pajamos

Gimus vaikui šeimos biudžetas nebūtinai iš karto smarkiai sumažėja – dalį prarasto atlyginimo pakeičia išmokos. Tačiau tai nereiškia, kad moteris finansiškai nieko nepraranda. Kiek sumažėja jos darbo pajamos ir kodėl tai gali atsiliepti net po kelių dešimtmečių? Diskusiją apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus socialiniame tinkle „Facebook“ pakurstė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Vyrų/moterų algų skirtumus reikia matuoti: a) tame pačiame sektoriuje, b) tose pačiose pareigose.

Netekus darbo ar staiga sumažėjus šeimos pajamoms pinigų gali pradėti trūkti labai greitai. Tačiau dalis žmonių gali nežinoti net nuo ko pradėti ir kokia pagalba jiems apskritai priklauso. SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ įvardija, kur pirmiausia kreiptis patekus į sudėtingą finansinę situaciją.  Naujienų portalas tv3.lt papildomai patikrino, kokios išmokos bei kompensacijos gyventojams priklauso 2026 metais.

Šių metų sausio–liepos mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai (be ES ir kitos finansinės paramos) gavo 12,75 mlrd. eurų pajamų – 9,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbia Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą surinkta 10,1 mlrd. eurų pajamų – 9,4 proc. daugiau nei prieš metus, arba 58,3 proc. patvirtinto metinio pajamų plano, kuriame numatyta surinkti 17,31 mlrd. eurų. Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 4,57 mlrd. eurų – 11,8 proc.

Lietuvos elektroninių ryšių sektorius antrąjį šių metų ketvirtį išlaikė augimą – bendrosios sektoriaus pajamos didėjo 5,12 proc. ir siekė 240,52 mln. eurų, antradienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). RRT duomenimis, didžiausią pajamų dalį sudarė duomenų perdavimo paslaugos – 157,91 mln. eurų arba 65,70 proc. visų sektoriaus pajamų. Per metus jų pajamos išaugo 6,99 proc. ir sudarė apie 88 proc. viso sektoriaus pajamų prieaugio.

Lietuvoje veikianti Latvijos nebankinė skolintoja „Eleving Group“ pranešė, kad jos pajamos per pirmuosius šešis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 40,4 proc. iki 165,0 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per ataskaitinį laikotarpį ūgtelėjo 8,6 proc. iki 16,5 mln. eurų, nurodoma bendrovės pranešime. „Esame labai patenkinti savo pirmųjų šešių mėnesių rezultatais, nes augome pagal visus pagrindinius verslo rodiklius.

Pernai didžiausias pajamas fiksavo statybos ir kelių tiesimo bendrovės „Kauno tiltai“, „YIT Lietuva“, „Fegda“, „Autokausta“, „Infes“, „Conres LT“, „Stiemo“, „Žilinskis ir Co“, „Naresta“ ir „Gilesta“ – visos jos kartu 2025-aisiais generavo 1,27 mlrd. eurų apyvartą, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Iš šių bendrovių tik „Gilesta“ pernai nepasiekė 100 mln. eurų apyvartos ribos, tačiau jos pajamos buvo didesnės nei 92 mln.

Vasara daliai gyventojų tampa ne tik poilsio, bet ir papildomo uždarbio sezonu. Vieni parduoda pačių surinktas uogas, grybus ar vaistažoles, o kiti atsikrato namuose nebereikalingų daiktų. Tačiau ne visi žino, kad už pačių surinktas miško gėrybes per metus galima gauti iki 3 tūkst. eurų, nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir šių pajamų nedeklaruoti. Vis dėlto ne visada lengva suprasti, kada pavienis pardavimas jau laikomas veikla, kurią reikia įregistruoti.

Nors atlyginimai kyla, gyventojai savo pajamomis džiaugiasi vis mažiau. Apklausa atskleidė, kad dėl infliacijos lietuvių pajamos auga nepakankamai. Tuo tarpu daugiau nei pusė lietuvių save priskiria vidurinei klasei, o šis skaičius kasmet didėja. Nors vidurinės klasės apibrėžimą dažniausiai lemia atlyginimo dydis, gyventojai įsitikinę, kad svarbiausias jos atributas – nuosavas būstas.

 Kibernetinio saugumo konsultacijų, paslaugų ir technologijų bendrovės „NRD Cyber Security“ pajamos pernai didėjo 24 proc. ir pasiekė 14,2 mln. eurų. Tuo metu įmonės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) augo 46 proc. ir sudarė 2 mln. eurų. Bendrovės teigimu, augusius finansinius rezultatus lėmė Europos rinkoje didėjanti paklausa kibernetinio atsparumo sprendimams bei Europos Sąjungos (ES) reguliavimas.

 Turtingiausi šalyje – savivaldybių, o ne valstybės valdomų įmonių vadovai, rodo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktos praėjusių metų deklaracijos. Pagal jas, didžiausią turtą deklaravo Jurbarko savivaldybės iš dalies valdomos „Varlaukis“ akcininkas, jai vadovaujantis ūkininkas Mindaugas Butkus, antroje vietoje – „Jonavos šilumos tinklų“ direktorius Jonas Kaminskas bei sostinės savivaldybės valdomos „ID Vilnius“ vadovas Vaidas Paulauskis.

„YouTube“, „TikTok“, „Instagram“ ir kitose platformose milijonines auditorijas subūrę turinio kūrėjai šiandien uždirba įspūdingas sumas ir vis dažniau konkuruoja su tradicine pramogų industrija. Tai atskleidžia naujausias „Forbes“ paskelbtas „Top Creators 2026“ reitingas. Pirmą kartą per penkerius šio reitingo gyvavimo metus 50 įtakingiausių pasaulio turinio kūrėjų kartu uždirbo daugiau nei 1,02 mlrd. JAV dolerių. Tai yra 20 proc. daugiau nei pernai, kai jų bendros pajamos siekė 853 mln.

 Valstybės ir savivaldybių biudžetai (be ES ir kitos paramos) šiemet sausio–gegužės mėnesiais gavo 8,574 mlrd. eurų pajamų – 7,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos augo 7,7 proc. iki 6,725 mlrd. eurų – tai sudaro 38,8 proc. metinio pajamų plano (17,3 mlrd. eurų), skelbia Finansų ministerija. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 6,189 mlrd. eurų – 10,7 proc. daugiau nei prieš metus.

Sporto klubų tinklus „Lemon Gym“ ir „Impuls“ valdančios grupės pajamos praėjusiais metais viršijo 26,7 mln. eurų ir buvo 7,4 proc. didesnės nei 2024 m.  Kaip praneša grupė, šių metų pirmąjį ketvirtį grupės pajamos augo 8 proc., klientų skaičius – 13 proc., o apsilankymų sporto klubuose skaičius – 17 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Pastarieji metai mums buvo rekordiniai.

Vyriausybei nesutinkant darbdavių ir profsąjungų prašymu kitąmet kartu su minimalia mėnesio alga (MMA) pakelti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jų atstovai pareiškė, kad valdžia netesi politinių pažadų, todėl dialogo tikimasi iš naujos Vyriausybės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, liūdina valdžios neištesėtas pažadas pritarti darbdavių ir profsąjungų susitarimui dėl MMA, todėl to tikimasi iš naujos Vyriausybės.

Seimo nariai šimtatūkstantines eurų sumas laiko grynaisiais pinigais. Daugiausia grynųjų turi „aušriečiai“ – tai atskleidė jungtinis penkių redakcijų žurnalistų tyrimas. „Nemuno aušros“ nariai tikina, esą jaučiasi saugiau, kai šimtus tūkstančių eurų turi po ranka. Tačiau žmonėms tokios grynųjų pinigų sumos pas politikus kelia įtarimų dėl galimos korupcijos. Vienas iš tyrimą atlikusių žurnalistų įtaria, kad parlamentarai didžiules sumas gali deklaruoti fiktyviai, avansu – jų dar net neturėdami.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupė „Eika Group“ pernai uždirbo 97,6 mln. eurų konsoliduotų pajamų – beveik 21 proc. daugiau nei užpernai. Bendrovės generalinis direktorius Domas Dargis portalui „Verslo žinios“ teigė besitikintis, kad šiemet pajamos augs trečdaliu, iki 130 mln. eurų. Grupė pernai uždirbo 13 mln. eurų grynojo pelno, arba 55 proc. daugiau nei 2024-aisiais. „Eika Group“ grynasis pelningumas padidėjo 3 proc. punktais ir siekė 13 proc.

Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 236,53 mln. eurų ir buvo 7,53 proc. didesnės negu prieš metus (219,96 mln. eurų). Didžiausią dalį – 153,79 mln. eurų arba 65 proc. visų sektoriaus pajamų – sudarė duomenų perdavimo paslaugos, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). RRT pirmininkė Jūratė Šovienė sako, kad e. ryšių sektoriuje didžiausią vertę vis labiau kuria duomenų perdavimo infrastruktūra ir jos pagrindu veikiančios skaitmeninės paslaugos.

Valstybės valdomo Lietuvos pašto grupė pernai uždirbo 5,9 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno – 24,4 karto daugiau nei užpernai (242 tūkst. eurų) – ir gavo 108,2 mln. eurų pajamų – 9 proc. daugiau (99,4 mln. eurų), rodo įmonės ataskaita, pateikta Registrų centrui. Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 17,4 mln. eurų ir buvo 58,5 proc. didesnis (11 mln. eurų), EBITDA marža augo 4 proc. punktais iki 13,9 proc.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl leidimo patraukti ekspremjerą, socialdemokratą Gintautą Palucką baudžiamojon atsakomybėn, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo. Politikui paprašius, jo teisinė neliečiamybė naikinama supaprastinta tvarka. Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ pirmąjį metų ketvirtį gavo 86,3 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 21,5 proc. daugiau nei prieš metus. Vien kovo mėnesį grupė gavo 33,85 mln. eurų pajamų – 45,5 proc. daugiau nei pernai kovą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį skelbia grupė.

Gyventojams liko vos kelios savaitės deklaruoti pajamas ir susimokėti gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką. Kitu atveju – bus skaičiuojami delspinigiai, o kai kuriais atvejais gali būti skiriamos ir baudos. Dalis gyventojų tai turi atlikti iki gegužės 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vardija dažniausiai pasitaikančias gyventojų klaidas pildant pajamų deklaracijas ir pataria, ką daryti, jeigu duomenys nesutampa arba deklaruojant pajamas kyla neaiškumų.

Per du pirmuosius šių metų mėnesius valstybės biudžetas (be ES ir kitos paramos lėšų) gavo 2,5 mlrd. eurų pajamų – BNS skaičiavimais, tai 8,5 proc. daugiau nei pernai sausį-vasarį. Biudžeto pajamos per šį laiką sudarė 14,5 proc. metinio plano, siekiančio 17,3 mlrd. eurų,skelbia Finansų ministerija.  Valstybės pajamos sausį-vasarį augo 8,5 proc. Iš mokesčių į valstybės biudžetą per šį laiką gauta 2,4 mlrd. eurų – 9,2 proc. daugiau (14,5 proc.

Gyventojai nuo trečiadienio jau gali deklaruoti savo investicinę sąskaitą. Ji deklaruojama pateikiant 2025 metų pajamų mokesčio deklaraciją, pranešė alstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Pasak pranešimo, pateikti deklaraciją ir sumokėti mokestį šie gyventojai galės iki birželio 1 dienos, o permokos jiems bus grąžinamos laiku – iki liepos 31 dienos.

Dėl planuojamų sistemos atnaujinimo darbų balandžio 7 dieną gyventojai laikinai negalės deklaruoti pajamų už 2025 metus. Tuo metu įmonės deklaracijas galės pateikti be sutrikimų, ketvirtadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot VMI, kitos deklaracijos bei prašymai šią dieną galės būti teikiami įprastai. Pajamų deklaracija BNS rašė, kad pajamas už 2025 metus deklaravo jau daugiau nei milijonas gyventojų. Iš viso deklaracijas privalo pateikti 951 tūkst. gyventojų.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 2026-ųjų sausio-vasario mėnesiais valstybės biudžete labiausiai augo akcizų surinkimas, taip pat gauta daugiau pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio pajamų. Kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, iš akcizų per pirmus mėnesius į biudžetą surinkta 381,3 mln. eurų – 36,9 mln. eurų arba 10,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Labiausiai didėjo pajamos iš akcizų energiniams produktams (surinkimas augo 23,9 mln.

Lietuvoje veikianti gynybos pramonės bendrovė „Brolis Defence Group“ pernai fiksavo rekordines pajamas ir pelną, skelbia portalas „Verslo žinios“. Konsoliduoti įmonės finansiniai duomenys rodo, jog 2025 m. ji gavo 48,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 15,75 mln. eurų grynojo pelno. 2024-aisiais šie rodikliai buvo gerokai mažesni – „Brolis Defence“ pajamos tada siekė 17,96 mln. eurų, o grynasis pelnas – 2,76 mln. eurų.

Parlamentas svarstys, ar ratifikuoti Lietuvos ir Pakistano sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių vengimo prevencijos. Šiam projektui po pateikimo ketvirtadienį pritarta bendru sutarimu.

Baltijos šalyse veikiantis specializuotas Estijos kapitalo smulkaus kreditavimo bankas „Bigbank“ pranešė sausio-vasario mėnesiais uždirbęs 6,3 mln. eurų grynojo pelno, kas yra 21 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien vasarį bankas uždirbo 2,6 mln. eurų, pranešė „Bigbank“. Pasak banko, vasario mėnesį tiek jo paskolų, tiek indėlių portfeliai toliau stabiliai augo. Paskolų portfelis per mėnesį padidėjo 31 mln.

Vieniems – keli šimtai ar net tūkstančiai eurų grąžintų pinigų, kitiems – netikėta suma, kurią reikia primokėti. Gyventojų pajamų deklaravimo laikotarpiu šis klausimas kartojasi kasmet – kodėl taip nutinka, jei visi mokesčiai, atrodytų, jau buvo išskaičiuoti? Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Lietuvos mažmeninės prekybos bendroves vienijančio „Aljanso Aibė“ daugiau kaip 210 atskirų ir savarankiškai veikiančių prekybos įmonių bendros pardavimo pajamos 2025 metais siekė 502 mln. eurų (be PVM) – 5,7 proc. daugiau nei 2024 metais, skelbia portalas „Verslo žinios“. Kaip portalui teigė „Aljanso Aibės“ Komercijos departamento direktorė Žydrė Baskutytė, įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai siekia apie 3 proc.

Didžiausio Baltijos šalyse ir Suomijoje greito maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimų pajamos Lietuvoje pernai augo daugiau nei 13 proc. ir sudarė beveik 65,5 mln. eurų, pranešė įmonė. Tinklo pajamos Latvijoje ūgtelėjo taip pat kiek daugiau nei 13 proc. iki 64,8 mln. eurų, o Estijoje – daugiau nei 10 proc. iki 58,1 mln. eurų. Šiuo metu „Hesburger“ restoranų tinklas valdo daugiau kaip 490 restoranų devyniose šalyse, iš jų 178 veikia Baltijos šalyse.

Oficialiai matomos kuklios pajamos, o iš tikrųjų turimas prabangus būstas, naujas automobilis ir gyvenimo būdas, kuris akivaizdžiai kainuoja daugiau nei deklaruojama. Ar tai mato Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kas nutinka, kai skaičiai nesutampa? Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ diskutuoja VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Sausio mėnesį valstybės ir savivaldybių biudžetai (be ES ir kitos paramos lėšų) gavo 1,54 mlrd. eurų – 6,5 proc. daugiau nei pernai sausį. Valstybės biudžeto pajamos augo 8,1 proc. iki 1,32 mlrd. eurų ir siekė 7,6 proc. metinio plano. Į valstybės biudžetą iš viso šiemet planuojama surinkti 17,3 mlrd. eurų, skelbia Finansų ministerija. Iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 1,298 mlrd. eurų – 7,8 proc. daugiau. Vien iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 845,4 mln. eurų – 9,3 proc. daugiau.

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovės „INVL Baltic Farmland“ konsoliduotos pajamos pernai augo 6,7 proc. iki 891 tūkst. eurų, o grynasis pelnas smuko 55,6 proc. iki 816 tūkst. eurų. 2025 metų pradžioje skelbtą pelno prognozę (460 tūkst. eurų) bendrovė viršijo 77 proc., o pajamų prognozė (890 tūkst. eurų) beveik atitiko rezultatą.  Planuojant rezultatus buvo laikomasi prielaidos, kad žemės vertė nesikeis. Tačiau po nepriklausomo vertinimo paaiškėjo, kad ji padidėjo 2,6 proc.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ neaudituotas grynasis pelnas smuko 59,9 proc. iki 10,3 mln. eurų (2024 metais – 25,7 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį paskelbė grupė. „Vilvi Group“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) smuko 50,5 proc. iki 16,6 mln. eurų (33,6 mln. eurų). Kaip teigiama grupės ataskaitoje, pelno sumažėjimą lėmė riebalų eksporto pardavimo kainų mažėjimas.

Banko „Artea“ grupė per 2025 metus uždirbo 60,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 23 proc. mažiau nei 2024 metais. Grupės pajamos siekė 189,8 mln. eurų ir buvo 6 proc. mažesnės, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė „Artea“. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos augo 6 proc. iki 30,9 mln. eurų, o grynosios palūkanų pajamos – 14 proc. iki 138,3 mln. eurų „2025 metais išlaikėme tvarų augimo tempą.

Naujausiais „Sodros“ duomenimis vidutinės Lietuvio pajamos perkopė 1,5 tūkst. eurų į rankas ribą. Pasak „Sodros“, lietuvių atlyginimai vidutiniškai auga greičiau nei kainos, dėl to perkamoji galia auga. Tačiau viskas priklauso nuo užimamų pareigų, nes dalis gyventojų gauna mažiau nei vidurkį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Sodra“ dalinasi naujausiasi duomenimis. Vidutinės visą mėnesį dirbančio gyventojo pajamos Lietuvoje viršijo 1,5 tūkst.

Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ pajamos per metus išaugo beveik 5 proc. ir pasiekė 124,4 mln. eurų, pranešė įmonė. Skelbiama, kad pernai įmonė išskraidino daugiausia turistų iš visų kelionių organizatorių Lietuvoje – iš viso 160,7 tūkst. „Laiku priimti sprendimai bei nuosekli strategija leido išlaikyti stabilų augimo tempą ir metus baigti pelningai“, – pranešime teigia įmonės direktorius Aleksandras Sukovas.

Lietuvoje 60 proc. antrąją pusę turinčių žmonių teigia tiksliai žinantys savo partnerės ar partnerio pajamas, rodo apklausa.  SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 32 proc. apklaustųjų nurodė turintys bendrą supratimą apie antrosios pusės uždirbamas sumas, nors konkrečių skaičių ir nežino, o 4 proc. apie pajamas nekalbantys arba apskritai šia tema nesidomi.

Europos Sąjungos (ES) gyventojų pajamos kasmet didėja, tačiau pokyčiai per pastaruosius 5 metus skirtingose šalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse užregistruotas mažesnis, o daugelyje Rytų ir Vidurio Europos šalių – didesnis pajamų augimas. Tai rodo, kad pandemijos laikotarpis visas valstybes paveikė skirtingai. Namų ūkių pajamos vienam gyventojui parodo, kiek pinigų vidutiniškai tenka vienam asmeniui namų ūkyje ir kiek jų galima skirti vartojimui ar taupymui.

Papildomos pajamos – nuo daiktų pardavimo internete iki nuomos ar palūkanų – daugeliui gyventojų vis dar kelia klausimų, o klaidos teikiant deklaracijas gali kainuoti. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad dalis žmonių ne tik pamiršta deklaruoti visas pajamas, bet ir nežino, kada tokia pareiga apskritai atsiranda. Specialistai primena, kad ne visos smulkios pajamos yra neapmokestinamos.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai praėjusiais metais (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) gavo 20,5 mlrd. eurų pajamų – 9,5 proc. (1,8 mlrd. eurų) daugiau nei 2024 metais. Į valstybės biudžetą gauta 16,1 mlrd. eurų  pajamų – 9,4 proc. (1,4 mlrd. eurų) daugiau nei 2024 metais ir 3,4 proc. (525,7 mln. eurų) daugiau nei planuota, į savivaldybių – 4,4 mlrd. eurų, arba 9,8 proc. (392,7 mln. eurų )daugiau ir 6,2 proc. daugiau nei planuota, rodo Finansų ministerijos duomenys.

Pirmaujanti pasaulyje prenumeruojamos vaizdo transliacijų internetu paslaugos tiekėja „Netflix“ pranešė pardavimų pajamų per praėjusius metus gavusi 16 proc. daugiau nei 2024-aisiais – 45,2 mlrd. JAV dolerių. Veiklos rentabilumas pakilo nuo 26,7 proc. iki 29,5 procento. Anot bendrovės, praėjusių metų pabaigoje turėta per 325 mln. mokančių paslaugos naudotojų, palyginti su 302 mln. prieš metus.

Daugelis Lietuvos gyventojų savo finansinę situaciją apibūdina kaip pakankamai gerą, o jaunimas jaučiasi finansiškai tvirčiausiai. Tuo metu vyresni šalies gyventojai jaučia įtampą dėl pajamų, rodo naujausia apklausa. Banko „Luminor“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 44 proc. žmonių padengia visas kasdienes išlaidas, o kartais pavyksta ir sutaupyti. Prastai ar labai prastai jaučiasi atitinkamai 5 ir 4 proc. apklaustųjų. Anot tyrimo, 47 proc.

Kūrybinių profesijų atstovai dažnai gyvena intensyviu ritmu, žongliruoja keliomis veiklomis, todėl apie finansinę ateitį galvoti nėra lengva. Aktorė, rašytoja ir režisierė Elžbieta Latėnaitė, sako, kad būtent dėl to svarbu šią temą prisijaukinti – be baimės ir su pagarba sau. Pasak jos, ateities planai nebūtinai turi būti dideli ar ambicingi – kartais pakanka sustoti minutei ir įsivertinti ilgalaikius tikslus.

JAV, Baltųjų rūmų duomenimis, nuo sausio surinko 235 mlrd. dolerių (200 mlrd. eurų) muitų pajamų. „JAV iždo departamentas nuo 2025 m. sausio surinko daugiau kaip 235 mlrd. JAV dolerių muitų“, – teigiama tiesioginėje kalėdinėje Baltųjų rūmų transliacijoje „YouTube“ kanale, kurią lydi muzika. Tolesniuose tekstų blokuose nurodomi kiti tariami JAV prezidento Donaldo Trumpo laimėjimai, pavyzdžiui, migracijos politikos srityje ir kovojant su fentanilio krize.

Profesinių paslaugų bendrovės EY šių finansinių metų, kurie pasibaigė birželio 30 d., pajamos Lietuvoje siekė 38,5 mln. eurų – 2,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.  Tuo metu viso tinklo bendrovių pajamos Baltijos šalyse iš viso siekė 73,4 mln. eurų. Latvijoje jos sudarė 19,99 mln. eurų, o Estijoje – 14,9 mln. eurų.  Pasak EY vykdančiojo partnerio Baltijos šalyse Leono Lingio, bendrovės pajamos iš audito paslaugų Lietuvoje per finansinius metus augo 5 proc.

Kasdienybės rūpesčiai ir reikalai kartais neleidžia pamatyti platesnio vaizdo ir didesnių pokyčių ilgesniu laikotarpiu.  O jeigu tikėsime oficialiąja statistika, per pastaruosius 20 metų gyventojų pajamos Lietuvoje išaugo bene labiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Atsilikome tik nuo vienos – t.y. Rumunijos.

Darbo rinka išliko stabili, o sparčiausiai auga vyresnių darbuotojų pajamos – parodė trečiojo šių metų ketvirčio „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vis dėlto analizė atkleidė ir tai, kad būtent 55+ metų grupė susiduria su didžiausia rizika prarasti darbą ir pasitraukti iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų ar ribotų įsidarbinimo galimybių.