Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad dalis žmonių ne tik pamiršta deklaruoti visas pajamas, bet ir nežino, kada tokia pareiga apskritai atsiranda.
Specialistai primena, kad ne visos smulkios pajamos yra neapmokestinamos.
Kilusi diskusija
Nereikalingų daiktų pardavimas internetu daugeliui gyventojų atrodo kaip paprastas būdas užsidirbti papildomai, tačiau būtent čia dažniausiai kyla neaiškumų dėl mokesčių ir deklaravimo.
„Facebook“ grupėje kilo diskusija, ką daryti, jei per „Vinted“ nepateikiama vadinamoji DAC7 informacija ir ar tokiu atveju VMI vis tiek mato gyventojo pajamas.
VMI nurodo, kad DAC7 – tai ne gyventojams skirta forma. Ją pildo skaitmeninės platformos, turinčios pareigą kartą per metus perduoti mokesčių administratoriui informaciją apie per platformą gautas pajamas.
Vienas iš grupės narių klausė:
„Sveiki, gal kas žinot, kas būna, jei „Vinted“ nepateiki DAC7 formos? Ar VMI tada kažką mato ir ar tai keičia kažką už „Vinted“ ribų? Pamiršau pateikti, nežinau, kas bus.“
Į šį klausimą sureagavo ir kiti platformos naudotojai, pateikę skirtingus vertinimus.
Viena komentatorė atkreipė dėmesį, kad duomenis būtina pateikti pačiai platformai:
„Tą formą reikia pateikti „Vinted“, kad ji galėtų pateikti duomenis VMI. Jei to nepadarote, „Vinted“ gali blokuoti paskyrą – tai nurodyta jų dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje. Jei duomenys nepateikiami, vėliau gali sekti ir VMI stebėsena.“
Kita diskusijos dalyvė teigė, kad daug kas priklauso nuo to, ar platformai pateikti asmens duomenys:
„Jeigu esate pateikę asmens kodą, „Vinted“ deklaruos informaciją. Jei nepateikėte – platforma neturės duomenų, ką pateikti. Pagal vardą ir pavardę deklaruoti negalima, nes tokių žmonių daug, o sistema meta klaidas.“
Dar vienas komentatorius pridūrė, kad pati platforma informaciją vis tiek perduos:
„„Vinted“ pateiks duomenis. Tik klausimas, kaip VMI vėliau atsirinks, kas yra kas.“
Štai dar vienas panašus klausimas toje pačioje „Facebook“ grupėje:
„Jau kelis metus pardavinėju drabužius „Vinted“ ir kitur. Ar reikia kažką deklaruoti VMI?“
Į šį klausimą netrukus sureagavo ir kiti grupės nariai. Vieni atkreipė dėmesį į veiklos pobūdį:
„Čia jūsų veikla? Perkate ir perparduodate, o ne tiesiog parduodate savo nebereikalingus drabužius? Tokiu atveju veiklą reikia įteisinti ir, žinoma, mokėti mokesčius.“
Kiti pabrėžė pajamų ribą:
„Reikia, jei viršija 2500 eurų.“
„Taip“, – patvirtino dar vienas diskusijos dalyvis.
Dažniausios klaidos
VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis nurodo, kad gyventojai dažnai daro kelias pasikartojančias klaidas pildydami pajamų deklaracijas.
Viena jų – deklaruojamos ne visos gautos pajamos, pavyzdžiui, pamirštamos nekilnojamojo turto, automobilių, finansinių priemonių pardavimo ar individualios veiklos pajamos.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai gyventojai neteisingai deklaruoja išlaidas, kuriomis negalima mažinti apmokestinamųjų pajamų, arba apmokestinamąsias pajamas nurodo kaip neapmokestinamąsias.
Dažnai nesutampa ir deklaruojama parduoto turto įsigijimo kaina su trečiųjų asmenų pateikta informacija.
„Gyventojai neretai deklaruoja ne visas pajamas arba pateikia netikslius duomenis apie patirtas išlaidas, kurios negali būti naudojamos mokesčiui mažinti“, – pažymi M. Endrijaitis.
Kas privalo deklaruoti pajamas
Pasak VMI atstovo, nėra vienos universalios sumos, iki kurios papildomų pajamų deklaruoti nereikėtų. Pareiga deklaruoti pajamas priklauso nuo pajamų rūšies, jų šaltinio ir taikomų lengvatų.
Pajamų deklaracijas privalo pateikti gyventojai, vykdę individualią veiklą (net ir tais atvejai, kai pajamų negavo), pritaikę per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, pardavę 3 metus neišlaikytą automobilį ar 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą,
Deklaruoti pajamas taip pat turi asmenys, nuomoję turtą, gavę didesnės nei 500 eurų palūkanas iš pas paskolų, indėlių ar vertybinių popierių, taip pat tie, kurie siekia pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis.
VMI pabrėžia, kad deklaravimo pareiga taikoma ir tais atvejais, kai pats gyventojas ar vienas iš sutuoktinių ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ar pajamas.
Asmeninių daiktų pardavimas – individuali veikla?
VMI aiškina, kad ne kiekvienas pardavimas internete reiškia individualią veiklą. Jei gyventojas parduoda savo asmeninius, nebenaudojamus daiktus – drabužius, knygas ar kitus daiktus – tokia veikla nelaikoma individualia, kol skirtumas tarp pardavimo pajamų bei įsigijimo išlaidų per metus neviršija 2500 eurų.
Norint įrodyti išlaidas svarbu kaupti prekių pirkimo čekius, sąskaitas faktūras, banko išrašus ar susirašinėjimus.
Vis dėlto situacija keičiasi, kai veikla tampa tęstinė: gyventojas pats gamina, perparduoda prekes ar teikia paslaugas siekdamas nuolatinių pajamų ir apie tai skelbia viešai, įskaitant socialinius tinklus ar platformas.
VMI nurodo, kad tokiu atveju, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, gyventojas turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą.
„Mokesčių prasme nėra skirtumo, kokiu būdu vykdoma veikla – gyvai ar internetu, per platformas ar kitaip – svarbu, kad ji būtų įregistruota ir atitinkamai būtų sumokėti priklausantys mokesčiai“, – aiškina M. Endrijaitis.
Ką daryti pavėlavus deklaruoti pajamas
VMI nurodo, kad gauna informaciją ne tik iš gyventojų, bet ir iš trečiųjų šaltinių – bankų bei elektroninių platformų. Visose ES šalyse platformų operatoriai privalo teikti duomenis mokesčių administratoriams apie gyventojų sandorius, kai per metus viršijamos nustatytos ribos – 2 tūkst. eurų arba jei jie atliko daugiau nei 30 sandorių.
Vis dėlto pabrėžiama, kad šie pokyčiai yra nukreipti ne į gyventojus, kurie tiesiog parduoda nebenaudojamus daiktus, tačiau į verslininkus, įmones ir individualią veiklą vykdančius gyventojus, kurie naudojasi įvairiomis e. platformomis.
Gyventojai, kurie tiesiog parduoda savo nereikalingus daiktus ar rūbys savaime netampa verslininkais, o praktikoje labai retai pasitaiko atvejų, kai už nereikalingų daiktų pardavimą pelnas viršiją nurodytą ribą.
VMI atstovas M. Endrijaitis nurodo, kad pajamų deklaracijas būtina pateikti laiku – iki nustatyto termino, kuris šiemet yra gegužės 2 diena. Deklaraciją privaloma pateikti ir tais atvejais, kai individualios veiklos pajamų faktiškai nebuvo gauta.
Jeigu gyventojas turi pareigą deklaruoti pajamas, tačiau to nepadaro laiku, VMI pirmiausia siunčia priminimus apie prievolę pateikti deklaraciją.
Nesumokėjus mokesčio, pradedami skaičiuoti delspinigiai, tačiau patiriant finansinių sunkumų galima kreiptis dėl mokėjimo dalimis. Prašymą dėl tokios sutarties galima pateikti likus ne daugiau kaip 20 dienų iki mokesčio sumokėjimo termino – tai yra nuo balandžio 12 dienos.
Pajamų deklaracijos
VMI duomenimis, pajamų mokesčio deklaracijas už 2024 metus pateikė daugiau nei 1,5 mln. gyventojų. Kaip ir kasmet, dalis jų deklaravo GPM permoką – daugiau nei 861 tūkst. gyventojų susigrąžino per 405 mln. eurų, tuo metu apie 495 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną GPM, kurio bendra suma siekė 440 mln. eurų. Šie skaičiai atspindi bendrą metinių pajamų deklaravimo mastą Lietuvoje.
Tuo pat metu VMI statistika rodo, kad papildomas pajamas – pavyzdžiui, iš individualios veiklos, nuomos ar kitų šaltinių – 2024 metais deklaravo 471,9 tūkst. gyventojų. Iš jų 78,4 tūkst. vėliau tikslino jau pateiktas deklaracijas. Palyginti su ankstesniais metais, papildomas pajamas deklaruojančių gyventojų skaičius nuosekliai auga, o tai rodo didėjantį gyventojų aktyvumą deklaruojant ne tik pagrindines, bet ir papildomas pajamas.
VMI taip pat akcentuoja, kad pagal trečiųjų šaltinių pateikiamą informaciją dažniausiai lieka nedeklaruotos užsienyje gautos pajamos, taip pat nekilnojamojo turto ir finansinių priemonių perleidimo pajamos.
