Šiuos duomenis stebintis banko „Lumonor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje „Facebook“ paskyroje netruko tuo pasidžiaugti:
„Nematytos“ emigracijos bangos belaukiantiems – prastos žinios. Net rugpjūčio mėnesį, kuomet tradiciškai matydavome išaugusį emigrantų skaičių, šiais metais į Lietuvą imigravo daugiau Lietuvos piliečių (3353) nei emigravo (2630), tad bendras tarptautinės migracijos balansas išliko teigiamas (+723).“
Anot ekonomisto, atvėrus valstybių sienas, kaip jis ir prognozavo, emigracijos bangos nematome (t.y., ji bus „nematyta“).
Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius Lietuvos piliečių grynasis migracijos balansas yra +4,6 tūkst., trečiųjų šalių piliečių +6,9 tūkst., o bendras +11,6 tūkstančiai gyventojų arba vienas Lentvaris, Raseiniai ar Vilkaviškis.
„Be to, įdomu tai, kad dėl teigiamo tarptautinės migracijos balanso bendras Lietuvos gyventojų skaičius pradėjo augti, tad „nykstanti“ Lietuva tampa augančia Lietuva. Tokios tendencijos neabejotinai atsilieps ir BVP rodikliams, ypač turint omenyje, kad grįžę Lietuvos piliečiai kartu su savimi atsiveža naudingų įgūdžių, pinigų bei Vakarietiškos kultūros.
Tad nenustebčiau jei Lietuva artimiausią dešimtmetį taps sparčiausiai Baltijos šalyse augsiančia ekonomika su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis Estijai“, – komentavo ekonomistas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gyventojų skaičiaus augimas yra ypač spartus didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) ir aplinkiniuose jų rajonuose. Pavyzdžiui, Vilniuje 2019 m. gyventojų skaičius išaugo 11,6 tūkst. (Vilnius buvo vienas sparčiausiai augusių miestų visoje ES), Kaune – 3,9 tūkst, Klaipėdoje – 3,0 tūkst, o Šiauliuose – 1,3 tūkst.
Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo pradžioje Lietuva turėjo 2 795 459 nuolatinius gyventojus – daugiausia nuo pat 2018 m. lapkričio.
Nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos Lietuvoje mirė 26,5 tūkst. žmonių, o gimė – 16,4 tūkst. Taigi, bendras gyventojų skaičius išaugo tik dėl imigracijos.
