pajamos

Pastaruoju metu ne vienas politikas ar ekonomistas sakė, esą lietuviai dar niekada taip gerai negyveno, kaip dabar. Tačiau toli gražu ne visiems gyvenimas Lietuvoje yra geras. Skurdo riziką patiriančių žmonių dalis mūsų šalyje pernai išaugo, rodo oficiali statistika. Tad ką darys valdžia, kad jų pajamos didėtų? Žemiau skurdo ribos – net vidutinė pensija Skurdo rizikos lygis 2024 m. šalyje sudarė 21,5 proc. ir, palyginti su ankstesniais metais, didėjo 0,9 procentinio punkto.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ per tris šių metų mėnesius gavo 119,8 mln. eurų pajamų – 0,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (119 mln. eurų) Įmonės grynasis pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 24,4 proc. iki 22,6 mln. eurų (18,2 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Energetikos infrastruktūros projektų statybų rangovė „Alvora“ pernai pardavimo pajamas padidino 21 proc. – nuo 23,84 mln. eurų iki 28,99 mln. eurų,  bet grynasis pelnas sumažėjo 47 proc. – nuo 0,28 mln. eurų iki 0,13 mln. eurų, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Pasak „Alvoros“ generalinio direktoriaus Vaido Kazlausko pernai įmonė sėkmingai įsitvirtino  Vokietijos rinkoje. Jis tikisi, kad šiemet bendrovės pardavimo pajamas išaugs iki 45 mln. eurų.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos pernai, audituotais duomenimis, siekė 74,6 mln. eurų – 8 proc. mažiau nei 2023 metais, kai pajamos sudarė 82,2 mln. eurų. Pasak bendrovės, nežymų pajamų mažėjimą lėmė bendras mažesnis gamtinių dujų kiekis, transportuotas per „Amber Grid” valdomą dujų perdavimo sistemą. Tuo metu įmonės konsoliduotas grynasis pelnas praėjusiais metais sudarė 8,3 mln. eurų ir buvo 36 proc. mažesnis nei 2023 metais.

Valdantiesiems rengiant mokesčių pertvarką, finansų ekspertė Rūta Bilkšytė pastebi, kad tikslingai parinktos priemonės ir didžiausias pajamas gaunančių gyventojų simbolinis apmokestinimas gali suteikti daugiau vertės nei radikalūs sprendimai. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo nepriklausomybės pradžios Lietuva norėjo užsiauginti savo kapitalistų kartą ir taikė daug mokestinių lengvatų. Kapitalistai, pasak jos, praaugo visus, tačiau mokestinė sistema liko ne ką pakitusi.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rudenį paskelbė, kad Lietuvoje viduriniajai klasei priskiriami 930-2200 eurų „į rankas“ uždirbantys asmenys arba maždaug pusė šalies gyventojų. Šių sumų sukeltą diskusijų audrą paaiškina kitas tyrimas: pasirodo, tik 11 proc. lietuvių jaučiasi finansiškai saugūs. Būtent finansinis saugumas turėtų būti gyventojų ir visos šalies siekiamybė, o jis priklauso ne vien nuo pajamų. Daug plėstis apie EBPO skaičius pernelyg neverta: 930 Eur/mėn.

Gyventojai ne visas pajamas nori rodyti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Ši tikina, kad stebi žmones, jų pajamas ir išlaidas. Anot VMI, jeigu gyventojų pajamos atrodo nelogiškos, jie sulaukia klausimų. VMI dėmesio ir klausimų tikino bijanti ir portalo tv3.lt skaitytoja Regina. Ji pasakojo, kad turi individualią veiklą, tačiau pajamų iš jos beveik negauna. „Tačiau į sąskaitą man pinigų perveda vyras.

Finansų ministerijai siūlant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą padidinti nuo 9 iki 12 proc., į biudžetą tikimasi gauti beveik 40 mln. eurų papildomų pajamų, rodo BNS turimi ministerijos siūlymai dėl mokesčių pokyčių.  9 proc.

Lietuvoje šiemet augant gyventojų pajamoms, perkamoji galia taip pat toliau didės, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Vertinu, kad (lietuviai – BNS) galės pirkti daugiau šiais metais (...). Sakyčiau, kad kaip tik šiais metais mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji, ar žmonės, kurie gauna pajamas iš „Sodros“, visų jų pajamos auga 10 ir daugiau proc.

Šiais metais numatomas šiek tiek didesnis valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas, negu buvo planuota, teigia finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. Anot jo, planas bus viršytas maždaug 330 mln. eurų ir pajamos siekti beveik 18,47 mlrd. eurų, tačiau viceministras atkreipė dėmesį, kad ankstesniais metais plano viršijimas būdavo didesnis.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 10 šių metų mėnesių gavo 15,156 mlrd eurų pajamų – 7,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jų gauta 14,097 mlrd. eurų, pranešė finansų viceministras  Mindaugas Liutvinskas.       „Sausį-spalį, palyginti su 2023 metų atitinkamu laikotarpiu, pajamų gauta 7,5 proc. daugiau, arba kiek daugiau negu 1 mlrd. eurų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė viceministras.

Daugelis viengungių bando draugiją rasti pažinčių programėlėse. Tačiau krentantis tokių aplikacijų populiarumas ir bendras nusivylimas rodo, kad šiuolaikinės pažintys išgyvena krizę. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad pažinčių programėlės gali sukelti priklausomybę, nes visaip siekia išlaikyti vartotojus ir gauti pajamų.

Vidutinės gaunamos pajamos netenkina darbuotojų, jie nori, kad alga didėtų kasmet. Tuo metu finansų specialistai tam nepritaria. Anot jų, minimali alga negali augti kasmet ir siūlo kitus būdus didinti pajamas. Kalbėdamas ketvirtadienį surengtame Lietuvos verslo forume „Bitė group“ vadovas Pranas Kuisys pastebėjo, kad  pastaruoju metu Lietuvoje darbuotojų vidutinių pajamų augimas stagnuoja. „Jos auga apie 2 proc. kai tuo metu reikia, kad didėtų 4–5 proc.

Lietuvos gyventojų pajamos pastaruoju metu augo. Lietuvių perkamoji galia išaugo ir lenkia kaimyninių šalių gyventojų pajamų augimą. Prognozuojam, kad kitais metais gyventojų pajamos didės dar daugiau. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiavo, kad per pastarąjį penkmetį Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 35 proc. „Tai yra  įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad Latvijoje ji išaugo vos 17 proc., o Estijoje – sumažėjo 1 proc.

Paprastai ekonomistai sako, kad valstybės laikosi ant viduriniosios klasės. Jos atstovai sumoka daugiausia mokesčių, jie nuperka daugiausiai prekių ir paslaugų. Tačiau, kiek žmogus ar šeima turi uždirbti, kad galėtų būti vadinami vidutiniokais? Antradienį „Swedbank“ pristatė kasmetinį tyrimą, kuris ir parodė, kokios pajamos ar pirkiniai parodo, kad žmonės priklauso viduriniajai klasei.

Valstybės, kuriose mokesčiai yra didesni, paprastai skelbia, kad jos teikia daugiau paslaugų, ir nors dažnai tai tiesa, išlaidos šioms paslaugoms gali sudaryti daugiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio, o daugumai jų – bent trečdalį darbo užmokesčio, skelbia portalas „Tax Foundation“. Gyventojų pajamų, darbo užmokesčio ir vartojimo mokesčiai sudaro didelę dalį daugelio šalių mokestinių pajamų.

Viena didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ grupė sausį–rugpjūtį gavo 129,5 mln. eurų pajamų – 7 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai, kai jos siekė 139,6 mln. eurų. Vien rugpjūtį grupė gavo 18,8 mln. eurų pajamų – beveik tiek pat, kaip ir pernai (18,9 mln. eurų). Ji aptarnavo 25,9 tūkst. klientų – 4 proc. mažiau nei prieš metus (27 tūkst.), penktadienį pranešė „Novaturas“. „Grupės mastu šį rugpjūtį esame pardavę apie 90 proc.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 13,4 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 1,7 karto daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai (7,7 mln. eurų). Grupės grynasis pelnas sausio-birželio mėnesiais augo 2,1 karto iki 10,5 mln. eurų (4,9 mln. eurų), pajamos – 12,9 proc. iki 117,1 mln. eurų (103,7 mln.

Estijos pramonės koncernas „BLRT Grupp“ pranešė per praėjusius metus gavęs 484,2 mln. eurų pardavimų pajamų – 9,5 proc. mažiau nei užpernai. Anot pranešimo, 36,6 proc. įplaukų pernai suformavo prekių pardavimai, 63,4 proc. – produkcijos ir paslaugų pardavimai. Daugiausiai visų įplaukų – 80,3 proc.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai per šešis šių metų mėnesius gavo 9,424 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 8,6 proc. (742,6 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, trečiadienį skelbia Finansų ministerija.    Vien valstybės biudžetas šiemet gavo 7,515 mlrd. eurų pajamų – 7,8 proc. (544,6 mln. eurų) daugiau. Tai sudaro 51,9 proc. metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių įplaukė 8 proc. (520,5 mln. eurų) daugiau – 6,99 mlrd.

Latvijos alaus gamintojo „Aldaris“ pardavimų pajamos 2023-iaisiais, palyginti su ankstesniais  metais, padidėjo 6 proc. iki 28,229 mln. eurų, o nuostolis sunyko nuo 8,295 mln. iki 1,227 mln. eurų. Bendrovės ataskaitoje nurodoma, kad jos produkcija praėjusiais metais užėmė apie 25 proc. Latvijos alaus rinkos, tai yra 31,75 mln. litrų. Bendra rinka pernai toliau mažėjo – pernai buvo 8,6 proc. kuklesnė nei užpernai. 2022-aisiais „Aldaris“ pajamos augo 23,5 proc.

Pajamų dydį, kuris leistų gyventi oriai, kiekvienas įsivaizduoja skirtingai, nes žmonių poreikiai, noriai ir įpročiai skiriasi. Ir ne visi ekonomistai ryžtasi įvardinti, kokios sumos pinigų lietuviams užtektų pragyventi. Anot jų, vieniems ir 10 tūkst. eurų negana, kitai šeimai užtektų ir 3 tūkst. per mėnesį. Patys gyventojai apie oras pajamas diskutavo socialiniame tinkle ir bandė suskaičiuoti, kiek pinigų jiems užtektų pragyvenimui Vilniuje.

Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ praėjusiais metais uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno – du kartus mažiau nei 2022-aisiais, kai jis siekė 3,2 mln. eurų. Įmonė pernai gavo 31,3 mln. eurų pajamų – 17,6 proc. mažiau nei užpernai (38 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Alkoholinių gėrimų gamintoja skelbia, kad pernai didžioji dalis jos produkcijos buvo eksportuota.

Gyventojų pajamų už darbą rinkimų ar referendumų komisijose bus galima neįtraukti į šeimos pajamas, kai sprendžiama dėl paramos ar socialinių išmokų, pavyzdžiui, šildymo kompensacijų.  Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.  Tokios pajamos nebūtų įskaitomos į bendras pajamas, nes dėl jų gali būti nutraukiamas bedarbio ar socialinių išmokų mokėjimas.

Beveik kas trečias lietuvis dėl išaugusių kainų gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų, rodo apklausa. Tačiau lietuvių požiūris išlieka pozityviausias iš Baltijos šalių gyventojų – tautiečiai mažiausiai jaučia infliacijos spaudimą, pakilusias palūkanas ir yra labiausiai įsitikinę, kad per artimiausius metus kils atlyginimai.  „Citadele“ banko Baltijos šalyse inicijuota atliktos apklausos duomenimis, 41 proc.

Konsoliduoti SBA grupės pardavimai, audituotais duomenimis, pernai sudarė 400 mln. eurų, o pelnas pasiekė 10,5 mln. eurų, kai 2022 metais buvo fiksuotas 4 mln. eurų nuostolis.  Pasak SBA viceprezidentės Jolantos Grašienės, esminiai praėjusių metų iššūkiai buvo stabtelėjusi paklausa ir aukštos palūkanos.

Vyriausybei pateiktus siūlymus papildomam gynybos finansavimui, prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas nepritaria akcizų didinimui bei su verslo liudijimais susijusiems reguliavimo pakeitimams. Anot jo, vietoje šių „socialiai nesubalansuotų pasiūlymų“, prezidentas ragintų grįžti prie aukštų pajamų apmokestinimo klausimo. „Prezidentas sunkiai pritartų akcizų didinimui, ar žaliems, ar kitiems, kurie didina prekių savikainą.

JAV dešimties metų trukmės iždo obligacijų pajamingumas trečiadienį pasiekė maždaug 4,33 proc. lygį – žemiausią per maždaug du mėnesius, investuotojams vis labiau įsitikinant, kad Federalinio rezervo sistema (FRS) šiemet iš tikrųjų gali sumažinti bazines palūkanų normas ir pirmą kartą tai gali padaryti jau rugsėjį, rašo portalas „Trading Economics“.  Trečiadienį paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad gegužę JAV privačiajame sektoriuje buvo sukurta 152 tūkst.

„Hostinger“ įmonių grupės konsoliduotos pardavimo pajamos pernai didėjo 57 proc., iki 110,2 mln. eurų. Tuo metu įmonės EBITDA siekė 2,4 mln. eurų. Bendrovės vertinimu, teigiamų finansinių rezultatų pasiekti padėjo klientų skaičiaus augimas, didėjantis veiklos efektyvumas bei tobulinami produktai. „Kasmet sparčiai augame artėdami prie mūsų ambicingo tikslo – tapti Nr. 1 hostingo paslaugų verslu pasaulyje. Ne išimtis buvo ir 2023 m., kai stabiliai auginome savo rezultatus.

Šiandien pragyventi galima ne tik iš atlyginimo. O darbdaviu, mokančiu algas, gali tapti kiekvienas norintis. Nemaža dalis įvairių sričių menininkų ir kūrėjų registruojasi įvairiose finansavimo platformose. Jose kūrėjus remia ir moka pinigus visi norintys ir palaikantys jų veiklą. Tačiau specialistai ragina nepamiršti mokesčių, kuriuos tenka mokėti ir rėmėjams, ir kūrėjams.

Pastaruoju metu viešumoje netrūksta kalbų, kad lietuviai gyvena esą taip gerai, kaip dar niekada negyveno, kaip auga atlyginimai ar pensijos. Tačiau tuo pačiu metu oficiali statistika rodo: daugybė žmonių Lietuvoje skursta. Išaugus maisto ir kitų prekių, paslaugų kainomis, ne visiems užtenka pajamų net būtiniesiems poreikiams patenkinti. Tačiau jie turi pragyventi iš 354 eurų per mėnesį.

Liko vos keletas dienų iki kada reikia atsiskaityti su Mokesčių inspekcija, tačiau šimtai tūkstančių šalies gyventojų dar nepateikė metinių pajamų deklaracijų. Jei mokesčių inspekcijai jie nepateiks duomenų laiku, iki gegužės antrosios, gali tekti mokėti delspinigius arba nesusigrąžins dalies mokesčių.

Tarptautiniu mastu veikiančio JAV picerijų tinklo „Domino's Pizza“ pirmojo metų ketvirčio grynasis pelnas išaugo 20 proc., pardavimų pajamoms didėjus gerokai kukliau – 6 procentais. Pasak tinklo valdytojos „Domino's Pizza Inc.“ pranešimo, įplaukų per tris šių metų mėnesius sulaukta 1,085 mlrd. JAV dolerių, o grynojo pelno gauta 125,8 mln. dolerių. Abu rodikliai – kiek kuklesni nei prognozavo agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 84 mln. eurų grynojo pelno – 15,2 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu (99 mln. eurų).  Bendros „Swedbank“ pajamos per tris mėnesius siekė 206 mln. eurų – 25,6 proc. daugiau (164 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė bankas.  Grynosios banko palūkanų pajamos buvo 166 mln. eurų – 31,7 proc. didesnės (126 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 30 mln. eurų – tiek pat.

„Novaturo“ grupė šį kovą fiksuoja 13,8 mln. eurų pajamų– tiek pat, kiek jų fiksuota ir 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Per biržą išplatintame pranešime teigiama, kad poilsinių kelionių lėktuvų užpildymas grupės mastu jau trečią mėnesį išlieka itin aukštas – kovą jis siekė 97 proc. Aptarnauta maždaug 14,8 tūkst. klientų, pernai kovą jų skaičiuota apie 15,5 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad beveik pusė gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą (IDV), jau pateikė savo pajamų mokesčio deklaracijas. VMI primena, kad liko daugiau nei 190 tūkst. smulkiųjų verslininkų, kuriems šią pareigą reikėtų atlikti neatidėliojant, nes iki termino pabaigos — gegužės 2 d. liko mažiau nei mėnuo. „Dėkojame tiems, kurie nelaukia paskutinės minutės ir jau deklaravo pajamas.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) grynasis pelnas pernai augo 5,5 karto iki 68,2 mln. eurų, pajamos – 22 proc. iki 2,3 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė bendrovė. Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 392 mln. eurų – 36 proc. daugiau nei 2022 metais.

Gyventojų pajamų deklaracijų pateikimas pasiekė finišo tiesiąją. Praėjusiais metais pajamas gavę gyventojai deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) dar gali pateikti iki gegužės 2 d. Deklaruoti privalu ne tik atlyginimą, honorarus ar iš parduoto turto gautas pajamas, bet ir dividentus, pajamas iš investavimo. Lietuvoje yra apie 2 mln. gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų, kuriems kiekvienų metų pradžia siejasi su mokesčiais ir deklaracijomis.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „NEO Finance“ audituotais duomenimis pernai gavo 4,6 mln. eurų pajamų – 31 proc. daugiau nei 2022 metais (3,5 mln. eurų). Grynasis pelnas augo 2,5 karto iki 260 tūkst. eurų (2022 metais – 103,9 tūkst. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Neo Finance“. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 55 proc. iki 718 tūkst. eurų (462,6 tūkst. eurų). Bendrovė suteikė paskolų už 44 mln. eurų – 19 proc.

„Sodra“ suskaičiavo, kiek pajamų pernai gavo Lietuvos gyventojai. Vidutiniškai per mėnesį vienas dirbantysis praėjusių metų gale gavo beveik 1300 eurų į rankas, 120 eurų daugiau nei metus prieš tai. Pasak „Sodros“ ir ekonomistų, gyventojų perkamoji galia auga. Autoserviso ir automobilių detalių parduotuvės savininkas Šarūnas pasakoja, kad jo įmonėje dirba 130 darbuotojų. Praėję metai verslui nebuvo blogi: dėl to atlyginimai vidutiniškai kilo 11 procentų.

„Auga group“ pardavimo pajamos pernai siekė 81,41 mln. Eur, kai 2022 m. buvo 80,09 mln. Eur, t. y. 1,6 proc. mažiau. Bendrasis grupės nuostolis 2023 m. buvo 0,62 mln. Eur, kai ankstesniais metais bendrasis pelnas siekė 15,27 mln. Eur. 2023 m. grupės EBITDA buvo 1,48 mln. Eur, o 2022 m. šis rodiklis siekė 19,58 mln. Eur. „Nors 2023 m. buvo sudėtingi, tačiau paskutinį metų ketvirtį visi grupės segmentai dirbo pelningai.

Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje investavusios daugiau kaip 140 mln. eurų JAV kompanijos „Hollister Incorporated“ padalinys pernai pardavimų pajamas augino iki 128 mln. eurų (2022 metais jos siekė 115 mln.

AB „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“, pajamos preliminariais duomenimis 2023 metais siekė 1,9 mln. Eur ir buvo 17 proc. mažesnės negu 2022 m., kuomet sudarė 2,2 mln. Eur. Tuo tarpu bendrovei priklausančios UAB „Rekviem LT“, valdančios atsisveikinimo namų verslą, pajamos 2023 m. sudarė 1,2 mln. Eur ir buvo 39 proc. didesnės negu 2022 m., kuomet sudarė 0,8 mln. Eur. Pagrindinė „K2 LT“ mažesnių pajamų priežastis – 17 proc.

Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ grupė pernai gavo 82,2 mln. eurų neaudituotų konsoliduotų pajamų – 16 proc. mažiau nei 2022 metais (98,2 mln. eurų), jos grynasis pelnas siekė 12,2 mln. eurų – 22 proc. mažiau (15,7 mln. eurų).  Nepaisant sėkmingo sandorio ir gauto pelno už antrinės bendrovės „GET Baltic“ 66 proc. akcijų paketo pardavimo, pelno mažėjimui įtakos darė sąnaudos. Bendrovė, be to, pervertino ilgalaikį turtą, kurio vertės sumažėjimas buvo 4,7 mln.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ praėjusiais metais uždirbo 14,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei 2022 metais. Per metus grupė gavo 212,2 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 9,3 proc. mažiau nei 2022 metais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group“. Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 9,1 proc. iki 21 mln. eurų.

2023 metais darbo rinka išliko stabili – nepaisant metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio, priėmimų skaičius buvo didesnis nei atleidimų, o bendras dirbančiųjų skaičius padidėjo. Nuosekliai augo ir darbo pajamos, vidutinis atlyginimas pasiekė 1275 eurų. Tačiau pastebimas visuomenės ir darbo rinkos senėjimas – parodė „Sodros“ ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.

Ketvirtadienį „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė apžvelgs 2023 metų gyventojų darbo pajamų tendencijas. Pristatyme ketinama papasakoti, kaip visus praėjusius metus kito vidutinės darbo pajamos ir infliacija, kokio amžiaus darbuotojų gretos augo sparčiausiai ir kurie ekonominiai sektoriai labiausiai „sensta“, taip pat – ar pasikeitus vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarkai, daugiau tėčių išeina vaiko priežiūros atostogų.

AB „Kauno energija“ 2023 metais uždirbo 3,9 mln. eurų pelno, t. y. 38 proc. mažiau nei užpernai (6,3 mln. eurų). Tuo metu pardavimų pajamos pernai sudarė 85 mln. eurų – 2 proc. mažiau nei 2022 m. (87 mln. eurų), per biržą pranešė bendrovė. Visos grupės, kurią sudaro „Kauno energija“ bei jos patronuojama bendrovė UAB „GO Energy“ pelnas pernai siekė – 4,5 mln. eurų (2022 m. – 6,4 mln. eurų), pardavimų pajamos – 86 mln. eurų (2022 m. – 88 mln.

Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos už visus 2023 m. sudarė 846,9 mln. Eur, t. y. buvo 5,4 proc. didesnės negu 2022 m., rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surinkti duomenys. Pernai daugiausia pajamų už teikiamas elektroninių ryšių paslaugas gavo „Telia Lietuva“, AB (38,5 proc.), „Tele2“ (27,1 proc.), „Bitė Lietuva“ (21,3 proc.). Investicijos į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 4,0 proc. ir sudarė 111,9 mln. Eur.