Taip nutiko vilniečiams Giedrei ir Kiprui (vardai – pakeisti), kurie po mamos mirties turėjo paveldėti po pusę jos turto, t. y. butą, automobilį ir šiek tiek pinigų sąskaitoje bei grynaisiais.
Vis tik Kipras palikimo atsisakė, kadangi turi daug skolų ir nenori, kad jos būtų išskaičiuotos iš mamos palikto turto.
„Visą palikimą priėmė sesuo. Žadėjo persikraustyti į mamos butą. Bet po kurio laiko tas turtas buvo areštuotas. Antstoliai pranešė, kad man teks priimti savo dalį palikimo, kad kreditoriams grąžinčiau skolas.
Kaip jie gali priversti? Ir dar areštuoti sesės turtą, kurį ji priėmė iš mamos? Juk tai – net ne mano turtas ir aš nenoriu jo priimti. Kaip aš grąžinsiu skolas iš pusės buto ar pusės automobilio?“ – apmaudo neslėpė Kipras.
Kada asmenys priverčiami priimti palikimą?
Advokatų kontoros „Widen“ vyresnioji teisininkė Rimgailė Belickaitė sutiko, kad praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys, turintys įsiskolinimų, atsisako priimti palikimą.
O tai sužinoję kreditoriai tokį atsisakymą ginčija teisme, nes tai pažeidžia jų interesus.
Antstolis negali pats savavališkai reikalauti priimti palikimą.
Tuo metu antstolės Irenos Beliačic Irenos Beliačic kontora atkreipė dėmesį, kad patys antstoliai negali savavališkai reikalauti priimti palikimą – įpareigoti tai padaryti gali tik teismas, jei į jį dėl to kreipėsi kreditorius.
„Ginčyti skolininko sudarytus sandorius yra išimtinai kreditoriaus teisė. Jei asmuo įsiskolinimų nedengia, paveldėto turto realizavimas gali būti vienintelė galimybė kreditoriui atgauti lėšas.
Praktikoje tokių situacijų tikrai pasitaiko. Asmenys jiems priklausančio palikimo atsisako ar nepriima, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į paveldimą turtą“, – komentavo antstolės kontora.
Jos teigimu, tokiais savo veiksmais skolininkai pažeidžia kreditorių interesus, kadangi prarandama galimybė atgauti visą ar dalį skolos.
Kokia turto dalis areštuojama?
R. Belickaitės aiškinimu, palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, o joks sandoris negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Taigi kreditorius, sužinojęs, kad skolininkas, sąmoningai vengdamas vykdyti prievolę, atsisakė priimti palikimą, gali kreiptis į teismą ir ginčyti tokį vienašalį sandorį pareikšdamas ieškinį per 1 metų senaties terminą.
Anot pašnekovių, tokiu atveju teismas gali pripažinti, kad palikimo atsisakymas yra negaliojantis, kadangi tokio sandorio asmuo neprivalėjo sudaryti, o tiesiog vengė skolų pažeisdamas kreditorių interesus.
Vis tik specialistės pridūrė, kad tokiose situacijose areštuojama tik skolininko turto dalis, šiuo atveju – pusė buto, pusė automobilio ir pusė mamos paliktų lėšų, kurias kaip palikimą turėjo priimti brolis.
Tačiau antstolės padėjėja pridūrė, kad viskas priklauso nuo individualios situacijos.
Pvz., jei skolos nėra didelės, asmuo jas dengia ir bendradarbiauja su kreditoriais, kreditorius į teismą net nesikreips. Tačiau, jei asmuo skolų nedengia, palikimo atsisako, o kreditorius kreipiasi į teismą, skolininkas gali būti įpareigotas palikimą priimti.
„Kartais teismas suteikia kreditoriui teisę įregistruoti turtą skolininko vardu, jei jis pats to nepadaro. Tuomet išieškojimą galima nukreipti į paveldėtą turtą“, – aiškino I. Beliačic padėjėja.
Kaip apsisaugoti nuo paveldimų skolų?
Tuo metu banko „Bigbank“ Kreditų administravimo ir teisminių ginčų skyriaus vadovas Jonas Račkauskas primena, kad paveldėjus turtą paveldimos ir skolos.
O tai gali būti būsto paskola, vartojimo kreditas, lizingu įsigytas automobilis ar kiti finansiniai įsipareigojimai.
Pasak jo, kartais skolų našta gali būti visiškai panaikinta, jei velionis turėjo galiojantį kredito gavėjo gyvybės draudimą:
„Tokiu atveju draudimas padengia likusį paskolos dydį, todėl paveldėtojams nebetenka mokėti įmokų. Deja, ne visi tokį draudimą turi, tad tai pirmiausia privalu patikrinti.“
J. Račkauskas vardijo, kad Lietuvoje yra 2 palikimo priėmimo būdai. Pirmasis – bendra tvarka, kai paveldėtojas, priėmęs velionio turtą, už velionio skolas atsako tiek paveldėtu, tiek savo turtu.
Tokiu atveju gali nutikti taip, kad priėmus palikimą asmuo ne praturtėja, o kaip tik praranda turto dengdamas velionio skolas.
Tad norint nuo to apsisaugoti vertėtų palikimą priimti antruoju būdu – su apyrašu. Anot pašnekovo, tai užtrunka ilgiau, tačiau, jei velionis turėjo skolų, jos bus dengiamos tik iš paveldėto turto – asmeniniu turtu įpėdinis velionio skolų grąžinti neturės.
Ką daryti, jei paveldėjote turtą su paskola?
J. Račkauskas pastebi, kad paveldint paskolas didžiausias pavojus – nuvertėjęs turtas: „Jei paveldėtas būstas ar automobilis parduodami už mažesnę sumą nei likusi paskola, paveldėtojas gali likti skolingas.
Priėmus palikimą bendra tvarka, šią skolą reikėtų padengti iš savo lėšų. Todėl, esant galimybei, geriau rinktis priėmimą pagal turto apyrašą.“
„Bigbank“ specialistas pamini, kad priimant turtą, už kurį dar nėra grąžinta paskola bankui, verta peržiūrėti sąlygas, ieškoti optimizavimo galimybių, tartis su kreditoriais dėl mokėjimo datų, kad nebūtų pradelsti mokėjimai.
„Viena iš paprastesnių išeičių – refinansavimas. Tai gali padėti sumažinti palūkanas, pailginti grąžinimo laikotarpį ar sumažinti mėnesio įmoką.
Tiesa, reikia įvertinti ir papildomas išlaidas už turto vertinimą ir notaro paslaugas, taip pat sutarties keitimo mokestį ir pirminio kreditoriaus taikomą paskolos išankstinio grąžinimo mokestį“, – vardijo J. Račkauskas.
Vis tik, jei refinansuoti paskolos nepavyksta, galima derėtis su dabartiniu banku, kad sumažintų palūkanų maržą, arba grąžinti dalį paskolos anksčiau:
„Net ir nedidelis – 5–10 proc. – likučio sumažinimas gali smarkiai pakeisti palūkanų sumą. Kitas sprendimas – nekilnojamąjį turtą su paskola banke išnuomoti ir taip gauti papildomų pajamų įmokoms padengti.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
