Pagal Seimui svarstyti pateiktą Valstybės biudžeto projektą ir kitus teisės aktus, minimali alga (MMA) į rankas 2026 m. vidutiniškai padidės 69,58 euro, senatvės pensija – 80 eurų, vaiko pinigai – 7,5 euro, vaiko išlaikymo išmoka – 59 eurais, o vienkartinė išmoka vaikui – net 266 eurais.
Taip pat 62–313 eurų didės ir gydytojų, slaugytojų, rezidentų, mokytojų, mokslo darbuotojų, trenerių, kultūros darbuotojų bei statutinių pareigūnų algos „į rankas“.
Tačiau kartu su augančia alga didės ir gyventojų mokami mokesčiai, kadangi jie bus skaičiuojami nuo didesnio darbo užmokesčio. Pvz., jei dabar privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo MMA sudaro 72,45 euro, padidinus MMA kitąmet ši suma jau sieks 80,48 euro.
„Taip taip, augs vaiko pinigai, didės pensijos, minimali alga padidės 115 eurų... Šie skaičiai nieko nesako, kai nėra aišku, kiek nuo kitų metų viskas pabrangs.
Kai nurodysite, kiek tiksliai padidės žmonių pajamos atskaičius mokesčių ir kainų augimą, tai ir bus tas tikrasis skaičius, kiek iš tiesų „daugiau“, o gal net mažiau pinigų kitais metais gausime“, – socialiniame tinkle MMA ir išmokų augimą komentavo kaunietis Karolis.
Tad naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai paskaičiavo, kiek iš tiesų kitąmet augs algos, palyginus su prekių ir paslaugų brangimu.
Kiek kitąmet brangs prekės ir paslaugos?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomistas Marius Kušlys pabrėžė, kad ekonomikoje viskas yra susiję tarpusavyje.
„Mes, kaip darbuotojai, norime kasmet gauti didesnį atlyginimą. Bet įmonėms tai reiškia didesnes sąnaudas.
O, jei dar didėja mokesčiai, žaliavų kainos, tai verslas yra priverstas kelti kainas, kad galėtų toliau pelningai vykdyti savo veiklą“, – aiškino M. Kušlys.
Jis paminėjo, kad 2025 m. pradžioje būtent maisto prekės brango 5–6 proc.:
„Jei nebus kažkokių ypatingų įvykių pasaulio ekonomikoje, panašaus augimo būtų galima tikėtis ir ateinančiais metais.“
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad kitąmet bendrai prekės ir paslaugos Lietuvoje brangs 3,5 proc.
Tačiau paslaugos brangs labiau, kadangi dažniausiai pusę MMA augimo įmonės perkelia ant vartotojų pečių.
„Tas puikiai matėsi šiemet, kai MMA pakilo 12 proc., o paslaugos brango 6–7 proc. Kadangi kitąmet MMA didėja 11 proc., manau, matysime labai panašią paslaugų infliaciją, kuri sieks maždaug 6 proc.
O prekių segmente infliacija sieks maždaug 2–3 proc. Tačiau prekių kainas yra sunkiau prognozuoti, nes jos priklauso ne tik nuo MMA, bet ir energetikos, žaliavų kainų, ir t. t.“ – kalbėjo ekonomistas.
Ar 2026 m. algos kils sparčiau nei kainos?
M. Kušlys atkreipė dėmesį, kad kiekvienam žmogui, priklausomai nuo to, kokias prekes ir paslaugas jis renkasi, infliacija gali būti skirtinga.
Pvz., jei žmogus mėgsta tas prekes, kurios labiau brango, jam atrodys, kad infliacija yra daug didesnė, nei rodo oficiali statistika.
„2023 m. turėjome energetikos kainų krizę, kai maisto prekių infliacija kai kuriais mėnesiais siekė ir virš 30 proc. Be abejo, kainų augimas tuomet buvo spartesnis nei MMA.
Bet dabar MMA atsistatinėja ir, jeigu neįvyks kokie ypatingi ekonominiai, geopolitiniai įvykiai, po 2 metų lietuvių perkamoji galia turėtų pasivyti tą, kuri buvo prieš 2023 m. krizę“, – kalbėjo ekonomistas.
A. Izgorodinas skaičiuoja, kad 2026 m. bendrai atlyginimai kils maždaug 7 proc., taigi maždaug 2 kartus sparčiau, nei kils kainos.
Jo aiškinimu, MMA pastaruoju metu tapo instrumentu, kuris iš esmės reguliuoja visą darbo rinką ir atlyginimų dinamiką – kylant minimaliajai algai, turi augti ir kitų, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų algos. Taigi keliant MMA realiai yra reguliuojamas ir vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalyje.
Vis tik ekonomistas neslėpė – nors MMA 2026 m. augs 11 proc., VDU galimai kils tik apie 7 proc., kadangi įmonės tiesiog nespėja taip sparčiai kelti visų algų, kaip kasmet yra didinama MMA.
O tai reiškia, kad atotrūkis tarp mažiausiai uždirbančių ir kvalifikuotų darbuotojų bus mažesnis.
Nori ne didesnių algų, o mažesnių mokesčių
Vis tik ne visi itin džiūgauja MMA didėjimu. Kai kurie norėtų, kad vietoje to būtų padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
Tai reikštų, kad darbdaviai neturėtų didinti algų (taigi nekeltų ir kainų), tačiau nuo algos būtų sumokama mažiau mokesčių, taigi darbuotojai gautų daugiau pinigų „į rankas“.
„Tikriausiais verslas tokią idėją labiau palaikytų, nes tai leistų nedidinant sąnaudų mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus. Bet vėlgi verta prisiminti, kad ekonomikoje viskas yra susiję.
Mes norime, kad mokesčių našta mažėtų, tačiau iš kitos pusės mes, kaip piliečiai, tikimės gynybos finansavimo, geros kelių infrastruktūros, didesnių algų mokytojams ir t. t. Kad valstybė išpildytų šiuos lūkesčius, ji turi surinkti pakankamai pinigų į biudžetą, todėl negali mažinti mokesčių“, – akcentavo M. Kušlys.
Vis tik, I. Izgorodino vertinimu, NPD reikėtų kažkiek pakelti, nes bendrą MMA augimą mes matome tik popieriuje – alga į rankas iš tikrųjų tiek neaugs.
Gyventojams nuo algų prieaugio reikės mokėti daugiau mokesčių, o pusė MMA augimo bus perkeliama vartotojams branginant paslaugas.
„Taigi iš tiesų perkamoji galia augs dvigubai lėčiau – nors MMA paaugs 11 proc., paslaugos brangs 6 proc. Todėl tikrai reikėtų galvoti apie NPD didinimą, turint omeny, kad pastaruosius kelerius metus gyventojus tikrai kamavo infliacija“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Kaip kainas paveiks pensijų atsiėmimas?
M. Kušlys paminėjo, kad galimybė kitąmet atsiimti II pakopos pensijų pinigus taip pat, tikėtina, turės įtakos kainoms.
„Ta atsiimta pinigų suma gali būti pakankama, pvz., pradiniam būsto įnašui, kurį kaip tik Lietuvos bankas sumažino iki 10 proc. Jeigu žmonės tikrai norės tuos sukauptus pinigus panaudoti ilgalaikio turto įsigijimui, tas poveikis kainoms tikrai gali būti gana didelis.
Jei sumos pradiniam įnašui nepakaks arba žmonės jau turės savo būstus, galimai jie vis tiek rinksis įsigyti ilgesnio naudojimo turtą, pvz., buitinę techniką, automobilius. O padidėjusi paklausa paveiks ir šių prekių kainas“, – vardijo ekonomistas.
I. Izgorodinas papildė, kad, be viso to, kitąmet palūkanos liks žemos, o gal net ir dar labiau sumažės, todėl gyventojai, turintys būsto paskolas, lizingus ir pan., mokės mažiau.
Tuo metu maisto prekių kainoms II pakopos pensijų pinigų atsiėmimas, pasak M. Kušlio, neturės tokios didelės įtakos, kadangi paklausa šioje srityje taip stipriai neišaugs:
„Galbūt žmonės geresnių produktų norės įsigyti ar šiek tiek daugiau, bet paklausa nebus tokia didelė, kaip, pvz., NT segmente. Maistas vis tiek yra kasdienio vartojimo prekė.“
