, gamta nesnaudžia. Didžiosios šalys karštligiškai ieško, kas apsės, nuravės jų laukus ir surinks derlių. Ir jei britai jau skraidinasi rumunus, tai skandinavai dairosi į Lietuvą. Norvegai tautiečius kviečia darbuotis gėlynuose, sandėliuose, o štai švedams reikia ne tik braškių rinkėjų, bet ir medikų. Visgi, bent kol kas mūsų tautiečiai svetur nesiveržia. Laukia karantino pabaigos.

Futbolas vienareikšmiškai yra populiariausia sporto šaka, sulaukianti išskirtinio žiūrovų dėmesio. Klubiniai turnyrai sulaukia vienokios auditorijos, tačiau tarptautiniai, tokie kaip pasaulio futbolo čempionatas, kur varžosi nacionalinės komandos, net ir Lietuvai yra labai didelis įvykis. Pasigilinkime į dabartinės pasaulio čempionės Prancūzijos futbolo kasdienybę.

Iš užsienio sugrįžęs kaimynas šiurpina Grikienių kaimo gyventojus. Agresyvus vyras gyvenvietės gatvę barikaduoja metalinėmis bačkomis, betono gabalais, padangomis. Žmonės piktinasi, kad negali išsikviesti policijos, esą yra prašoma apie nusiskundimą pranešti elektroniniu būdu. Nors patys pareigūnai sako, kad ramybės drumstėją aplankė, prašo iš žmonių supratimo. Prasidėjus karantinui jie kasdien sulaukia šimtų pranešimų apie saviizoliacijos pažeidimus.

Šiomis dienomis į Lietuvą dar sugrįš keli tūkstančiai turistų ir emgrantų: iš lėktuvo ar kelto jie privalės keliauti tiesiai į izoliaciją. Įsigaliojantis sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodo visiems grįžusiems iš užsienio vykti ne namo, o dviems savaitėms keliauti į savivaldybių paruoštas patalpas. Sostinėje tokių žmonių tilptų per tūkstantį, dėl papildomų vietų jau tariamasi su viešbučiais.

Į Lietuvą dirbti atvykstantys užsieniečiai čia užima laisvas ne tik vairuotojų, statybininkų ar virėjų vietas. Mažesniuose miestuose kaip Panevėžys išskėstomis rankomis laukiami aktoriai, ar net diplomuoti dailininkai. Štai lėlių vežimo teatre beveik visus lietuvių aktorius pakeitė ukrainiečiai. Įdomiausia, kad spektaklius atvykėliai vaidina lietuviškai ir nesiskundžia, jog atlyginimas siekia vos 600 eurų.

Graikijoje aštrėja pabėgėlių drama, pareigūnai kulkomis stabdo į salas iš Turkijos plūstančias valtis su žmonėmis, o Ankara vis garsiau kaltina Graikiją žudant pabėgėlius. Tuo pat metu Sirijoje, Idlibe verdant mūšiams didėja ir tiesioginės turkų ir rusų karinės konfrontacijos grėsmė. Kulkas į vandenį paleidžia ginkluoti graikų pakrantės apsaugos pareigūnai. Taip rodo valtimi Graikijos krantus norintiems pasiekti pabėgėliams, kad jie čia nelaukiami.

Jokių neišsilavinusių žmonių ir pigios darbo jėgos – Jungtinė Karalystė ketina užverti duris žemos kvalifikacijos, anglų kalbos nemokantiems ir darbo sutarčių neturintiems užsieniečiams. Vyriausybė pristatė naująjį imigracijos planą, kuris įsigalios po pereinamojo „Brexit“ laikotarpio. Lietuvių prekybos centre „Lituanica“ Rytų Londone veikia knygynas, restoranas, juvelyrinių dirbinių parduotuvė, grožio salonas, lietuvių buhalterių įmonė. Čia darbuojasi dešimtys lietuvių.

Iš Ukrainos ir Baltarusijos į Lietuvą dešimtimis tūkstančių plūsta vis daugiau ekonominių imigrantų. Tuo metu premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė džiaugiasi lengvindama pigesnei darbo jėgai iš rytų sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje. Profsąjungos piktinasi, kad vyriausybė pataikauja darbdaviams, nenorintiems kelti algų lietuviams darbuotojams, o Seimo opozicijos atstovai jau ragina riboti vis labiau augančią imigraciją. Į Lietuvą imigrantų srautas iš rytų toliau auga.

Neseniai visą pasaulį sukrėtė istorija, kuomet 39-ni galimai vietnamiečiai žuvo keliaudami vilkike. Ieškodami geresnio gyvenimo ir sąlygų jie pasirašė mirties nuosprendį. Šeimos liko sukrėstos ir su skausmu dėl artimųjų netekties. Internete paviešintame įraše matyti panašus incidentas. Laimei, nesibaigė mirtimi, tačiau parodo šokiruojantį imigrantų norą išvykti ir rizikavimą dėl savo gyvybių.

Jungtinėje Karalystėje policija sulaikė dar du asmenis galimai susijusius su beveik 40-ies imigrantų žūtimi vilkiko priekaboje-šaldiklyje. Aiškėja ir daugiau detalių apie priekabos kelionę, prieš atkeliaudama į Britaniją ji lankėsi migrantų gausiai apgyventose vietose Europoje. O Vilkiku gabenti kinai neva turėjo tapti vergais manikiūrų ir masažų salonuose.

Į Lietuvą atvykstant vis daugiau imigrantų iš trečiųjų šalių, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad šaliai reikia  aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio.  „Ateitis yra susijusi su pramonės revoliucija, aukštesnės kokybės darbo vietomis. Tai, be abejo, prioritetas turėtų būti aukštesnės kvalifikacijos imigracija.

Užsieniečiai tolimųjų reisų vairuotojai skundžiasi, kad Migracijos departamentas be perspėjimo anuliuoja jų išankstines registracijas pateikti dokumentus, kad pavyktų gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau pasirodo, kad departamentas taip kovoja su ne pirmą kartą sukčiaujančiais tarpininkais. Vairuotojai, iš anksto užsiregistravę sistemoje, praranda savo registracijos vietą, o naujos gauti nebegali, nes laisvų vietų nėra.

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos tendencijoms. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, liepą į Lietuvą atvyko 5211 žmonės, o emigravo 3507 asmenys. Anot ekspertų, didesnį atvykstančiųjų skaičių daugiausiai lemia augančios gyventojų pajamos, tačiau didėjanti imigracija iš trečiųjų šalių gali kelti socialinių iššūkių. Beveik 64 proc.

Per liepos mėnesį į Lietuvą atvyko daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų. Be to, per liepą registruota lygiai 3 tūkst. gyventojų. Tai didžiausi šios srities rodikliai per pastaruosius kelerius metus. Išankstiniai statistikos departamento duomenys rodo, kad rugpjūčio 1 d. mūsų šalyje gyveno 2 793 397 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 2 877 gyventojais daugiau nei balandį, kai fiksuotas mažiausias Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius.

Rytų Anglijoje nuteisti du atvykėliai iš Lenkijos, kurie vidury miesto dienos metu žiauriai nužudė savo tautietį. Dėl visiško menkniekio. Nusikaltimas įvykdytas sausio 10-osios popietę Bostone, automobilių stovėjimo aikštelėje miesto centre, Wormgate gatvėje. Čia buvo užpultas 41 metų Lenkijos pilietis Przemyslawas Cierniakas – du vyrai ėmė jį stumdyti ir žiauriai mušti, galiausiai didžiuliu peiliu smogė į krūtinę.

Sunku patikėti, bet metai iš metų fiksuotas lietuvių mažėjimas, panašu, pasibaigė. Statistikos departamentas užfiksavo, kad gegužės pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo daugiau nei prieš mėnesį. Išankstiniais duomenimis per balandį gyventojų skaičius padidėjo 150 – nuo 2 790 322 iki 2 790 472. Daugelį mėnesių ir metų iš eilės šis oficialus skaičius vien tik mažėjo. Bene daugiausia prie tokių tendencijų prisidėjo migracija.

Niekam tikriausiai nėra paslaptis, kad siekiant įdarbinti užsienietį Lietuvoje ir gaunant leidimą laikinai gyventi darbdaviai neretai turi pereiti sudėtingą, daugybės laiko reikalaujančią įdarbinimo procedūrą, kuri prasideda nuo reikiamų dokumentų surinkimo, jų vertimo į lietuvių kalbą, tvirtinimo pas notarą, reikiamų sprendimų gavimo iš atitinkamų institucijų ir galiausiai užbaigiama Migracijos departamento sprendimu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Lietuva darbuotojams iš Baltarusijos ir Ukrainos jau yra patrauklesnė už Lenkiją. Tačiau nepaisant to, ne visi daugiau uždirbti norintys kaimynai sutinka plušėti mūsų šalies gamyklose. Darbuotojus iš trečiųjų šalių įdarbinantys verslininkai tikina, kad štai siuvėjų poreikį mūsų šalyje tenka malšinti įsivežant uzbekus bei kirgizus. Tenka laukti ir pusmetį Virėjai, kambarinės, tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siūlo laikinai apsaugoti milijoną imigrantų nuo deportacijos, jeigu Kongresas leis skirti finansavimą, kurio jis reikalauja sienos tarp Jungtinių Valstijų ir Meksikos statybai. D. Trumpas pamėgino imtis iniciatyvos ir išspręsti ilgiausio šalies istorijoje dalies vyriausybės uždarymo problemą. Savo kalboje, kuri iš Baltųjų Rūmų buvo transliuota per televiziją, jis dviejų kategorijų imigrantams pasiūlė apsaugą nuo deportacijos. Tai būtų 700 tūkst.

Lietuva baigia kelerius metus trukusias derybas dėl spartesnio nelegaliai į šalį atvykusių vietnamiečių deportavimo. Vyriausybė ateinantį ketvirtadienį ketina uždegti šviesą vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui sudaryti sutartį su Vietnamu dėl piliečių readmisijos. Pačią sutartį ministras ketina pasirašyti kitų metų sausio pabaigoje, kai lankysis Hanojuje. Šis susitarimas kur kas aktualesnis Lietuvai, nes lietuviai į Vietnamą nemigruoja.

2022-aisiais futbolo gerbėjai gausiomis pajėgomis būriuosis Katare. Šioje mažytėje Artimųjų Rytų valstybėje vyks pasaulio futbolo čempionatas. Tiesa, vietos valdžia stengiasi darbus atlikti kuo greičiau ir spėti šiam renginiui pasiruošti tinkamai, tačiau tokį desperatišką skubėjimą žymi nesuskaičiuojamos darbininkų-imigrantų žūtys. Apie šią viešumoje kol kas garsiai neeskaluojamą situaciją prabilo Norvegijos profsajungų konfederacijos lyderis Hansas Christianas Gabrielsenas.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Liepos mėnesį į Lietuvą vėl atvyko daugiau žmonių nei išvyko – tai jau trečias mėnesis iš eilės, kai gyventojų migracijos balansas yra teigiamas, rodo Statistikos departamento duomenys. Iš Lietuvos šiemet liepą išvyko 3929, o imigravo 4253 asmenys. Lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu, imigrantų skaičius išaugo 2,4 karto, o emigrantų skaičius padidėjo tik 3,1 procento.

Lietuvoje susiduriant su darbuotojų trūkumu vis dažniau verslininkai dairosi į trečiąsias šalis, bando prisivilioti darbo jėgą iš ten. Tiesa, sunkumų kyla ne tik tvarkant dokumentus. Pasirodo, kad kai kurie imigrantai gavę darbo vizas Lietuvoje, patraukia į Skandinaviją.

 Meksikos ir JAV pasienį fotografavęs amerikietis fotografas užfiksavo už širdies griebiančią akimirką. Nuotraukoje matyti sutrikusi ir ašarojanti 2 metukų mergytė iš Hondūro, tuo metu jos motiną sulaiko JAV pasieniečiai. Ši nuotrauka yra atspindys to, ką patiria imigrantų vaikai, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas jų atžvilgiu priėmė „nulinės tolerancijos“ imigracijos politikos pakeitimus.

  Nuo balandžio prašymą dėl nacionalinės vizos darbo pagrindu išdavimo dauguma užsieniečių galės pateikti tik per Lietuvos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija ketvirtadienį atskleidė Kongresui planuojamą pateikti naują didelio masto imigracijos planą, numatantį, kad 1,8 mln. jaunų neteisėtų atvykėlių, žinomų kaip „svajotojai“ (Dreamers), per 10–12 metų galėtų įgyti Amerikos pilietybę. Išsamius šios reformos planus planuojama oficialiai pristatyti ateinančią savaitę.

3 milijonai gyventojų Lietuvoje liko tik svajone. Skaičiuojama, jog nuo 2005 metų iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei pusė milijono gyventojų. Emigracija ir toliau auga. Vien per šių metų 11 mėnesių, tėvynę paliko kur kas daugiau žmonių nei pernai per visus metus.   Statistikos departamento duomenimis per šių metų 11 mėnesių, iš Lietuvos emigravo 54 560 gyventojai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai. Rekordines aukštumas šiais metais pasiekė ir imigrantų skaičius.

 Nuo britų sprendimo „išsiskirti su ES“, europiečių likimo Jungtinėje Karalystėje  klausimas išlieka vienu opiausių. Britų valdžia šią savaitę pažadėjo supaprastintą procesą tiems ES piliečiams, kurie dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje ir pasiliks čia po "Brexit" 2019 metais, rašo euobserver.com.

 Sekmadienį pasieniečiai sulaikė iš Baltarusijos į Lietuvą patekusius šešis nelegalius imigrantus iš Vietnamo ir jų vedlį. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Druskininkų užkardos pasieniečiai ant kontrolinės pėdsakų juostos pastebėjo įtartinų žymių. Kilus įtarimų, kad švieži pėdsakai veda iš Baltarusijos į Lietuvą, į įvykio vietą buvo iškviestas Druskininkų užkardos kinologas su tarnybiniu vokiečių aviganiu Vegu.

 Jungtinės Karalystės bankai nuo sausio tikrins sąskaitų juose turėtojų imigracinį statusą. Taip siekiama kovoti su nelegaliai šalyje gyvenančiais asmenimis, ketvirtadienį pranešė britų valdžia.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nusprendė po pusmečio nutraukti populiarią jaunų imigrantų apsaugos nuo deportacijos programą, sekmadienį pranešė leidinys „Politico“. Interneto leidinys nurodė, kad Kongresui bus duota laiko sugalvoti šios programos, dar vadinamos „Dreamers“ („Svajotojai“) pakaitalą, nors dauguma respublikonų palaiko jau penkerius metus galiojančią tvarką.

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerija per klaidą maždaug šimtui Europos Sąjungos (ES) piliečių nusiuntė perspėjimus apie deportavimą. Pasak aktyvistų, šis trečiadienį išaiškėjęs incidentas pakurstys Britanijoje gyvenančių europiečių nuogąstavimus. Tarp įspėjimus gavusių asmenų yra suomių istorikė Eva Johanna Holmberg, dirbanti Londono Karalienės Marijos universitete. Ministerijos laišką ji sakė gavusi praėjusią savaitę.

„Brexit“ Jungtinė Karalystė taps namais 3 milijonams antros klasės Europos Sąjungos „įsikūrusiųjų piliečių“, kurie turės pateikti savo pirštų antspaudus ir registruotis, turės įsikūrusiojo dokumentą, tačiau nedalyvaus rinkimuose, rašo theguardian.com.

Jei nesustabdysime emigracijos, po 30 metų Lietuva susidurs su didelėmis problemomis – pritrūks darbo jėgos, nebus iš ko mokėti pensijas senjorams, kurių skaičius vis auga. Tačiau yra ir gerų žinių – valstybės skola turėtų mažėti, tad Graikijos scenarijus mūsų finansų sektoriaus neturėtų ištikti. Tokias išvadas daro ekonomistai, komentuodami Valstybės kontrolės pristatytą finansų tvarumo ataskaitą.

Lietuvių emigracijai vėl mušant rekordus, į Lietuvą ieškoti geresnio gyvenimo atvyksta vis daugiau užsieniečių. Pernai jų Lietuvoje įsikūrė beveik 6000-iai – dukart daugiau nei užpernai. Lietuva patraukliausia statybose dirbantiems ukrainiečiams ir baltarusiams, tačiau mūsų šalyje gyvenimus kuria ir gerokai egzotiškesnių šalių, pavyzdžiui, Kolumbijos piliečiai. Ekonomistai sako, kad ateityje Lietuvoje dirbančių užsieniečių tik daugės.

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama. Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst.

Įvairiuose JAV ir Europos miestuose, nuo Londono ir Paryžiaus iki Niujorko ir Vašingtono, šeštadienį vyko masiniai protestai prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą draudimą į šalį įsileisti kai kurių musulmoniškų šalių piliečius bei pabėgėlius. Be kita ko, dėl šio prezidento įsako kilo ir arši teisinė kova. Kol kas didžiausia demonstracija buvo surengta Didžiosios Britanijos sostinėje, kur į gatves išėjo apie 10 tūkst. žmonių.