Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs skaitytojas Dainius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalijo istorija apie, jo vertinimu, galimai nesąžiningą nuomos sutartį ir vėliau pritaikytus papildomus mokesčius.
Šiuo metu jo ginčas su nuomotoju jau nagrinėjamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Skundas priimtas, o sprendimo tikimasi sulaukti mėnesio pabaigoje.
Pažadai be mokesčių virto papildomomis sumomis ir ginču
„Prieš pasirašydamas nuomos sutartį aiškiai paklausiau nuomotojo, ar be 515 eurų nuomos kainos ir komunalinių paslaugų bus taikomi dar kokie nors papildomi mokesčiai. Man buvo aiškiai pasakyta, kad jokių mokesčių nebus“, – nurodė Dainius.
Vis dėlto pasirašius 5 puslapių nuomos sutartį situacija ėmė keistis. Dokumente jis pastebėjo „administracinių išlaidų“ sąvoką, tačiau konkreti šių išlaidų suma nebuvo nurodyta. Tuo metu nuomininkas vadovavosi ankstesniu nuomotojo patikinimu, kad papildomų mokesčių nebus, todėl šios sąlygos nesureikšmino.
Pirmasis netikėtumas paaiškėjo jau po mėnesio. Gavęs pirmąją sąskaitą, Dainius pamatė, kad prie mokėtinos sumos pridėtas papildomas 20 eurų administracinis mokestis. Jis iš karto kreipėsi į nuomotoją prašydamas paaiškinti, kas tai per išlaidos, tačiau, nenorėdamas gadinti santykių pačioje nuomos pradžioje, mokestį vis tiek sumokėjo.
„Praėjus nepilniems 3 mėnesiams nuo gyvenimo bute pradžios, gavau SMS žinutę iš nuomotojo, kad šis mokestis didinamas nuo 20 eurų iki 30 eurų, motyvuojant infliacija ir kitomis aplinkybėmis. Į tokią žinutę atsakiau, kad su mokesčio didinimu nesutinku“, – toliau pasakojo Dainius.
Nepaisant to, 2025 m. rugsėjo sąskaitoje dar buvo nurodytas 20 eurų mokestis, tačiau jau spalį jis padidėjo iki 30 eurų.
Pasak skaitytojo, nuomotojas nurodė, kad pasirinkimo nėra – mokestį privalu mokėti, nes esą visa informacija buvo pateikta iš anksto, o pasirašydamas sutartį nuomininkas su visomis sąlygomis sutiko. Sutartyje taip pat esą yra punktas, kad po jos pasirašymo nuomininkas pretenzijų neturi.
Situacijai dar labiau komplikuojantis, atsisakius mokėti padidintą mokestį, Dainius teigia sulaukęs grasinimų – jam buvo pasakyta, kad už nemokėjimą bus taikomos baudos, o vėliau jis gali būti iškeldintas.
Be to, jis buvo priverstas papildomai sumokėti dar 10 eurų už 2025 m. rugsėjį, nes, kaip nurodė nuomotojas, ankstesnėje sąskaitoje esą buvo padaryta klaida ir mokestis jau turėjo siekti 30 eurų.
„Iš baimės viską sumokėjau, tačiau iš karto pradėjau ieškoti teisinės pagalbos, nes jaučiau, kad ši situacija mano atžvilgiu nėra teisinga“, – nurodo skaitytojas.
Pasikonsultavęs su teisininku ir išanalizavęs daugiau informacijos, jis gavo vertinimą, kad nuomotojo veiksmai gali būti neteisėti, o pačioje sutartyje gali būti ir daugiau galimai nesąžiningų sąlygų.
Teisininkas įspėja – gali būti pažeidimų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, teisininkas Deivis Valiulis nurodo, kad vertinant situaciją per sutarčių teisės ir vartotojų apsaugos prizmę, galima įžvelgti kelis galimus imperatyvių teisės normų pažeidimus.
Jo teigimu, Lietuvos civilinis kodeksas (CK) ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas numato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o šalys privalo elgtis sąžiningai tiek derybų metu, tiek sudarydamos sutartį.
„Jei nuomotojas yra verslininkas, jam, kaip stipresniajai šaliai, tenka pareiga atskleisti visą informaciją, turinčią esminės įtakos nuomininko apsisprendimui.
Jei nuomininkas buvo klaidinamas teigiant, kad papildomų mokesčių nebus, o vėliau jie atsirado, tokie veiksmai gali būti laikomi nesąžiningomis derybomis ir pagrindu ginčyti sutarties sąlygas dėl apgaulės ar suklydimo“, – nurodo D. Valiulis.
Teisininkas taip pat pabrėžia, kad vienašališkas kainos keitimas be aiškaus pagrindo sutartyje yra negalimas.
„Jeigu nuomininkas veikė kaip vartotojas, taikomas CK 6.228 (4) straipsnis, nustatantis nesąžiningų sąlygų kontrolę. Sąlyga, leidžianti nuomotojui skaičiuoti mokesčius, kurių dydis ar apskaičiavimo tvarka nėra aiškiai apibrėžta, gali būti laikoma nesąžininga“, – aiškina jis.
Anot D. Valiulio, jei sutartyje nėra numatyto aiškaus kainos keitimo ar indeksavimo mechanizmo, vienašališkas mokesčių didinimas – ypač apie tai informuojant tik SMS žinute – neturi teisinės galios.
„Prezumpcija, kad nuomininkas sutiko su visomis sąlygomis vien jas pasirašydamas, nėra absoliuti. CK numato, kad standartinės sąlygos turi būti pateiktos taip, kad šalis turėtų realią galimybę su jomis susipažinti“, – pažymi teisininkas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje papildomi mokesčiai, pavyzdžiui, valymo, turi būti aiškiai aptarti.
„Jei nuomotojas negali įrodyti, kad tokios sąlygos buvo derybų objektas, jos gali būti pripažintos negaliojančiomis“, – teigia D. Valiulis.
Anot jo, nuomotojo argumentas dėl „sąskaitos klaidos“, siekiant išieškoti mokestį už praėjusius laikotarpius, nebūtinai yra pagrįstas.
„Jei nuomininkas sąžiningai vykdė prievolę pagal jam pateiktas sąskaitas, buvo įvykdyti pagal sutartį numatyti mokėjimai, nuomotojas negali motyvuodamas tik „klaida“ reikalauti papildomų mokėjimų“, – aiškina jis.
Prieš pasirašant nuomos sutartį, teisininkas pataria atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus:
- sutartyje turi būti aiškiai nurodyta galutinė kaina arba jos apskaičiavimo tvarka;
- visi pakeitimai turi būti įforminami raštu, o ne vienašaliais pranešimais;
- prieš įsikeliant verta užfiksuoti būsto būklę ir trūkumus.
Svarbiausia – aiškios sutarties sąlygos
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nurodo, kad teisės aktai įtvirtina sutarties laisvės principą – esą šalys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
Tačiau, kaip pabrėžia tarnyba, teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl ją privaloma vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Viena svarbiausių sąlygų – sutartyje turi būti aiškiai nurodyta paslaugos kaina ir mokėjimo tvarka.
Pasak VVTAT, sudarant nuomos sutartį, joje turi būti aiškiai susitariama ne tik dėl nuomos kainos, bet ir dėl visų papildomų mokesčių – pavyzdžiui, komunalinių ar administracinių.
Taip pat būtina aiškiai apibrėžti sutarties keitimo tvarką – pavyzdžiui, kokiomis sąlygomis ir kaip gali būti didinama nuomos kaina. Nors sutartis gali būti keičiama, ji turi būti keičiama tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta, nebent numatyta kitaip įstatyme ar pačioje sutartyje.
VVTAT pažymi, jei rašytinėje sutartyje numatyta, kad ji gali būti keičiama ar papildoma tik raštu, ji negali būti keičiama kitais būdais.
Tarnyba taip pat nurodo, kad konkretus skaitytojo atvejis jau yra gautas ir nagrinėjamas, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės dar nėra priimtas.
Kaip pažymi VVTAT, šiuo atveju vertinama, ar sutartis buvo vykdoma tinkamai, kadangi ginčas kilo dėl paslaugos kainos didinimo.
Vis dėlto akcentuojama, kad vartojimo sutarties sąlygos turi būti ne tik aiškios, bet ir sąžiningos.
Taip pat jei vartojimo sutarties sąlyga yra nesąžininga, ji vertinama atsižvelgiant į paslaugos pobūdį, taip pat į visas sutarties sudarymo aplinkybes.
Anot VVTAT, visos rašytinės sutarties sąlygos turi būti pateiktos aiškiai ir suprantamai. Jei šio reikalavimo nesilaikoma, tokios sąlygos gali būti laikomos nesąžiningomis.
Taip pat pabrėžiama, kad kilus abejonėms dėl sutarties sąlygų turinio, jos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.
