mokesčiai

Pagal mokesčių sistemos konkurencingumą ir neutralumą Lietuva pernai užėmė aštuntąją vietą iš 32 Europos šalių, rodo organizacijos „The Tax Foundation“ sudaromas indeksas, kurį penktadienį skelbia „Verslo žinios“.  Naujausiame tarptautiniame mokesčių konkurencingumo vertinime Lietuva į priekį užleido Estiją, Kiprą, Šveicariją, Latviją, Maltą, Bulgariją ir Rumuniją. Tuo metu blogiausią įvertinimą gavo Italija.

Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo vadinamasis cukraus mokestis. Už cukrumi saldintus nealkoholinius gėrimus pradėtas taikyti papildomas akcizas, todėl dalis produktų parduotuvėse pabrango. Valdžia tikina, kad tokiu būdu siekiama paskatinti žmones rinktis sveikesnius gėrimus ir mažinti cukraus vartojimą.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, norintys nemokamai patekti pas gydytojus, privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Už kai kuriuos gyventojus šį mokestį sumoka valstybė arba darbdavys, tuo metu kiti tuo turi pasirūpinti patys. Visgi „Sodra“ primena, kad kai kurie gyventojai nuo šių įmokų atleidžiami.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) skelbė, kad 2025 metais atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. O šiemet sklypų patikrinimai bus tęsiami, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pažeidimai nustatyti 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.

Per metus į Europos Sąjungą patenka apie 4,6 mlrd. mažos vertės siuntų, todėl Europa pradeda keisti jų apmokestinimo taisykles. Nuo 2026 m. liepos 1 d. siuntoms iš ne Europos Sąjungos šalių, kurių vertė neviršija 150 eurų, bus taikomas 3 eurų fiksuoto dydžio muitas, rašoma pranešime žiniasklaidai. 3 eurų muitas bus taikomas kiekvienam skirtingam produktų tipui siuntoje. Tai reiškia, kad jei vienoje siuntoje yra kelių skirtingų rūšių prekės, mokestis gali būti taikomas daugiau nei vieną kartą.

Vieniems – keli šimtai ar net tūkstančiai eurų grąžintų pinigų, kitiems – netikėta suma, kurią reikia primokėti. Gyventojų pajamų deklaravimo laikotarpiu šis klausimas kartojasi kasmet – kodėl taip nutinka, jei visi mokesčiai, atrodytų, jau buvo išskaičiuoti? Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Vertingos dovanos artimiesiems dažnai atrodo paprastas ir gražus gestas ypatingų švenčių proga. Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais net ir dovana gali virsti mokestine prievole. Kada už gautus pinigus ar turtą reikia susimokėti mokesčius, kas laikomi artimaisiais ir kokios sumos patraukia inspekcijų dėmesį – tai klausimai, į kuriuos atsakymus verta žinoti dar prieš priimant ar pervedant didesnę sumą.

Ne visi savarankiškai dirbantys ar sveikatos draudimu valstybės lėšomis nedraudžiami gyventojai laiku moka visus mokesčius ir įmokas. Vis dėlto pareiga tą daryti niekur nedingsta. „Sodra“ pažymi, kad, jei institucijos laiku pinigų nesulaukia, tuomet gyventojo duomenys būna perduodami kredito įstaigoms, o vėliau – ir antstoliams.

Per sausio mėnesį prekės ir paslaugos Lietuvoje vidutiniškai pabrango 1,5 proc. Tokią greitesnę infliaciją sukėlė nuo naujų metų valdžios padidinti mokesčiai, nauji akcizai, panaikinta PVM lengvata šildymui. Aukštesnes kainas lėmė ir šaltesnė metų pradžia. Ekonomistai atsargiai prognozuoja, kiek šiemet įsibėgės infliacija, mat, kol kas neaišku, kiek smarkiai prekių ir paslaugų kainas iškels antros pensijų pakopos pinigai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

10 didžiausių apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų pernai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)  pervedė virš 15 mln. eurų, o 50 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių bendrovių – 110 mln. eurų mokesčių, 11,4 proc. daugiau nei užpernai, penktadienį pranešė „Verslo žinios“. Lyderių gretose dominuoja kurortuose įsikūrę SPA ir sveikatingumo centrai, kurių atstovai teigia, kad vietos augti dar turi daug, bet trūksta Lietuvos žinomumo užsienyje.

Seksualinis nusikaltėlis Jeffrey’is Epsteinas per gyvenimą sukaupė daugiau kaip 600 mln. turtą. Kapitalą J. Epsteinas susikrovė vogdamas iš klientų ir kurdamas mokesčių vengimo schemas pasaulio turtingiausiems. Po J. Epsteino mirties jo imperija subyrėjo kaip kortų namelis. Prabangus nekilnojamasis turtas išparduotas pusvelčiui, o pinigai išdalinti aukoms kaip kompensacija. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nuotraukoje užfiksuotas mokytojas – Jeffrey’is Epsteinas.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą tarp restoranų ir kavinių pernai sumokėjo „McDonald‘s“ greito maisto restoranų valdytoja Lietuvoje „Premier Restaurants“ – 16,7 mln. eurų, arba 7,6 proc. daugiau nei užpernai, skelbia portalas „Verslo žinios“. Antroje vietoje rikiavosi restoranus „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Skonis“ valdanti bendrovė „Amber Food“, jos sumokėtų mokesčių suma augo 21,8 proc. iki 6,05 mln. eurų.

Kartais ramią kasdienybę gali sudrumsti netikėti ir neįprasti valstybinių institucijų reikalavimai. Pavyzdžiui, prašymas pagrįsti, iš ko pragyvenate, nes oficialiai gautų ir deklaruotų pinigų jums esą neturėtų užtekti. Su tuo neseniai asmeniškai susidūrė alytiškis Darius (vardas – pakeistas). Jis piktinosi dėmesiu, kurio sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). „Parašė, kad turiu pasiaiškinti, iš ko pragyvenu.

Apie 1 800 Čekijos visuomeninio radijo ir televizijos darbuotojų paskelbė peticiją, kurioje perspėjama apie valstybės kišimosi pavojų. Jie reikalauja, kad būtų išsaugota dabartinė transliavimo licencinio mokesčio sistema. Milijardieriaus ministro pirmininko Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji dešiniųjų vyriausybė planuoja nuo 2027 m. abu visuomeninius transliuotojus – „České televize“ ir „Český rozhlas“ – finansuoti tiesiogiai iš valstybės biudžeto.

Penkiasdešimt didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių Lietuvoje praėjusiais sumokėjo 1,85 mlrd. eurų mokesčių, skelbia „Verslo žinios“. Daugiausia mokesčių 2025 m. sumokėjo degalinių tinklas „Circle K“, kurio įmokos per metus ūgtelėjo 28 proc. iki 375,1 mln. eurų. Dar didesnis sumokėtų mokesčių sumos augimas – 57 proc. – fiksuotas ketvirtoje vietoje atsidūrusioje „Viada LT“, kurios įmokos siekė 109,8 mln. eurų.

Šių metų sausį Lietuvoje užfiksuotas per pastarąjį dešimtmetį didžiausias naujai registruotų įmonių skaičius. Per pirmąjį šių metų mėnesį šalyje įregistruota daugiau nei 3 tūkst. naujų įmonių. Tai – beveik 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo fiksuota daugiau nei 2,1 tūkst. registracijų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Neseniai galimybė turėti saulės elektrinę ant savo namo stogo, mažiau mokėti už elektrą, patiems jos pasigaminti ir būti mažiau priklausomiems, daugeliui atrodė sunkiai įgyvendinama siekiamybė. Šiandien vartojančių elektros gamintojų yra tūkstančiai. Tačiau jų patirtys įsirengiant saulės elektrinę ir ja naudojantis skiriasi.

Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vykdytos prekybos konfiskuotais automobiliais pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešė Generalinė prokuratūra. Kaip teigiama prokuratūros pranešime, tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pernai išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 415,6 mln. eurų – 21 proc. mažiau nei 2024 metais, tačiau skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo „Swedbank“, sumokėjęs 125 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau. Antra sąraše su akcizais ir PVM buvo iš trečios vietos pakilusi degalų prekybos bendrovė „Circle K Lietuva“, sumokėjusi 28 proc. daugiau mokesčių – 375,1 mln.

Vasarį ir toliau bus mokamos po indeksavimo padidintos pensijos. Vis dėlto dalis gavėjų gali pastebėti, kad vasarį į sąskaitą pervesta suma bus mažesnė nei sausį, skelbia „Sodra“ pranešime žiniasklaidai. Tai nereiškia, kad pensijos sumažėjo – skirtumas atsiranda dėl skirtingos pensijų ir priemokų mokėjimo tvarkos.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė duomenis apie praėjusiais metais parduotus degalus ir sumokėtus akcizo mokesčius. Skaičiai įspūdingi ir verčiantis suklusti, nes valstybės finansai laikosi ant trijų „dramblių“ pridėtinės vertės mokesčio, akcizų ir gyventojų pajamų mokesčio. Parduoti degalai į biudžetą sunešė 102 mln. eurų daugiau nei 2024 metais, iš viso – 1,153 mlrd. eurų. Atrodo neblogas 9,8 proc augimas, tačiau planuota buvo surinkti dar bent 100 mln.

Lietuvoje planuojama griežtinti atsakomybę už priešgaisrinės saugos pažeidimus, neatsargų elgesį su ugnimi ir melagingus skambučius pagalbos tarnyboms. Kai kuriais atvejais baudos galės siekti net iki 2 tūkst. eurų. Tai numato Vidaus reikalų ministerijos registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Tiesa, joms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Kartais sunku darosi sekti, kokie nauji mokesčiai lyg iš giedro dangaus užkrenta ant gyventojų pečių. Taip nutiko netikėtai į TV3 laidą „Niekdariai“ pakliuvusiems Palangos poilsiautojams – norėję aplankyti kurorto simboliu tapusį tiltą žmonės sužinojo, kad nuo šiol jis – mokamas.  Niekdarių tikslas – daryti ne tai, ką liepia širdis, o tai, ką į ausinę kužda kolegos. Šį kartą komikui Markui Žukauskui buvo pavesta įsikūnyti į rinkliavos surinkėjo rolę.

Nuo 2026 m. sausio dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose pamatys pasikeitusias kaupiamųjų lėšų sumas. Pokytis nėra namų administratoriaus sprendimas, tai – valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymas pagal 2025 m. patvirtintą tvarką, rašoma bendrovės „Civinity“ pranešime žiniasklaidai. Tačiau didžiausias „kabliukas“ – 2026 m. liepos 1-oji: neturint ilgalaikio remonto plano ir esant prastesnei būklei, įmokos gali didėti kartais.

Siekiant užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, mažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą už tokį patį ar vienodos vertės darbą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia Vyriausybei įstatymų projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo šių metų pasikeitus individualios veiklos apmokestinimui gerokai išaugo mažųjų bendrijų, kurioms taikomi mažesni mokesčiai, steigimas. Ekspertė sako, jog tai suteiks žmonėms daugiau finansinio lankstumo, tačiau valstybei ilgainiui turės neigiamos įtakos.  Nuo sausio 1 iki 14 dienos Lietuvoje įsteigta 1221 mažoji bendrija – 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pat metu (761), BNS pranešė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Šiaulių apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą dėl finansinių nusikaltimų miškininkystės sektoriuje – Šiauliuose registruota įmonė ir jos vadovai pripažinti kaltais vykdę apgaulingą apskaitą, slėpę mokesčius ir pasisavinę turtą. Nuteistiesiems skirtos piniginės baudos, pranešė prokuratūra.

Jau nuo 2026 metų sausio mėnesio Lietuvoje įsigalioja naujas mokestis – už pridėtinį cukrų ir saldiklius, esančius nealkoholiniuose gėrimuose. Dėl mokesčio litras limonado pabrangs nuo 9 iki 25 centų. Tačiau aiškėja, kad naujasis mokestis užklups ne tik gaiviuosius gėrimus, bet ir sultis, pieno, kefyro, jogurto gėrimus. O labiausiai pabrangs sirupai, kavos, kakavos, kisieliaus milteliai – 40 proc. ir daugiau.

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos daliai gyventojų sąskaitos mažės, kitiems – augs. Keisis ne tik elektros ir dujų kainos, bet ir šildymo bei vandens tarifai. Vienos tikslios sumos visiems nėra – viskas priklausys nuo to, kiek vartojate, kokį planą turite ir kur gyvenate. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jau patvirtino 2026 metų pirmojo pusmečio elektros ir gamtinių dujų tarifus, o kartu aiškėja ir bendra komunalinių paslaugų kainų kryptis artimiausiems metams.

Sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja daugybė įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų. Dėl jų vieni gyventojai gaus daugiau pinigų, kiti turės mokėti daugiau mokesčių. Nuo ketvirtadienio padidėjo pensijos, įvairios išmokos ir minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau taip pat išaugo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. O dėl naujo saugumo įnašo – ir kitos ne gyvybės draudimo paslaugos.

Kalėdos – dovanų metas, kai jomis keičiasi ne tik mylimieji ar šeimos nariai, bet ir draugai, kaimynai ar kolegos. Vis tik džiaugdamiesi šventėmis ar gautais brangiais daiktais žmonės neretai pamiršta, kad už juos gali tekti sumokėti mokesčius. Specialistai primena, kad deklaruojamos ir apmokestinamos turi būti ir nepilnamečiams skirtos dovanotos. Taip pat tam tikrais atvejais dovanas galima teisiškai susigrąžinti, taigi jas gali tekti grąžinti.

Kaip jaustumėtės, jeigu negavę jokios paslaugos, vis tiek sulauktumėte sąskaitos už ją? O jeigu tarpininkai paprašytų sumokėti už klientą, kurio nebuvo? Su tokia situacija pastaruoju metu susidūrė kelios dešimtys Lietuvos grožio meistrių. Jos piktinasi viena didžiausių grožio paslaugų rezervacijų platformų „Treatwell“ ir tikina, kad šios pradėti taikyti komisiniai mokesčiai už nesuteiktas paslaugas.

Šėtoje tarnaujantis kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas ėmėsi iniciatyvos, kuri toli peržengia vienos parapijos ribas. Dvasininkas stojo į kovą su biurokratija dėl elektros galios mokesčio, kurį bažnyčios privalo mokėti kaip komercinės įmonės – esą bažnyčios moka lyg gamyklos. Nors kunigas apeliuoja į socialinį teisingumą ir Vakarų Europos praktiką, centrinė šalies valdžia, VERT, o dabar dar ir Energetikos skirstymo operatorius (ESO) atkerta – taisyklės visiems vienodos.

Tūkstančiams gyventojų, kurie dirba savarankiškai, nuo kitų metų gali tekti mokėti daugiau mokesčių. Kai kuriems išaugs mokėtina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma, o kai kuriems ir socialinio draudimo įmokos. Dėl GPM pakeitimų Seimas apsisprendė dar vasarą, o dėl „Sodros“ įmokų – šį antradienį. Kai kurios mokestinės naujovės įsigalios nuo kitų metų pradžios, o kita dalis – nuo  2026 m. liepos. Šiuo metu individualią veiklą pagal pažymą vykdo 243 tūkst.

Vyriausybė laužo ne tik savo, bet ir kitų prieš tai buvusių valdžių pažadus, taip pat šiurkščiai pažeidė mokesčių derinimo procedūras. Gruodžio 4 dieną, ketvirtadienio vakare buvo registruotas Seimo narių siūlymas keisti alkoholio ir tabako akcizus ženkliai didinant mokesčius, o jau penktadienio ryte (praėjus mažiau nei 5 darbo valandoms) šis siūlymas buvo priimtas Vyriausybės. Pačios Vyriausybės darbo reglamentas be jokių išimčių nenumato trumpesnio klausimo derinimo nei 5 dienos.

Latvijoje per pirmus 10 šių metų mėnesių surinkta 12,63 mlrd. eurų mokesčių – 662,8 mln. eurų, arba 5,5 proc., daugiau nei prieš metus, pranešė Finansų ministerija. Kita vertus, mokesčių surinkimo per šį laikotarpį planas neįvykdytas 1 proc. – mokesčių surinkta 123,4 mln. eurų mažiau nei tikėtasi. Daugiausiai surinkta privalomojo socialinio draudimo mokesčio – 4,69 mlrd. eurų, 0,9 proc. mažiau nei planuota. Pridėtinės vertės mokesčio įplaukos siekė 3,334 mlrd. eurų (3,7 proc.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pranešė, kad Seimas esą nori gyventojams branginti atliekų tvarkymą. Kaip socialiniame tinkle rašė Vilniaus miesto meras, dėl žadamų pakeitimų „kažkam norisi mažinti kaštus verslui“. „Įsivaizduokime. Vidutinis namų ūkis, dviejų kambarių butas. Jeigu Seimas priims dabar stumiamą įstatymą, skaičiuojame, kad atliekų tvarkymas 55 kv. m. daugiabučio gyventojui papildomai pabrangs mažiausiai 35 proc.

Valstybėms nuolat tenka spręsti, kaip surinkti pakankamai lėšų į savo biudžetą, o šis klausimas tampa vienu svarbiausių politinėje darbotvarkėje. Didėjant visuomenės lūkesčiams dėl geresnių viešųjų paslaugų, modernios infrastruktūros ar tvaresnės socialinės apsaugos sistemos, valdžios institucijos turi nuolat ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti išlaidas ir pajamas.

Pasibaigus žemės mokesčio terminui jį laiku sumokėjo 615 tūkst. gyventojų (79 proc. visų turinčių prievolę jį mokėti) ir 15 tūkst. įmonių (86 proc.). Jų sumokėta suma siekia atitinkamai 42,5 mln. eurų (84 proc.  apskaičiuotos sumos) ir 9,8 mln. eurų (91 proc.)., skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Už 2025 metus privačios žemės savininkams paskaičiuota apie 61 mln. eurų mokesčio: 790 tūkst. gyventojų turi sumokėti 50 mln. eurų, o per 17 tūkst. įmonių – beveik 11 mln. eurų.

Seimas linkęs nuo gruodžio vidurio įvesti reikalavimą penkiems didžiausiems Lietuvos miestams privalomai nustatyti mažos taršos zonas. Parlamentas po svarstymo pritarė tą numatančioms Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, 96 Seimo nariams balsavus už, vienam prieštaravus ir dar trims susilaikius.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą tarp mažmeninės prekybos įmonių per devynis šių metų mėnesius sumokėjo prekybos degalais tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“ – 270 mln. eurų, arba 28,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (210,8 mln. eurų), remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis skelbia portalas vz.lt. Antroje vietoje rikiuojasi mažmeninės prekybos tinklą valdanti „Maxima LT“, kuri sumokėjo 139,6 mln. eurų mokesčių, arba 1,5 proc.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) savo ataskaitoje neseniai pareiškė, kad transporto sektorius Lietuvoje – didžiausias pavojingų emisijų šaltinis. Todėl organizacijos specialistai pasiūlė įvesti visuotinį taršos mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams primena, kad tūkstančiai gyventojų nesumokėjo žemės mokesčio.  Inspekcija ragina paskubėti, mat kitu atveju kaupsis delspinigiai, o prireikus – skolą nurašys nuo jūsų sąskaitos.   VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad iki šios dienos žemės mokestį jau sumokėjo apie 436 tūkst. gyventojų (arba 55 proc.), kurių sumokėta suma – 25,6 mln. eurų (arba 51 proc.) ir beveik 7 tūkst.

Sveikatos priežiūros, estetikos ir grožio paslaugas teikiančios įmonės direktorei už apgaulingą finansinės apskaitos organizavimą bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą Šiaulių apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu skyrė 10 tūkst. eurų baudą. Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad teismas Šiauliuose ir Kaune veikiančios įmonės direktorei skyrė 15 tūkst. eurų baudą, bet kadangi byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, bauda sumažinta trečdaliu.

Nuo kitų metų lietuviai gaus ne tik didesnes išmokas ar pensijas – minimalioji mėnesinė alga (MMA) prieš mokesčius augs 115 eurų, todėl didės ir kitų darbuotojų atlyginimai. Be to, II pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai galės atsiimti visus savo įmokėtus pinigus. Dėl to baiminamasi, kad kainos augs sparčiau, nei žmonių gaunamos sumos.

2025 metai Lietuvoje yra mokesčių didinimo metai. Įvestas visuotinas nekilojamo turto mokestis, apmokestintas turto draudimas, kuris vėl gula ant jo turinčių ir saugančių žmonių, padidinti akcizai visoms prekėms degalams, alkoholiui ir tabakui, reformuota mokestinė sistema, kuri labiau kris ant aktyvesnių žmonių, tačiau kitais metais laukia nauji mokesčiai.

Per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvoje veikiantys startuoliai sumokėjo kone 421 mln. eurų mokesčių. Tai, kaip rodo startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys, yra 17 proc. daugiau nei pernai. Skaičiuojama, jog sektoriuje mokamas vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 4,4 tūkst. eurų ir yra 300 eurų didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Per devynis šių metų mėnesius įmonės valstybei sumokėjo 13,3 mlrd. eurų mokesčių – 10,1 proc. daugiau nei 2024 metais tuo pačiu metu, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Trečdalį visų mokesčių sumokėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, 11 proc. – apdirbamosios gamybos bendrovės, 6 proc. – transporto ir sandėliavimo veikla užsiimantys verslai.

Kadangi žmonės gyvena vis ilgiau, o pensininkų skaičius auga, Vokietija nusprendė paskatinti darbingus pensininkus neiti į pensiją, o toliau dirbti nemokant jokių mokesčių. Tuo metu Lietuva, regis, siūlo priešingą sprendimą – skatinti vyresnio amžiaus žmones nedirbti, ilgiau mokant nedarbo išmokas. Tad kuris sprendimas iš tiesų būtų geresnis? Vokietija nuo 2026 m. leis pensinio amžiaus žmonėms, uždirbantiems iki 2 tūkst. eurų, nemokėti jokių mokesčių.