Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ diskutuoja VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Laidoje aptartos ne tik permokos ar deklaravimo terminai, bet ir situacijos, kurios daugeliui kelia daugiausia nerimo – kai žmogaus išlaidos gerokai viršija jo oficialias pajamas.
Paklaustas, ar VMI mato atvejus, kai deklaruojamos nedidelės pajamos, bet gyvenama akivaizdžiai geriau, M. Endrijaitis atsakė nedviprasmiškai:
„Jūsų paminėtas yra klasikinis atvejis, kada gyventojo išlaidos viršija jo oficialias pajamas.“
Pasak jo, VMI taiko analitinius tyrimo metodus ir turi pakankamai informacijos, kad galėtų palyginti žmogaus pajamas su jo išlaidomis.
„Mokesčių administratorius gauna įvairią informaciją – apie darbo užmokestį, kokį turtą asmuo įsigyja, ar tai būtų nekilnojamasis turtas, automobiliai. Ir matome, jeigu gyventojo išlaidos viršija jo oficialias pajamas“, – aiškino jis.
Kaip atrodo situacija, kai skaičiai nesutampa?
VMI atstovas pateikė iliustracinį, bet labai aiškų pavyzdį.
„Tarkime, gyventojas per mėnesį gauna 2 tūkst. eurų oficialių pajamų, bet jo mėnesio išlaidos yra po 10 tūkst. eurų. Jis įsigijo prabangų būstą, moka už jį dalimis, įsigijo prabangius automobilius, keliauja, ir kiekvieną mėnesį išlaidos ženkliai didesnės“, – tikino M. Endrijaitis.
Tokiu atveju VMI pradeda aiškintis aplinkybes – siunčiami paklausimai, prašoma paaiškinti lėšų kilmę.
„Gali būti įvairių situacijų – galbūt gyventojas pasiskolino, gal turėjo santaupų. Bet jeigu matome, kad paaiškinimai nepagrįsti, tik žodiniai atsikirtimai, tuomet pajamų mokestis apskaičiuojamas“, – sakė M. Endrijaitis.
Ir svarbiausias aspektas – mokestis skaičiuojamas ne nuo visos sumos, o nuo tos dalies, kuri viršija oficialias pajamas.
„Pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo išlaidų, kurios viršija gyventojo oficialias pajamas, ir nuo tos viršijančios dalies taikomas 15 procentų pajamų mokestis“, – įvardijo VMI atstovas.
Kas dažniausiai sukelia įtarimą?
Paklaustas, kas dažniausiai atkreipia VMI dėmesį, pašnekovas išskyrė paprastą, bet aiškų kriterijų – disproporciją.
„Dažniausiai sukelia įtarimą tie klasikiniai pavyzdžiai, kai oficialios pajamos yra 1000 eurų ar keli tūkstančiai, o išlaidos – žymiai didesnės“, – pasakojo jis.
Įtarimą sustiprina tai, kad nematyti aiškių finansavimo šaltinių.
„Jeigu nematome nei banko paskolų, nei skolinimų, nei kitų pagrįstų šaltinių, tada kyla klausimų – iš kur lėšos toms išlaidoms“, – pridūrė specialistas.
Laidoje atskleista ir dar viena detalė – kartais turtas registruojamas ne paties asmens, o artimųjų vardu.
„Būna atvejų, kada ne pats gyventojas įsigyja turtą, o, pavyzdžiui, jo giminaitis – tėvai, seneliai, vaikai ar kitas šeimos narys, kad būtų sunkiau atsekti. Tokiais atvejais taikomos metodikos, vertinamos visos susijusių asmenų pajamos ir išlaidos“, – aiškino M. Endrijaitis.
Tai reiškia, kad analizuojama platesnė finansinė aplinka, o ne tik vieno asmens deklaracija. Pasak VMI atstovo, anksčiau tokių situacijų būdavo daugiau, tačiau dabar jų mažėja.
„Ankstesnėje praktikoje tokių atvejų būdavo daugiau. Šiuo metu tiek mokestinių ginčų, tiek situacijų, kai išlaidos viršija pajamas, turime santykinai mažiau, bet vis tiek pasitaiko“, – sakė jis.
Priežastis paprasta – daugiau matomų duomenų, didesnis skaidrumas ir tobulėjančios informacinės sistemos.
Visą akimirką pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Daugiau apie tai, kaip VMI vertina situacijas, kai išlaidos viršija oficialias pajamas, kaip apskaičiuojamas mokestis ir kokiais atvejais gali būti pradėtas tyrimas – sužinokite tv3.lt laidoje „Verta žinoti“, kurią galite žiūrėti čia:
