Tai numato Vidaus reikalų ministerijos registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Tiesa, joms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Tikėtina, pokyčiai turės įtakos tiek gyventojams, tiek verslui, o valdžia tikisi, kad tai padės sumažinti gaisrų skaičių ir žmonių neatsakingumą.
Vienas didžiausių numatomų pakeitimų – daug griežtesnė atsakomybė už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą. Jei žmogus skambina policijai, ugniagesiams ar greitajai žinodamas, kad pagalba nereikalinga, jam gali grėsti bauda nuo 200 iki 2000 eurų.
Pastebėjus gaisrą ir nepranešus – bauda
Registruotomis pataisomis numatoma griežčiau bausti ir tuos, kurie pastebi gaisrą, bet nesiima jokių veiksmų.
Pavyzdžiui, jeigu žemės savininkas, naudotojas ar valdytojas pamatys degančius augalus ar jų liekanas ir nieko nedarys, jam grės 30–170 eurų bauda.
Durpynų gaisrų atveju baudos būtų dar didesnės. Už nesiėmimą gesinti durpyno gaisro gali tekti sumokėti nuo 300 iki 600 eurų, už durpynų ar durpingų pievų deginimą gyventojams gresia 500–800 eurų, o įmonių vadovams – net iki 2 tūkst. eurų.
Priėmus siūlomas pataisas, griežčiau bus vertinami ir miškų priešgaisrinės saugos pažeidimai. Jei nesilaikoma miškų apsaugos nuo gaisrų reikalavimų, gyventojams gali tekti sumokėti nuo 60 iki 260 eurų, o įmonių vadovams – nuo 140 iki 1 tūkst. eurų.
Baudos didės ir už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus geležinkeliuose, vidaus vandenų, jūrų ir oro transporte. Tokiais atvejais gyventojams gresia 70–280 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams – nuo 140 iki 1 tūkst. eurų.
Jeigu žmogus ar įmonė nesilaiko priešgaisrinės saugos taisyklių, gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 240 eurų gyventojams ir nuo 120 iki 1000 eurų įmonėms.
Tačiau jeigu dėl tokių pažeidimų kyla realus gaisro ar sprogimo pavojus, baudos šokteli dar labiau – nuo 150 iki 400 eurų gyventojams ir nuo 120 iki 2000 eurų juridiniams asmenims.
Kada užteks tik žodinės pastabos?
Projektas numato, kad už mažareikšmius pažeidimus pareigūnai galės apsiriboti žodine pastaba ir nebausti pinigine bauda. Tai bus taikoma tik tada, kai pažeidimas nekelia rimto pavojaus ir žmogus nesielgė piktybiškai.
Keičiamas ir institucijų sąrašas, kurios galės nagrinėti administracinius pažeidimus. Daugiau įgaliojimų turės Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri spręs bylas, susijusias su gaisrais, melagingais iškvietimais ir saugos pažeidimais. Taip pat panaikinamas perteklinis reguliavimas, kuris iki šiol dubliavo funkcijas.
Numatoma, kad naujieji pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos.
Kodėl nuspręsta kelti baudas?
Pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad priešgaisrinės saugos baudos Lietuvoje daugybę metų buvo per mažos ir neatitiko realaus pavojaus.
„Už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių gali kilti gaisras ar sprogimas, numatytos baudos buvo neadekvačiai mažos, palyginti su pažeidimų keliamu pavojumi žmonių gyvybei ir turtui“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Aiškinamajame rašte taip pat pabrėžiama, kad susidarė paradoksali situacija – už daug pavojingesnius pažeidimus baudos buvo kelis kartus mažesnės nei už gerokai mažesnę grėsmę keliančius nusižengimus, pavyzdžiui, triukšmą.
Dėl to, kaip tikinama dokumente, dalis žmonių ir įmonių į priešgaisrinės saugos reikalavimus žiūrėjo formaliai, nes jiems buvo pigiau sumokėti baudą, nei investuoti į elektros instaliacijos sutvarkymą, kaminų priežiūrą, gesintuvus ar kitas saugos priemones.
Tokios baudos, anot aiškinamojo rašto rengėjų, neatliko savo pagrindinės funkcijos – neatgrasė nuo pažeidimų ir neskatino gerinti saugos. Priešingai, jos tapo tarsi savotiška „kaina“ už neatsakingą elgesį.
Būtent todėl dabar siūloma baudas didinti taip, kad jos būtų realiai jaučiamos ir skatintų žmones laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tikimasi, kad griežtesnė atsakomybė padės sumažinti gaisrų skaičių, apsaugoti žmonių gyvybes ir išvengti didelių nuostolių.
