mokesčiai

Kaip jaustumėtės, jeigu negavę jokios paslaugos, vis tiek sulauktumėte sąskaitos už ją? O jeigu tarpininkai paprašytų sumokėti už klientą, kurio nebuvo? Su tokia situacija pastaruoju metu susidūrė kelios dešimtys Lietuvos grožio meistrių. Jos piktinasi viena didžiausių grožio paslaugų rezervacijų platformų „Treatwell“ ir tikina, kad šios pradėti taikyti komisiniai mokesčiai už nesuteiktas paslaugas.

Šėtoje tarnaujantis kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas ėmėsi iniciatyvos, kuri toli peržengia vienos parapijos ribas. Dvasininkas stojo į kovą su biurokratija dėl elektros galios mokesčio, kurį bažnyčios privalo mokėti kaip komercinės įmonės – esą bažnyčios moka lyg gamyklos. Nors kunigas apeliuoja į socialinį teisingumą ir Vakarų Europos praktiką, centrinė šalies valdžia, VERT, o dabar dar ir Energetikos skirstymo operatorius (ESO) atkerta – taisyklės visiems vienodos.

Tūkstančiams gyventojų, kurie dirba savarankiškai, nuo kitų metų gali tekti mokėti daugiau mokesčių. Kai kuriems išaugs mokėtina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma, o kai kuriems ir socialinio draudimo įmokos. Dėl GPM pakeitimų Seimas apsisprendė dar vasarą, o dėl „Sodros“ įmokų – šį antradienį. Kai kurios mokestinės naujovės įsigalios nuo kitų metų pradžios, o kita dalis – nuo  2026 m. liepos. Šiuo metu individualią veiklą pagal pažymą vykdo 243 tūkst.

Vyriausybė laužo ne tik savo, bet ir kitų prieš tai buvusių valdžių pažadus, taip pat šiurkščiai pažeidė mokesčių derinimo procedūras. Gruodžio 4 dieną, ketvirtadienio vakare buvo registruotas Seimo narių siūlymas keisti alkoholio ir tabako akcizus ženkliai didinant mokesčius, o jau penktadienio ryte (praėjus mažiau nei 5 darbo valandoms) šis siūlymas buvo priimtas Vyriausybės. Pačios Vyriausybės darbo reglamentas be jokių išimčių nenumato trumpesnio klausimo derinimo nei 5 dienos.

Latvijoje per pirmus 10 šių metų mėnesių surinkta 12,63 mlrd. eurų mokesčių – 662,8 mln. eurų, arba 5,5 proc., daugiau nei prieš metus, pranešė Finansų ministerija. Kita vertus, mokesčių surinkimo per šį laikotarpį planas neįvykdytas 1 proc. – mokesčių surinkta 123,4 mln. eurų mažiau nei tikėtasi. Daugiausiai surinkta privalomojo socialinio draudimo mokesčio – 4,69 mlrd. eurų, 0,9 proc. mažiau nei planuota. Pridėtinės vertės mokesčio įplaukos siekė 3,334 mlrd. eurų (3,7 proc.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pranešė, kad Seimas esą nori gyventojams branginti atliekų tvarkymą. Kaip socialiniame tinkle rašė Vilniaus miesto meras, dėl žadamų pakeitimų „kažkam norisi mažinti kaštus verslui“. „Įsivaizduokime. Vidutinis namų ūkis, dviejų kambarių butas. Jeigu Seimas priims dabar stumiamą įstatymą, skaičiuojame, kad atliekų tvarkymas 55 kv. m. daugiabučio gyventojui papildomai pabrangs mažiausiai 35 proc.

Valstybėms nuolat tenka spręsti, kaip surinkti pakankamai lėšų į savo biudžetą, o šis klausimas tampa vienu svarbiausių politinėje darbotvarkėje. Didėjant visuomenės lūkesčiams dėl geresnių viešųjų paslaugų, modernios infrastruktūros ar tvaresnės socialinės apsaugos sistemos, valdžios institucijos turi nuolat ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti išlaidas ir pajamas.

Pasibaigus žemės mokesčio terminui jį laiku sumokėjo 615 tūkst. gyventojų (79 proc. visų turinčių prievolę jį mokėti) ir 15 tūkst. įmonių (86 proc.). Jų sumokėta suma siekia atitinkamai 42,5 mln. eurų (84 proc.  apskaičiuotos sumos) ir 9,8 mln. eurų (91 proc.)., skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Už 2025 metus privačios žemės savininkams paskaičiuota apie 61 mln. eurų mokesčio: 790 tūkst. gyventojų turi sumokėti 50 mln. eurų, o per 17 tūkst. įmonių – beveik 11 mln. eurų.

Seimas linkęs nuo gruodžio vidurio įvesti reikalavimą penkiems didžiausiems Lietuvos miestams privalomai nustatyti mažos taršos zonas. Parlamentas po svarstymo pritarė tą numatančioms Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, 96 Seimo nariams balsavus už, vienam prieštaravus ir dar trims susilaikius.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą tarp mažmeninės prekybos įmonių per devynis šių metų mėnesius sumokėjo prekybos degalais tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“ – 270 mln. eurų, arba 28,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (210,8 mln. eurų), remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis skelbia portalas vz.lt. Antroje vietoje rikiuojasi mažmeninės prekybos tinklą valdanti „Maxima LT“, kuri sumokėjo 139,6 mln. eurų mokesčių, arba 1,5 proc.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) savo ataskaitoje neseniai pareiškė, kad transporto sektorius Lietuvoje – didžiausias pavojingų emisijų šaltinis. Todėl organizacijos specialistai pasiūlė įvesti visuotinį taršos mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams primena, kad tūkstančiai gyventojų nesumokėjo žemės mokesčio.  Inspekcija ragina paskubėti, mat kitu atveju kaupsis delspinigiai, o prireikus – skolą nurašys nuo jūsų sąskaitos.   VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad iki šios dienos žemės mokestį jau sumokėjo apie 436 tūkst. gyventojų (arba 55 proc.), kurių sumokėta suma – 25,6 mln. eurų (arba 51 proc.) ir beveik 7 tūkst.

Sveikatos priežiūros, estetikos ir grožio paslaugas teikiančios įmonės direktorei už apgaulingą finansinės apskaitos organizavimą bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą Šiaulių apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu skyrė 10 tūkst. eurų baudą. Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad teismas Šiauliuose ir Kaune veikiančios įmonės direktorei skyrė 15 tūkst. eurų baudą, bet kadangi byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, bauda sumažinta trečdaliu.

Nuo kitų metų lietuviai gaus ne tik didesnes išmokas ar pensijas – minimalioji mėnesinė alga (MMA) prieš mokesčius augs 115 eurų, todėl didės ir kitų darbuotojų atlyginimai. Be to, II pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai galės atsiimti visus savo įmokėtus pinigus. Dėl to baiminamasi, kad kainos augs sparčiau, nei žmonių gaunamos sumos.

2025 metai Lietuvoje yra mokesčių didinimo metai. Įvestas visuotinas nekilojamo turto mokestis, apmokestintas turto draudimas, kuris vėl gula ant jo turinčių ir saugančių žmonių, padidinti akcizai visoms prekėms degalams, alkoholiui ir tabakui, reformuota mokestinė sistema, kuri labiau kris ant aktyvesnių žmonių, tačiau kitais metais laukia nauji mokesčiai.

Per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvoje veikiantys startuoliai sumokėjo kone 421 mln. eurų mokesčių. Tai, kaip rodo startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys, yra 17 proc. daugiau nei pernai. Skaičiuojama, jog sektoriuje mokamas vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 4,4 tūkst. eurų ir yra 300 eurų didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Per devynis šių metų mėnesius įmonės valstybei sumokėjo 13,3 mlrd. eurų mokesčių – 10,1 proc. daugiau nei 2024 metais tuo pačiu metu, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Trečdalį visų mokesčių sumokėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, 11 proc. – apdirbamosios gamybos bendrovės, 6 proc. – transporto ir sandėliavimo veikla užsiimantys verslai.

Kadangi žmonės gyvena vis ilgiau, o pensininkų skaičius auga, Vokietija nusprendė paskatinti darbingus pensininkus neiti į pensiją, o toliau dirbti nemokant jokių mokesčių. Tuo metu Lietuva, regis, siūlo priešingą sprendimą – skatinti vyresnio amžiaus žmones nedirbti, ilgiau mokant nedarbo išmokas. Tad kuris sprendimas iš tiesų būtų geresnis? Vokietija nuo 2026 m. leis pensinio amžiaus žmonėms, uždirbantiems iki 2 tūkst. eurų, nemokėti jokių mokesčių.

Praėjo pirmasis „Tapk vilniečiu“ kampanijos mėnesis – žmonės kviečiami deklaruoti gyvenamąją vietą sostinėje ir už tai gauti 15 dovanų rinkinį bei galimybę susigrąžinti iki 1 tūkst. eurų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors jaučiamas susidomėjimas pasiūlymu, priimti galutinį sprendimą gyventojams trukdo įvairūs šią temą gaubiantys mitai. Vilniaus miesto savivaldybė dekonstruoja 7 klaidingus su tuo susijusius įsitikinimus.

Didesnės galios automobiliai lietuviams nėra būtinybė. Dėl to už juos turėtų būti mokamas papildomas mokestis, kurio dydis priklausytų nuo pačios automobilių galios ir jų vertės. Tuo yra įsitikinęs Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas. Jis oficialiai registravo Motorinių transporto priemonių prabangos mokesčio įstatymo projektą. Seimui jį priėmus, tūkstančiams gyventojų už automobilius tektų mokėti papildomai.

Jau nuo kitų metų įsigalios nauji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakeitimai. Tad dalis bankų savo klientams praneša, kad kai kurie paslaugų įkainiai didės. Kitąmet PVM taikymas finansų paslaugoms. Tad Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms paslaugoms taikyti PVM.

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, galės patogiau tvarkyti savo pajamas ir mokesčius – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Artea“ bankas pristato Smulkiojo verslininko sąskaitą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Atsidarius šią sąskaitą banke, VMI registruos individualią veiklą, o visos į šią sąskaitą gautos lėšos – tiek pervedimais, tiek grynaisiais – bus laikomos veiklos pajamomis ir, pasibaigus metams, pateikiamos pajamų deklaracijoje.

Finansų ministras numojo ranka į vežėjų ir degalinių valdytojų prašymus suvienodinti degalų kainas Lietuvoje ir Lenkijoje. Nors valdantieji tarėsi kitąmet nebedidinti degalų mokesčių, finansų ministras siūlo elgtis priešingai – kitais metais dyzelinui ir dujoms mokesčius padidinti dar 4 ct už litrą, o benzinui – 6 ct. Verslo atstovai ir vairuotojai šokiruoti, o politikai ruošiasi karštoms kovoms Seime dėl degalų mokesčių.

Kitąmet dalis gyventojų gali sulaukti nemalonių pokyčių. Kartu su „Sodros“ biudžeto projektu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia naujas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti dabartinę lengvatą ir kai kuriems darbuotojams padidinti socialinio draudimo įmokas. Siūlomos pataisos gali paliesti daugelį savarankiškai dirbančių asmenų.

Vokietijoje intensyvinama kova su tarp interneto nuomonės formuotojų paplitusiu mokesčių vengimu. Ši tema sulaukė žiniasklaidos dėmesio po to, kai daugiausiai gyventojų turinti šalies žemė paskelbė, kad specializuotas tyrėjų padalinys aiškinasi, kaip nuomonės formuotojai masiškai vengia mokėti mokesčius. Jie tiria maždaug 6 tūkst. socialinių tinklų platformų duomenų įrašų, kurie rodo nesumokėtus mokesčius už viską – nuo pajamų iš peržiūrų iki reklamos produktų.

Seime kelią skinantis idėjai progresiniais tarifais papildomai apmokestinti azartinius lošimus, Vyriausybė iniaciatyvai pritaria, tačiau siūlo šio projekto parlamente nesvarstyti.   Seimas birželį po pateikimo pritarė demokratų frakcijos atstovo Tomo Tomilino iniciatyvai įvesti papildomus 27 proc., 32 proc. ir 37 proc. tarifus organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas, taip pat nuotolinius lošimus.

Airijos žemų kaštų skrydžių bendrovė „Ryanair“ ragina Lietuvos oro uostus mažinti mokesčius, stabdančius įmonės planus Lietuvoje. Dėl to įmonė šį žiemos sezoną neplanuoja jokios plėtros, trečiadienį pranešė „Ryanair“. „Nebus jokios plėtros vien dėl augančių kaštų“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė „Ryanair“ finansų vadovas Jasonas McGuinness'as. „Pristatysime planą Lietuvos valdžiai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvą didinti mokesčius ir pabrėžia, kad be papildomų mokesčių pajamų biudžeto tvarumas nebūtų užtikrintas, ypač augant gynybos išlaidoms ir visuomenei senstant, skelbia portalas „Verslo žinios“. TVF skaičiuoja, kad Lietuva surenka vieną mažiausių mokesčių pajamų dalių Europos Sąjungoje – 22,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai vidurkis siekia 26,1 procento. Be to, TVF teigimu, Lietuva turi neišnaudotą iki 9 proc.

Į teisiamųjų suolą sės du sostinėje registruotos įmonės vadovai, kurie darbuotojams galimai išmokėjo beveik 90 tūkst. eurų neoficialių atlyginimų, taip išvengdami per 107 tūkst. eurų mokesčių valstybei, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Surinktais duomenimis, vienas asmuo, ėjęs komercijos direktoriaus pareigas, faktiškai vadovavo visai įmonei ir buvo atsakingas už jos finansinės apskaitos tinkamą tvarkymą.

Besirengdama perimti į savo rankas Vyriausybės vairą, Inga Ruginienė pripažįsta, kad teks didinti kai kuriuos mokesčius. Ji žada, jog naujų mokesčių nebus, tačiau brangs rūkalai ir alkoholis. Didesnių mokesčių gali sulaukti bankai, mažosios bendrijos ir vadinamieji „sofos ūkininkai“. Degalų mokesčius naujoji Vyriausybė ketina įšaldyti, o Remigijus Žemaitaitis juos siūlo net sumažinti.

Valstybės nuolat susiduria su iššūkiu – kaip subalansuoti biudžetą ir rasti papildomų lėšų viešosioms paslaugoms, socialinėms išmokoms ar skoloms padengti. Ekonomikai svyruojant, o išlaidoms augant, valdžios dažnai ieško naujų šaltinių pajamoms padidinti. Dažniausiai tokių paieškų rezultatas – nauji ar pakoreguoti mokesčiai. Vienos šalys renkasi didinti pridėtinės vertės mokestį, kitos – apmokestina turtą, kapitalą ar siekia didesnio indėlio iš turtingiausių gyventojų.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Nuo kitų metų įsigalios ne vienas mokestinis pakeitimas. Vienas jų nukreiptas į saldintus nealkoholinius gėrimus. Ekonomistai pripažįsta, kad mokestinė našta galiausiai nuguls ant pirkėjų pečių. O tuo metu rinkos dalyviai lieja pyktį – esą dėl naujų pakeitimų laukia chaosas. Neseniai Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Jais įtvirtinta nauja tvarka, kad nuo kitų metų visi nealkoholiniai saldinti gėrimai būtų apmokestinami akcizais.

Kitąmet įsigalios nauji pakeitimai dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Jie palies ir visus su individualia veikla dirbančius darbuotojus. Ekspertai sako, kad nauji pokyčiai įneš sumaišties, o ar į biudžetą bus įnešama dar daugiau pinigų – neaišku. Seimas dar birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Naujoji tvarka neabejotinai palies ir iš individualios veiklos pajamas gaunančius gyventojus.

Paskirtojo finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, naujoji Vyriausybė naujų mokestinių pakeitimų įvesti neplanuoja, tačiau, pasak jo, esamų mokesčių didinimo idėja nėra visiškai atmesta.  „(Vyriausybės – ELTA) programoje yra tik įsipareigojimas neįvesti naujų mokesčių. Vis dėlto tas mokesčių didinimo kelias nėra visiškai uždarytas“, – interviu portalui „15min“ sakė K. Vaitiekūnas.

Naujajai valdančiajai koalicijai į Vyriausybės programą įtraukus punktą, kad bankams bus taikomas finansinio stabilumo mokestis, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikina, kad tai gali itin neigiamai paveikti investuotojų pasitikėjimą šalimi. „Sektorius nepritaria mokesčiams, kurie diskriminuoja atskirą sektorių – bankų ar bet kokį kitą.

Kitais metais įsigalios nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai. Tiesa, dalis ekonomistų neabejoja – mokestis netolimoje ateityje dar kartą keisis. Seimas dar birželio mėnesį pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis pirmo gyvenamojo būsto vertė apmokestinama tada, kai ji viršija 450 tūkst. eurų. Tiesa, savivaldybių tarybos galės nustatyti ir didesnę neapmokestinamąją pirmojo būsto vertę.

Vilniaus miesto savivaldybės vadovybė ruošia naujovę – materialinį paskatinimą naujiems miesto gyventojams. Už gyvenamosios vietos deklaravimą Vilniuje jiems žadama skirti ne tik pinigų, bet ir „vilniečio rinkinį“. Sostinės savivaldybės administracijos atstovų parengto sprendimo projekto tikslas – patvirtinti tvarką, kuri esą leistų pritraukti daugiau asmenų deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje.

Atlyginimai Lietuvoje toliau augs, tačiau gyventojų laukia ir pokyčiai – brangs alkoholis bei rūkalai, o valdžia svarsto naujas priemones bankams bei PVM sistemos peržiūrą. Ar mokesčių našta taps lengvesnė, ar priešingai – teks veržtis diržus? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Tuo metu, kai mūsų šalyje svarstoma apie 4-ių dienų darbo savaitę ir ilgesnes atostogas darbuotojams, Slovakija renkasi visiškai priešingą kelią. Šioje šalyje valdantieji pasiūlė naikinti tris valstybines šventes, didinti mokesčius, įšaldyti kai kurias pensijų išmokas, mažinti paramą bedarbiams ir didinti sveikatos draudimo įmokas, rašo  Taip siekiama sutaupyti 2,7 mlrd. eurų biudžeto išlaidų ir pagerinti sudėtingą valstybės finansų padėtį.

Vertinant naujos dvidešimtos Vyriausybės programą, daug kam užkliuvo teiginiai, kad naujų mokesčių nebus, išskyrus bankams. Galima diskutuoti, kaip atrodo vėl įvedami sektoriniai mokesčiai, kurie menkina šalies patikimumo įvaizdį, tačiau diskusija prasideda, kas bus su anksčiau patvirtintais mokesčiais. Naujų gal ir nebus, tačiau esami gali būti keičiami ir ne mažėjimo linkme.

Trečiadienį į rudens sesiją susirinkusiam Seimui paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pateiks būsimos Vyriausybės programą. Joje numatyti darbai, kuriuos iki kitų rinkimų turėtų nuveikti naujas ministrų kabinetas. 770 punktų turinti programa yra gana aptaki, joje beveik nekalbama apie laukiamus darbų rezultatus. Programos tekste, neskaičiuojant jungtukų ir žodžio „Lietuvos“, dažniausi kartojami biurokratiniai „užtikrinsime“ (132 kartus), „sieksime“ (132), „skatinsime“ (127). Pvz.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį perspėjo, kad papildomas bankų apmokestinimas blogintų Lietuvos investicinį klimatą. Vis dėlto naujosios Vyriausybės planus taikyti šiam sektoriui naują mokestį jis pavadino svarstytinais. „Svarstydami apie bet kokius naujus mokesčius, taikomus bankams, turime suprasti, kad tai veikia tam tikras investicines sąlygas bankų sistemoje“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba sakė šalies vadovas.

Keliolika metų finansų krizės krečiama Graikija praneša apie atsigaunančią ekonomiką – šalies premjeras paskelbė apie įvedamas 1,7 mlrd. eurų vertės mokesčių lengvatų priemones ir nurodė, kad Graikija jau turi geresnes obligacijų rinkos sąlygas nei Prancūzija. Šią žinią Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis paskelbė šeštadienio vakarą, atidarydamas svarbiausią šalies ekonomikos parodą Salonikuose.

Darbą baigiantis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako esąs prieš vadinamąjį spūsčių mokestį. Susisiekimo ministerijai derinant su naujuoju Valstybiniu kelių fondu susijusią kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodiką, Savivaldybių asociacija perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės siūlymą tam tikruose didžiųjų miestų išvažiavimo ir įvažiavimo keliuose piko valandomis pradėti taikyti spūsčių mokestį. Apie tai pranešė naujienų portalas tv3.lt.

Šiuo metu mokestį už važiavimą automobilių keliais Lietuvoje moka įmonės, valdančios sunkesnes transporto priemones. Tačiau ilgainiui gali atsirasti spūsčių mokestis, kurį tektų mokėti ir už lengvuosius automobilius. Spūsčių mokestį siūlo savivaldybių asociacija, o Susisiekimo ministerija jam neprieštarautų. Juolab, kad jis numatytas ir atitinkamoje Europos Sąjungos (ES) direktyvoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui, rašoma praešime spaudai. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.

Prezidentas Gitanas Nausėda kandidatą į finansų ministrus Kristupą Vaitiekūną vertina teigiamai ir laiko jį puikiu mokesčių sistemos ekspertu, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Kalbant apie (…) Kristupą Vaitiekūną – tai yra labai stiprus mokesčių ekspertas, turėjo didelį vaidmenį ir rengiant mokestinius pakeitimus, ir juos diskutuojant Seime“, – „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius.

Jau kitąmet planuojama nauja tvarka, susijusi su automobilių pardavimu. Tiesa, dalis verslo atstovų atkreipia dėmesį, kad jau ir dabar galiojančiuose įstatymuose galima įžvelgti tam tikrų spragų, kuriomis piktnaudžiauja nesąžiningi transporto priemonių pardavėjai.