mokesčiai

Finansų viceministrė sako, kad nepaisant nuo šių metų padidinto pelno mokesčio tarifo, valstybė šiemet gali nesurinkti apie 300 mln. eurų šio mokesčio.  „Deja, paskutinės mūsų prognozės sako, kad tai gali siekti ir 300 mln. eurų tas nesurinkimas pelno mokesčio metinio plano, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Lineta Jakimavičienė. – Lūkesčiai buvo didesni.“ L. Jakimavičienės teigimu, pelno mokesčio surinkimo situacija yra sudėtingiausia.

Popiežius Leonas XIV vadovauja 1,4 mlrd. pasaulio katalikų, tačiau randa laiko ir savo giminaičiams Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV gimusio popiežiaus vyresnysis brolis Johnas Prevostas pirmadienį Italijos televizijai papasakojo, kad Leonas (tikrasis vardas – Robertas Francisas Prevostas) neseniai padėjo jam sutvarkyti mokesčių deklaraciją.  Laidoje jis teigė dažnai skambinantis broliui, kai prireikia pagalbos, nes šis pasižymi plačiomis žiniomis įvairiose srityse.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Finansų ministerijos iniciatyva mažinti mokestį loterijų organizatoriams likusią jo dalį skiriant paramai neturi perspektyvos. „Nereikėtų grįžti laiku atgal, į tuos laikus, kada tai buvo daroma. Manau, kad nebus politinės eigos šiam pasiūlymui“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė M. Sinkevičius.

Apmokant sąskaitą restorane ar mokant už automobilio parkavimą galima net nepastebėti, kokie papildomi mokesčiai yra pritaikomi. Visgi Lietuvos bankas (LB) ragina gyventojus atkreipti dėmesį į sąskaitas, nes kartais jose pateikiami mokesčiai, kuriuos turėtų mokėti pats prekybininkas.  Kaip yra pritaikomas paslaugos mokestis dalijasi ir vienas naujienų portalo tv3.lt skaitytojas. Valdas (tikras vardas redakcijai žinomas) pasakojo, kad pietavo restorane „Talutti“ Vilniuje.

Gyventi daugiabutyje dažnu atveju yra paprasčiau nei nuosavame name, kadangi įvairiais remontais ar kitais atnaujinimais pasirūpinama už jus. Tereikia susimokėti ir toliau nebereikės niekuo rūpintis. Visgi neretai kyla kėblumų, kai su planuojamais pokyčiais sutinka ne visi gyventojai. Paprastai tariant, gyvenant daugiabutyje gali tekti susimokėti už pokyčius, kurių net nenorite.

Kiekvieną dieną gyventojai Lietuvoje atlieka tūkstančius bankinių pavedimų. Vis dėlto ne visi žino, kad net nekaltas skolos grąžinimas draugui vėliau gali tapti rūpesčiu. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad neaiškios kilmės pavedimu gauti pinigai gali būti apmokestinami. Įsivaizduokite, kad draugas jums buvo skolingas už kelionę ir pervedė skolą tiesiai į jūsų banko sąskaitą. Iš pirmo žvilgsnio tai įprastas veiksmas, ypač jei mokėjimo paskirtyje buvo įvardyta „skola“ ir pan.

Naujieji metai daliai gyventojų atneš ne tik didesnį atlyginimą, bet ir naujų galimybių sutaupyti ar gauti didesnes išmokas. Nuo 2027-ųjų didės minimali alga, vaikus auginantiems tėvams atsiras nauja mokestinė lengvata, kai kurioms moterims ilgės motinystės išmokų mokėjimo laikotarpis, o dirbantys keliose darbovietėse turės daugiau socialinių garantijų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atsiuntė pranešimą, kad deklaracijoje rado klaidą? Turbūt ne vienas tokį pranešimą gavęs žmogus skubėtų deklaraciją taisyti. Tačiau  specialistai pabrėžia, kad pats VMI pranešimas dar nereiškia, kad deklaracija iš tiesų neteisinga.

Siekiant stiprinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą, vieną kartą per metus siūloma mokėti jiems metinę skatinamąją premiją, vadinamąjį 13-ąjį atlyginimą.  Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas kartu su kitais parlamentarais.

Lietuvai siekiant sparčiau pereiti prie žiedinės ekonomikos, vien aplinkosauginių mokesčių didinimo nepakaks. LR Vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad veiksmingesnis kelias – sistema, kurioje didesnis taršos apmokestinimas būtų derinamas su finansinėmis paskatomis, PVM lengvatomis, socialiniais saugikliais ir aiškiu surinktų lėšų panaudojimu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lapkritis Lietuvoje atneš ne vieną svarbų pokytį – daliai gyventojų keisis socialinių išmokų skyrimo tvarka, pacientams atsivers naujos galimybės greičiau gauti kai kurias medicinos paslaugas, o statybų sektoriuje įsigalios daugiau skaitmeninių sprendimų. Naujovių laukia ir ūkininkų, aplinkosaugos bei kitose srityse. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius pokyčius, kurie įsigalios nuo lapkričio 1-osios ir kuriuos verta žinoti pasitinkant paskutinį rudens mėnesį.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai Lietuvai pateikė rekomendacijas, kaip ateityje būtų galima padidinti į valstybės biudžetą surenkamų mokesčių pajamas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos viešosios pajamos šiuo metu yra mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, todėl siūlo svarstyti ne vieną mokestinį pokytį. TVF atkreipia dėmesį į ilgalaikę Lietuvos problemą – dėl visuomenės senėjimo augs išlaidos pensijoms, o kartu didės spaudimas valstybės biudžetui.

Spalį Lietuvoje įsigalios ne vienas gyventojams ir verslui aktualus pokytis. Kai kuriems žmonėms atsivers galimybė pasinaudoti milijonine parama, kai kuriems brangs šildymas, keisis ir komandiruočių dienpinigių skaičiavimo tvarka. Pokyčių bus ir energetikos, aplinkosaugos bei žvejybos srityse. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius pokyčius, kuriuos verta žinoti artėjant spalio mėnesiui.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė šiuo metu neturi planų didinti mokesčius. „Kol kas tokių planų neturime. Yra ekonomikos augimas, jis tikrai yra, BVP (bendrasis vidaus produktas – BNS) kyla ir turėsim ne kažkokį nominalų, o ūgtelėjimą. Ir tikrai atrodysim bent jau Europos kontekste neblogai“, – trečiadienį Žinių radijui sakė M. Sinkevičius. Anot jo, bus tikimasi surasti papildomų lėšų peržiūrint valstybės įstaigų veiklą, mažinant šešėlinę ekonomiką.

Daugeliui Stanislavas Stavickis-Stano vis dar asocijuojasi su legendine grupe „Delfinai“, pilnomis koncertų salėmis ir ryškiausiais lietuviškos popmuzikos hitais. Tačiau už šios matomos sėkmės istorijos slypi kur kas gilesni ir sudėtingesni išgyvenimai: vaikystė internate, finansiniai atlikėjo karjeros pakilimai bei nuosmukiai, dešimtmečiai gyvenant iš kūrybos bei autorių teisių, kova su kraujo vėžiu ir iš esmės pasikeitęs požiūris į gyvenimą bei pinigus.

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai primena, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Būsto rinka net ir pakilus kainoms Lietuvoje išlieka itin aktyvi. Tačiau visiems nusprendusiems atsisveikinti su savo turimu nekilnojamuoju turtu (NT) svarbu žinoti, kad už jį gautais pinigais gali tekti pasidalinti su valstybe. Ypač pakilus NT kainoms nemažai žmonių sugalvoja turimą būstą parduoti.

Neįsivaizduojate savo pusryčių be kavos ar apelsinų sulčių? Pasiruoškite sumokėti daugiau už šiuos produktus. Jei bus įgyvendintas Briuselio planas priversti užsienio augintojus laikytis Europos Sąjungos (ES) pesticidų taisyklių, vien už kavą gali tekti mokėti 4 kartus daugiau, rašo „Politico“. Europos Komisijos (EK) vidaus tyrėjų atlikta analizė patvirtina tai, ką ne ES ūkininkai sako jau kelis mėnesius: planas uždrausti bet kokius kai kurių „pavojingiausių“ pesticidų, uždraustų ES dėl sveikat...

Socialiniuose tinkluose dalis gyventojų pradėjo skųstis išaugusiomis mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ sąskaitomis dėl neva pridėtų paslaugų, kurių vartotojai teigia neužsisakinėję. Savo ruožtu „Tele2“ atstovai aiškina, kad paslaugas vartotojai galėjo užsisakyti patys suvedę savo duomenis paslaugų teikėjų internetiniuose puslapiuose ar suteikę prieigą programėlėms su kenkėjiškais kodais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) plečia savo veiklą ir nuo šiol perims baudų ir ekonominių piniginių sankcijų administravimą. Išplėtus vieno langelio principo taikymą, gyventojai ir įmonės, prisijungę prie VMI savitarnos, galės vienoje vietoje matyti ir patogiai apmokėti paskirtas baudas ir ekonomines ir pinigines sankcijas.

Daugiau nei 30 tūkst. juridinių asmenų iki rugpjūčio pradžios dar nebuvo pateikę finansinių ataskaitų už 2025 metus, o tarp vėluojančių – ir dešimtys didelių šalies įmonių, skelbia „Verslo žinios“. Registrų centro (RC) duomenimis, iš maždaug 168,5 tūkst. juridinių asmenų, privalėjusių pateikti finansines ataskaitas už praėjusius metus, rugpjūčio pradžioje tai buvo padarę 138,2 tūkst., arba 82 proc. Iki gegužės pabaigos, kai baigėsi nustatytas terminas, ataskaitas buvo pateikę 113,2 tūkst.

Darbdaviams, norintiems įdarbinti žmogų iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, daugeliu atvejų gali tekti jam mokėti beveik 2,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Taip yra todėl, kad šių metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau faktiškai išnaudota. Pramonininkai įspėja, kad dėl to įmonėms gali būti sunkiau rasti darbuotojų, o išaugusios išlaidos kai kuriais atvejais gali lemti ir didesnes prekių bei paslaugų kainas.

Lietuvai planuojant ilgus metus gynybai skirti 5–6 proc. BVP, kyla klausimas, ar tam neprireiks naujų mokesčių. Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikina, kad biudžeto pajamos auga, tačiau valstybei teks aiškiai persidėlioti prioritetus. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ar 5 proc.

Darbdavys siūlo vietoje darbo sutarties registruoti individualią veiklą, nes taip abiem pusėms liks daugiau pinigų? Iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus. Tačiau pakeistas sutarties pavadinimas darbo santykių nepanaikina. Jeigu žmogus ir toliau dirba vienam vadovui, jo nustatytomis sąlygomis ir naudojasi įmonės suteiktomis priemonėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali vertinti ne dokumento pavadinimą, o tai, kaip darbas vyksta iš tikrųjų.

Prezidentūra įvertino aktualiausius ekonomikos ir nacionalinio saugumo klausimus – nuo „Luminor“ pardavimo ir sankcijų Rusijai iki ilgalaikio gynybos finansavimo bei galimų mokesčių pokyčių. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Politikai kaip susitarę kalba apie prastėjančią demografiją Lietuvoje ir žeria siūlymus, ką daryti. Ar minimos didesnės išmokos, geresnis būsto prieinamumas ir idėja atgaivinti šokius privers jaunas poras gimdyti?  Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomiste-analitike Egle Stonkute ir Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju Vyteniu Juozu Deimantu.

Lietuvos savivaldybės nuo liepos 1 d. galės, bet neprivalės nustatyti vienkartinę vietinę rinkliavą už savivaldybės lėšomis įrengtas kolumbariumo nišas. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė, įgyvendindama balandžio mėnesį Seimo priimtas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas. Šiose pataisose numatyta, kad už savivaldybės biudžeto lėšomis įrengto kolumbariumo nišos skyrimą mokama savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vienkartinė vietinė rinkliava.

Dalis darbuotojų vis dar mano, kad įmonės automobiliu gali laisvai važiuoti namo ar juo naudotis po darbo. Tačiau VMI įspėja, kad toks naudojimas gali būti apmokestinamas kaip pajamos natūra, o įmonių automobiliai gali būti tikrinami itin atidžiai. Anksčiau verslininkai ar darbuotojai galėjo važiuoti įmonės automobiliu namo ir tai nebuvo laikoma apmokestinamomis pajamomis natūra.

Naujoji valdančioji dauguma ruošia priešrinkiminį išmokų ir mokesčių paketą. Kitąmet žada net dešimtadaliu dosnesnes pensijas ir kitas socialines išmokas, pavyzdžiui, naujagimio susilaukusiems tėvams pirmus priežiūros metus mokėti visą buvusią algą. Svarsto stabdyti ir degalų mokesčių didinimo planą, taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui. Tačiau valdančioji dauguma gali didinti saldintų gėrimų, lošimų, alkoholio, rūkalų, kelių mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostata, kad minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus susietas su pastato technine būkle, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Finansų ministerija tikina, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – stabiliai įgyvendinti jau priimtus mokestinius pakeitimus ir išlaikyti sistemos stabilumą. Tačiau ekonomistai nesutaria, ar toks atsargumas yra teisingas kelias. Vieni pabrėžia stabilumo svarbą investuotojams, kiti įspėja, kad per didelė mokestinė našta gali paskatinti verslą ir talentus ieškoti palankesnių sąlygų už Lietuvos ribų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijos Lietuvai atgaivino diskusijas ne tik apie naujus mokesčius, bet ir apie tai, ar valstybė pakankamai efektyviai surenka jau dabar galiojančius. Vieni ekspertai ragina pirmiausiai mažinti šešėlį ir gerinti mokesčių administravimą, kiti pabrėžia, kad vien kontrolės nepakaks – būtina didinti gyventojų pasitikėjimą visa sistema.

Pateikdama rekomendacijas Lietuvai Europos Komisija (EK) pastebėjo, kad šalies bankų sektorius pagal Europos Sąjungos (ES) standartus yra gana stiprus, tačiau galimybes gauti paskolas riboja didelis rizikos vengimas ir struktūriniai apribojimai. Paprastai tariant, pinigų bankai turi, o paskolų išduoda mažai.  EK pažymi, kad nepaisant gausaus likvidumo ir indėlių, bankai tik santykinai nedidelę jų dalį paverčia paskolomis, o tai atspindi nuolatinius sistemos neefektyvumus.

Papildomų mokestinių lengvatų vaikus auginantiems tėvams buvo tikimasi sulaukti jau netrukus. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jomis šeimos pirmą kartą galėtų pasinaudoti deklaruodamos 2027 metų pajamas. Tačiau anksčiau parengtuose Finansų ministerijos projektuose buvo numatyta šių priemonių įsigaliojimą atidėti dvejiems metams. Jei tokiems pakeitimams būtų pritarta, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) ir papildomo mokesčio kredito tektų laukti iki 2029 metų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą – plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, mažinti kai kurias lengvatas ir didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau. Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.

Apžvelgusi Lietuvos pažangą Europos Komisija (EK) nemažai kritikos skyrė mūsų šalies sveikatos ir socialinės apsaugos finansavimui. Pasak EK, nepaisant pastaraisiais metais padidėjusių išlaidų, viešasis finansavimas gyventojų ilgalaikei priežiūrai, sveikatos ar socialinei apsaugai ir bendrosioms viešosioms paslaugoms Lietuvoje vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. O tai riboja savalaikę ir vienodą prieigą prie kokybiškų paslaugų.

Naujos sudėties valdančiosios koalicijos nariai kol kas neturi atsakymų, kaip gali būti didinamas cukraus arba azartinių lošimų verslo apmokestinimas bei neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). „Dar net nepradėjome programos rašyti, dar tik pasirašėme koalicijos sutartį.

Naujų valdančiosios koalicijos partnerių demokratų lyderiui Virginiiui Sinkevičiui pareiškus, kad būsima valdžia galbūt didins cukraus ar lošimų mokesčius, finansų ministras sako, kad kol kas tokių planų nėra ir apskritai didelių pokyčių mokesčių sistemoje neplanuojama. „Nebent kažkokie patvarkymai (mokesčių – BNS) tokie daugiau techniniai. Bet politiškai jautrių prisilietimų nenorėtume daryti“, – žurnalistams trečiadienį sakė Kristupas Vaitiekūnas.

Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad naujos sudėties koalicija mokesčių gyventojams didinti neplanuoja. „Aš iš karto nuraminu, mokesčiai žmonėms nekils, mes neplanuojame padidinti mokesčių, nebent tai būtų tokie mokesčiai, sakykim taip, susiję su pagundomis, kaip cukraus mokestis įvestas arba mokesčiai lošimams“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai kasmet plaukia vaikams, kurie šalyje net negyvena. Užsieniečiai dirba Lietuvoje, jų atžalos lieka už tūkstančių kilometrų, o vaiko priežiūros išmokas jiems moka „Sodra“. Tokių atvykėlių skaičius šalyje per kelerius metus išaugo net 14 kartų, o jiems kasmet atiduodama suma jau pasiekė 8 milijonus eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė įmonių sąrašą, kurias netrukus tikrins mokesčių inspektoriai. Tarp jų – dešimtmečius veikiančios ir milijonines apyvartas generuojančios bendrovės. Mokesčių ekspertė pripažįsta, kad toks pasirinkimas atrodo neįprastas ir kelia klausimų dėl atrankos kriterijų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl būtent šios įmonės pateko į tikrinamųjų sąrašą, ką VMI vertins patikrinimų metu ir kokios pasekmės gresia nustačius pažeidimus.

Europos Komisija (EK) dar kartą atkreipė dėmesį į Lietuvos mokesčių sistemą – anot jos, šalis surenka gerokai mažiau mokesčių nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Ypač išskiriami nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčiai, kurių pajamos Lietuvoje išlieka vienos mažiausių. EK pataria šiuos mokesčius padidinti.

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai paaiškino, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Valstybės įsiskolinimas didėja. Tarptautinės institucijos jau ragina griebtis ir mokestinių pakeitimų. Ar tai reiškia, kad gyventojai neišvengs naujų mokesčių? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas užsimena apie galimą mokesčių didinimą, o premjerė Inga Ruginienė tikina, kad tokių svarstymų kol kas nėra. Tuo metu ekonomistai vis dažniau kalba ne tik apie vasarą, bet ir apie rudenį laukiančius iššūkius. Ar bus grąžinta PVM lengvata šildymui? Apie tai laidoje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.

Finansų ministrui praėjusią savaitę užsiminus apie galimybę grįžti prie turto mokesčių didinimo, prezidento patarėjas sako, kad šiuo metu per anksti diskutuoti apie mokesčių pokyčius, nes pirmiausia reikia įvertinti praėjusiais metais priimtų mokestinių pakeitimų efektą. „(Mokesčių – BNS) Klausimas yra gerokai per ankstyvas. Mokesčių reforma buvo priimta praėjusiais metais, pagrindinis fiskalinis efektas pasireikš 2027 metais – daugiau nei pusė milijardo eurų tikimasi gauti Gynybos fonde.

Šiemet prognozuojant infliacijos didėjimą, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad kol kas nevyksta jokių diskusijų apie mokestinius pakeitimus, artimiausiais mėnesiais bus ieškoma būdų didinti gyventojų pajamas ir kompensuoti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį ekonomikai. „Kol kas tikrai nėra jokių diskusijų apie mokesčių didinimą“, – žurnalistams Naujojoje Akmenėje penktadienį sakė I. Ruginienė. Anot jos, šalies institucijos vidutinės metinės infliacijos šuolį prognozuoja iki 5 proc.

Kol gyventojai jau ir taip skundžiasi augančiomis kainomis ir vis didesniais mokesčiais, tarptautiniai ekspertai Lietuvai siunčia dar vieną žinią – norint suvaldyti augančią skolą reikia imtis veiksmų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo Lietuvai svarstyti didesnius mokesčius, mažesnes valstybės išlaidas ir stiprinti pensijų kaupimo sistemą.

Ekonomistai dažnai primena, kad lietuvių atlyginimai auga itin sparčiai. Vien per pastaruosius 5 metus vidutinis darbo užmokestis išaugo nuo 1381 euro iki 2527 eurų neatskaičius mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra.  Tačiau daugeliui žmonių kur kas svarbiau, kokia suma lieka pragyvenimui, būtiniausioms ir papildomoms išlaidoms po visų atskaitymų. Per pastaruosius metus atlygis „Į rankas“ pakilo nuo 879 eurų iki 1540 eurų.