Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Laidoje pašnekovas išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių susidaro permokos, kada atsiranda mokėtina suma ir kodėl net dirbant pagal darbo sutartį gali tekti primokėti.
Permokos – šimtai milijonų eurų
Pasak M. Endrijaičio, praėjusiais metais deklaruoti pajamas privalėjo apie 950 tūkst. gyventojų. Bendra mokėtina pajamų mokesčio suma siekė daugiau nei 450 mln. eurų, o permokų – taip pat virš 400 mln. eurų.
Dažniausia permokų priežastis – neteisingai taikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
„Jeigu gyventojas per metus taikė per mažą neapmokestinamą pajamų dydį, tokiu atveju jam susidaro permoka, kuri yra grąžinama“, – aiškino VMI atstovas.
Permokos gali atsirasti ir dėl išlaidų, kurios mažina apmokestinamąsias pajamas.
„Pavyzdžiui, jeigu gyventojas moka įmokas į trečiosios pakopos pensijų fondą, gyvybės draudimą ar už studijas – tokios išlaidos mažina apmokestinamąsias pajamas, todėl susidaro permoka“, – sakė M. Endrijaitis.
Kada atsiranda mokėtina suma?
Tačiau situacija gali būti ir priešinga – deklaracijoje atsiranda mokėtina suma.
„Pavyzdžiui, gyventojas pelningai pardavė nekilnojamą turtą, kurio neišlaikė 10 metų, arba pardavė finansinį ar kripto turtą ir gavo pelno“, – vardijo VMI atstovas.
Jeigu pelnas iš turto per metus viršija 2 500 eurų, atsiranda prievolė mokėti pajamų mokestį. Kita dažna priežastis – per didelis taikytas NPD.
„Jeigu paaiškėja, kad per metus buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamasis pajamų dydis, tuomet deklaracijoje apskaičiuojama mokėtina suma“, – aiškino jis.
Kodėl primokėti tenka net dirbant pagal darbo sutartį?
Dalis gyventojų nustemba – dirbo visus metus, atlyginimas nesikeitė, tačiau deklaracijoje atsiranda mokėtina suma. Pasak M. Endrijaičio, taip nutinka dėl metinio NPD perskaičiavimo.
„Darbdavys kiekvieną mėnesį taiko mėnesio NPD, bet metų eigoje gali būti įvairių aplinkybių – gyventojas susirgo, išėjo motinystės ar tėvystės atostogų, gavo papildomų pajamų“, – sakė jis.
Metų pabaigoje visos pajamos sudedamos ir NPD perskaičiuojamas iš naujo.
„Visi šie įvykiai turi įtakos galutiniam metiniam neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimui. Todėl atsiranda mokėtina pajamų mokesčio suma“, – aiškino VMI vadovės pavaduotojas.
Pasak jo, dažniausios priežastys – kelių dienų liga, papildomos pajamos ar pasikeitęs NPD skaičiavimas.
Laidoje taip pat aptarta, kaip deklaruoti individualios veiklos pajamas, kada atsiranda prievolė mokėti mokestį pardavus turtą ar investavus į kriptovaliutas bei kada gyventojai gali tikėtis susigrąžinti permokas.
Visą akimirką pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Daugiau apie tai, kodėl vieniems grąžinami pinigai, o kitiems tenka primokėti, kokios dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti – sužinokite tv3.lt laidoje „Verta žinoti“, kurią galite žiūrėti čia:
