Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, liūdina valdžios neištesėtas pažadas pritarti darbdavių ir profsąjungų susitarimui dėl MMA, todėl to tikimasi iš naujos Vyriausybės.
„Mano akimis, Trišalė taryba tai yra vienašalė taryba, ir kol ji bus vienašalė taryba, galbūt mes ir negaišime laiko ten, nes tai yra tiesiog laiko gaišinimas. Jeigu taip ir toliau, tai nematome prasmės šitoje vietoje dalyvauti visoje šitoje organizacijoje“, – ketvirtadienį prie Vyriausybės surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė V. Janulevičius.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė sako, kad kyla valdžios požiūrio į socialinę partnerystę klausimas, kai darbuotojų ir darbdavių organizacijos pasiekia bendrą susitarimą, tačiau jis netampa svarstymo objektu.
Vyriausybės sprendimas
„Vyriausybė, žinoma, turi teisę priimti sprendimą, kokį jai atrodo, kad reikia priimti, tačiau darbuotojų ir darbdavių bendras susitarimas nusipelno iš tikrųjų bent jau būti rimtai apsvarstytas ir išsamiai įvertintas, ir argumentuotai atmestas“, – teigė D. Jakutavičė.
„Iš ateinančios Vyriausybės tikimės, kad socialinių partnerių pasiekti susitarimai taps reikšminga viešosios politikos dalimi“, – pridūrė ji.
Tačiau A. Maldutytė pažymi, kad tai neturėtų būti pagrindinė problema, nes pagal profsąjungų ir darbdavių susitarimą į biudžetą per metus būtų surinkta 22–30 mln. eurų daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), daugiau nei 20 mln. eurų įplauktų papildomai „Sodrai“, o dar 10 mln. eurų – individualiai dirbančiųjų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.
Pasak A. Romanovskio, keliant sąlygą dėl NPD didinimo siekta socialinio teisingumo darbuotojams: „Jeigu valstybė sako darbdaviams, kad jūs turite jiems kelti atlyginimą per minimalią (algą – BNS), tada mes sakome, kad valstybė irgi turi prisidėti ir neimti iš jų mokesčio.“
„Mes esame atlyginimų augimo čempionai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje per pastaruosius penkerius metus. Ir tu supranti, kad vienoje vietoje tu pakeli minimalų atlyginimą ir, atrodo, padaugėjo pinigų, bet infliacija, ekonomikos sulėtėjimas, darbo vietų mažėjimas bumerangu grįžta tiems patiems darbuotojams“, – sakė Verslo konfederacijos prezidentas.
V. Janulevičiaus teigimu, reikia atsižvelgti ir į ekonomiką, ne tik į socialinę politiką: „Reikia suvokti tuos elementarius dėsnius ir lozungais mes savo ekonomikos labai stipriai nepakelsime.“
Kaip rašė BNS, darbdavių ir profsąjungų susitarimo nepalaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos bei Žemės ūkio rūmų atstovai. Jie teigė, kad MMA didinimas neigiamai paveiks dalį smulkiųjų verslų bei ūkininkų, kurie neišgalės mokėti didesnių atlyginimų.
Lietuvos bankas (LB) yra apskaičiavęs, kad MMA pagal nuosaikų scenarijų kitąmet galėtų didėti 6,4 proc., arba 73,6 euro, tuo metu spartesnio didinimo scenarijus numato 12 proc. augimą, arba 138,1 euro.
LB valdybos pirmininkas trečiadienį teigė, kad dėl MMA ir NPD didinimo reikia spręsti atskirai, nes NPD didinimas turi būti derinamas su valstybės biudžeto galimybėmis, kurios dabar yra gana ribotos dėl sparčiai augančių išlaidų.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių) – tai sudaro 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
