mokesčiai

Nuo kitų metų įsigalios ne vienas mokestinis pakeitimas. Vienas jų nukreiptas į saldintus nealkoholinius gėrimus. Ekonomistai pripažįsta, kad mokestinė našta galiausiai nuguls ant pirkėjų pečių. O tuo metu rinkos dalyviai lieja pyktį – esą dėl naujų pakeitimų laukia chaosas. Neseniai Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Jais įtvirtinta nauja tvarka, kad nuo kitų metų visi nealkoholiniai saldinti gėrimai būtų apmokestinami akcizais.

Kitąmet įsigalios nauji pakeitimai dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Jie palies ir visus su individualia veikla dirbančius darbuotojus. Ekspertai sako, kad nauji pokyčiai įneš sumaišties, o ar į biudžetą bus įnešama dar daugiau pinigų – neaišku. Seimas dar birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Naujoji tvarka neabejotinai palies ir iš individualios veiklos pajamas gaunančius gyventojus.

Paskirtojo finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, naujoji Vyriausybė naujų mokestinių pakeitimų įvesti neplanuoja, tačiau, pasak jo, esamų mokesčių didinimo idėja nėra visiškai atmesta.  „(Vyriausybės – ELTA) programoje yra tik įsipareigojimas neįvesti naujų mokesčių. Vis dėlto tas mokesčių didinimo kelias nėra visiškai uždarytas“, – interviu portalui „15min“ sakė K. Vaitiekūnas.

Naujajai valdančiajai koalicijai į Vyriausybės programą įtraukus punktą, kad bankams bus taikomas finansinio stabilumo mokestis, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikina, kad tai gali itin neigiamai paveikti investuotojų pasitikėjimą šalimi. „Sektorius nepritaria mokesčiams, kurie diskriminuoja atskirą sektorių – bankų ar bet kokį kitą.

Kitais metais įsigalios nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai. Tiesa, dalis ekonomistų neabejoja – mokestis netolimoje ateityje dar kartą keisis. Seimas dar birželio mėnesį pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis pirmo gyvenamojo būsto vertė apmokestinama tada, kai ji viršija 450 tūkst. eurų. Tiesa, savivaldybių tarybos galės nustatyti ir didesnę neapmokestinamąją pirmojo būsto vertę.

Vilniaus miesto savivaldybės vadovybė ruošia naujovę – materialinį paskatinimą naujiems miesto gyventojams. Už gyvenamosios vietos deklaravimą Vilniuje jiems žadama skirti ne tik pinigų, bet ir „vilniečio rinkinį“. Sostinės savivaldybės administracijos atstovų parengto sprendimo projekto tikslas – patvirtinti tvarką, kuri esą leistų pritraukti daugiau asmenų deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje.

Atlyginimai Lietuvoje toliau augs, tačiau gyventojų laukia ir pokyčiai – brangs alkoholis bei rūkalai, o valdžia svarsto naujas priemones bankams bei PVM sistemos peržiūrą. Ar mokesčių našta taps lengvesnė, ar priešingai – teks veržtis diržus? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Tuo metu, kai mūsų šalyje svarstoma apie 4-ių dienų darbo savaitę ir ilgesnes atostogas darbuotojams, Slovakija renkasi visiškai priešingą kelią. Šioje šalyje valdantieji pasiūlė naikinti tris valstybines šventes, didinti mokesčius, įšaldyti kai kurias pensijų išmokas, mažinti paramą bedarbiams ir didinti sveikatos draudimo įmokas, rašo  Taip siekiama sutaupyti 2,7 mlrd. eurų biudžeto išlaidų ir pagerinti sudėtingą valstybės finansų padėtį.

Vertinant naujos dvidešimtos Vyriausybės programą, daug kam užkliuvo teiginiai, kad naujų mokesčių nebus, išskyrus bankams. Galima diskutuoti, kaip atrodo vėl įvedami sektoriniai mokesčiai, kurie menkina šalies patikimumo įvaizdį, tačiau diskusija prasideda, kas bus su anksčiau patvirtintais mokesčiais. Naujų gal ir nebus, tačiau esami gali būti keičiami ir ne mažėjimo linkme.

Trečiadienį į rudens sesiją susirinkusiam Seimui paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pateiks būsimos Vyriausybės programą. Joje numatyti darbai, kuriuos iki kitų rinkimų turėtų nuveikti naujas ministrų kabinetas. 770 punktų turinti programa yra gana aptaki, joje beveik nekalbama apie laukiamus darbų rezultatus. Programos tekste, neskaičiuojant jungtukų ir žodžio „Lietuvos“, dažniausi kartojami biurokratiniai „užtikrinsime“ (132 kartus), „sieksime“ (132), „skatinsime“ (127). Pvz.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį perspėjo, kad papildomas bankų apmokestinimas blogintų Lietuvos investicinį klimatą. Vis dėlto naujosios Vyriausybės planus taikyti šiam sektoriui naują mokestį jis pavadino svarstytinais. „Svarstydami apie bet kokius naujus mokesčius, taikomus bankams, turime suprasti, kad tai veikia tam tikras investicines sąlygas bankų sistemoje“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba sakė šalies vadovas.

Keliolika metų finansų krizės krečiama Graikija praneša apie atsigaunančią ekonomiką – šalies premjeras paskelbė apie įvedamas 1,7 mlrd. eurų vertės mokesčių lengvatų priemones ir nurodė, kad Graikija jau turi geresnes obligacijų rinkos sąlygas nei Prancūzija. Šią žinią Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis paskelbė šeštadienio vakarą, atidarydamas svarbiausią šalies ekonomikos parodą Salonikuose.

Darbą baigiantis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako esąs prieš vadinamąjį spūsčių mokestį. Susisiekimo ministerijai derinant su naujuoju Valstybiniu kelių fondu susijusią kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodiką, Savivaldybių asociacija perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės siūlymą tam tikruose didžiųjų miestų išvažiavimo ir įvažiavimo keliuose piko valandomis pradėti taikyti spūsčių mokestį. Apie tai pranešė naujienų portalas tv3.lt.

Šiuo metu mokestį už važiavimą automobilių keliais Lietuvoje moka įmonės, valdančios sunkesnes transporto priemones. Tačiau ilgainiui gali atsirasti spūsčių mokestis, kurį tektų mokėti ir už lengvuosius automobilius. Spūsčių mokestį siūlo savivaldybių asociacija, o Susisiekimo ministerija jam neprieštarautų. Juolab, kad jis numatytas ir atitinkamoje Europos Sąjungos (ES) direktyvoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui, rašoma praešime spaudai. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.

Prezidentas Gitanas Nausėda kandidatą į finansų ministrus Kristupą Vaitiekūną vertina teigiamai ir laiko jį puikiu mokesčių sistemos ekspertu, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Kalbant apie (…) Kristupą Vaitiekūną – tai yra labai stiprus mokesčių ekspertas, turėjo didelį vaidmenį ir rengiant mokestinius pakeitimus, ir juos diskutuojant Seime“, – „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius.

Jau kitąmet planuojama nauja tvarka, susijusi su automobilių pardavimu. Tiesa, dalis verslo atstovų atkreipia dėmesį, kad jau ir dabar galiojančiuose įstatymuose galima įžvelgti tam tikrų spragų, kuriomis piktnaudžiauja nesąžiningi transporto priemonių pardavėjai.

Gyventi daugiabutyje patogu, kadangi stogo remontu, lifto ar laiptinės tvarkymu, trūkusiais vamzdžiais ar kitais atnaujinimais čia pasirūpinama už jus. Vis tik keblumų kyla tada, kai bendri sprendimai tinka ne visiems, bet finansinę naštą už juos vis tiek tenka dalintis, net jei neturite tam pinigų. Tuo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje piktinosi Greta (vardas – pakeistas), kurios mažą pensiją gaunanti mama dabar yra priversta mokėti didelius pinigus už mašinų aikštelę.

Per pirmą šių metų pusmetį daugiausiai mokesčių mokėjo degalinių tinklas „Orlen Lietuva“, skelbia „Verslo žinios“. Sausio-birželio mėnesiais į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaita įmonės pervedė 8,92 mlrd. eurų mokesčių – 8 proc. daugiau nei 2024 m. antrą pusmetį. 100 mln. eurų sumą peržengė 6 įmonės – prekiautojai degalais „Orlen Lietuva“ (198,7 mln. eurų), „Circle K Lietuva“ (170,9 mln. eurų mokesčių) ir „Okseta“ (166,9 mln.

Lietuvių automobilių parkas yra taršus ir vienas iš seniausių visoje Europoje. Kelionės mašinomis – brangesnės nei viešuoju transportu. Be to, savo naftos ar dujų neturime, tad didelė dalis mūsų pinigų, sumokamų už degalus, iškeliauja svetur – pvz., Saudo Arabijai šiemet jau sumokėjome per 1 mlrd. eurų. Galiausiai Lietuva apskritai surenka mažai mokesčių.

Butus daugiabučiuose turintys gyventojai nuo liepos 1 d. už namo priežiūrą ir remontą kas mėnesį turės mokėti daugiau. Toks sprendimas buvo priimtas Vyriausybės nutarimu, esą iki šiol galioję minimalūs kaupiamųjų lėšų tarifai, mokami namų administratoriams, buvo per maži.

Tarp 50-ies turtingiausių prievolę turtą deklaruoti turinčių asmenų – vos 8 moterys, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikti praėjusių metų deklaracijų duomenys. Lygių galimybių kontrolierės tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovės Mintautės Jurkutės teigimu, jog tai nelygybės tarp vyrų ir moterų, kuri matoma visose srityse, atspindys. „Nestebina. (…) Čia turbūt galioja ta pati lyčių nelygybės situaciją, kurią matome visose srityse.

Tarptautinė energetikos agentūra kaltina Lietuvą per didele tarša iš transporto. Su Lietuvos vadovais susitikęs agentūros vadovas ragina Lietuvoje didinti registracijos mokesčius taršiems automobiliams ir įvesti naują kasmetinį mokestį automobilių savininkams. Energetikos ministras sako tokių planų neturintis, tačiau Vyriausybė agentūros siūlymus didinti mokesčius mašinoms svarstys.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prekiaujate saldainiais, bandelėmis, o gal sekso prekėmis, tačiau turite ūkininko statusą – jūs legaliai galite naudotis žemdirbiams skirta gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Tokią landą įstatyme įžvelgia mokesčių ekspertai.  Pasak jų, ūkininkai protestuodami paspaudė parlamentarus, o šie paskubomis priėmę įstatymą, paliko spragą – nenurodė, kad lengvata turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio veiklos gaunamoms pajamoms, o ne asmeniui turinčiam ūkininko statusą.

Ūkininkų išsikovotas mažesnis pajamų mokestis neduoda ramybės daliai tautiečių. Šie kelia klausimą, kiek ūkininkai dar gali naudotis įvairiomis lengvatomis. Pasirodo, Seime dirba ir bent 15 oficialiai registruotų ūkininkų. TV3 žinių kalbinti Seimo ūkininkai sako nesupainioję viešų ir privačių interesų, o etikos sargai aiškina, kad Seimo nariai balsuoja pagal savo sąžinę, taigi patys gali nuspręsti – balsuoti už sau naudingus sprendimus ar ne.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Verslas, opozicija, savivaldybių vadovai peikia Seimo valdančiųjų priimtą mokesčių reformą dėl nepakankamo finansavimo gynybai. Pinigų gynybai esą reikės 4-5 kartus daugiau, o trūkumą dar labiau didins ūkininkams padarytos mokestinės lengvatos. Verslo atstovai piktinasi, kad turės mokėti didesnius mokesčius, tačiau dauguma jų bus pravalgyti. Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad milijardus eurų gynybai teks skolintis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas numatė daugiau atvejų, kada savivaldybės galės papildomai nustatyti rinkliavas įmonėms, dėl kurių atliekamų darbų ar organizuojamų renginių stabdomas ar ribojamas eismas.   Naujas rinkliavas savivaldybės nuo rugpjūčio galėtų imti ne tik už kasinėjimo darbus, kaip yra dabar, bet ir už inžinerinių komunikacijų klojimą, medžiagų sandėliavimą, taip pat už komercinių renginių organizavimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda žada užlopyti, jo teigimu, mokesčių reformoje likusią skylę, tai yra gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkams.  „Tikrai taip. Tiktai siūlyčiau tiems, kurie jau galvoja apie tai, kaip ja pasinaudoti, per daug nesidžiaugti, nes jie investuos į savo ūkininkų mokymo kursus, investuos galbūt į nuomojamą žemę, o po to ta skylė bus užlopyta“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtus mokesčių ir antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus. Šalies vadovo teigimu, abi reformos prisidės prie didesnio gynybos finansavimo ir socialinio teisingumo, penktadienį pranešė Prezidentūra. Kiek šie pakeitimai kainuos gyventojams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Seimui priėmus mokesčių reformą, pasipylė nauja kritika iš verslo. Verslininkai piktinasi, kad valdantieji jiems didina mokesčius, o štai ūkininkams pataikauja ir kone kasdien įvedinėja vis naujas lengvatas. Didesnius mokesčius gavę advokatai jau perspėja, kad teisybės ieškos net Konstituciniame Teisme. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Verslo bendruomenė piktinasi, kad valdantieji numojo ranka į jų reikalavimus nedidinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių.

Dešimtims ūkininkų susėdus virš parlamentarų galvų ir į Vilnių atitempus vos važiuojančius senus traktorius, Seimas nusprendė, kad ūkininkams taikys atskirus ir mažesnius nei visiems gyventojams pajamų mokesčio tarifus. Premjeras su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku kartoja, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo kovoja tik turtingiausi ūkininkai, o patys ūkininkai valdžią kaltina jų skaldymu.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas tarė galutinį žodį – priėmė jau dešimtą pataisytą nekilnojamo turto (NT) mokesčio variantą. Už pirmą būstą mokės tik patys turtingiausieji, o mokestis bus mažesnis nei dabar. O štai jeigu turite antrą ar paskesnį butą, namą, ar sodybą, susimokėti teks jau praktiškai visiems.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Taip pat galutinai priimtos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, nuo kitų metų daliai žmonių gali tekti mokėti daugiau mokesčių.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 – susilaikė. Priimtą projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai apsispręsti, kaip bus pakeisti Nekilnojamojo turto (NT) ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymai. Šie pakeitimai aktualūs daugeliui, nes nuo jų priklausys, kurie gyventojai ir kiek pinigų už kokį NT mokės jau nuo kitų metų. Be to, nuo Seimo priimtų pataisų taip pat priklausys, kiek atskaičius pajamų mokestį gyventojams liks pajamų į rankas.

 Nuo liepos 1 d. krovininiam ir komerciniam transportui prasiplečiantis mokamų kelių sąrašas padės atstatyti teisingumą, teigia susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot jo, dabar vežėjai per dažnai išvengia kelių mokesčių važiuodami aplinkkeliais, taip juos gadindami ir neprisidėdami prie infrastruktūros atstatymo. „Mokamų kelių sistemos praplėtimas yra šioks toks sąžiningumo ir teisingumo atstatymas.

Dirbantiems savarankiškai Lietuvoje yra taikomi mažesni mokesčiai. Vis tik iš individualios veiklos uždirbantys vos pora šimtų eurų per mėnesį yra apmokestinami taip pat kaip ir tie, kurie uždirba 3 750 eurų (45 tūkst.

Nekilnojamojo turto mokestis – gynybai ar socialdemokratų pažadams? Ekspertai įspėja: nauja mokesčių sistema atveria spragas gudrauti, o šešėlinė ekonomika statybų sektoriuje kasmet nusineša milijonus. Seimas po svarstymo pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriuos galutinai priėmus pagrindinis būstas būtų apmokestinamas nuo 450 tūkst. eurų, o antrasis – nuo 50 tūkst. eurų vertės.

Prie Seimo pusantro tūkstančio ūkininkų su traktoriais mitingavo prieš planuojamą mokesčių reformą. Tiesa, į protestą iš visos Lietuvos suvažiavo stambiausi ir vidutiniai ūkininkai, kurie ir uždirba daugiausiai. Smulkieji ūkininkai tikina, kad tai – turtingųjų ūkininkų protestas, kurie labiausiai aptekę pinigais ir didesnius mokesčius susimokėti gali.  Premjeras Gintautas Paluckas turtingųjų ūkininkų spaudimui mažinti gyventojų pajamų mokestį nepasiduoda ir siūlymų neatsiima.

Naujai statomi ar renovuojami namai jau greitai privalės atitikti naujus, sugriežtintus reikalavimus. Dalis nekilnojamojo turto (NT) vystytojų pripažįsta, kad dėl to gali išbrangti ir statybos. Aplinkos ministerija pranešė, kad Lietuvai reikia parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą. Jį įgyvendinant esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro.

Seimui priėmus dalį Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas ir draudikų asociacijos pirmininkas Andrius Romanovskis kritikuoja chaotišką politikų komunikaciją diskutuojant apie šių pakeitimų poreikį. Anot verslo atstovo, valdančiųjų įvardijami tikslai, kodėl reikia keisti šalies mokestinę sistemą, toliau prieštarauja vienas kitam. „Šita mokesčių reforma kaip buvo jovalas, tokia ji ir liko.

Seimas palaimino pirmuosius mokesčių reformos pakeitimus – panaikino lengvatinį PVM šildymui, karštam vandeniui, malkoms. Parlamentarai įvedė ir cukraus mokestį limonadams. Skaičiuojama, kad litras saldinto gėrimo brangs nuo 9 iki 25 centų. Brangiau teks mokėti ir už draudimą, o įmonėms padidino pelno mokestį.

Naujausios apklausos atskleidžia, kaip visuomenė įvertino valdančiųjų inicijuotą mokesčių reforma. Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos analizės duomenimis, 61 proc. respondentų įsitikinę, kad, įsigaliojus pakeitimams, jiems teks susimokėti daugiau. Gegužės 23 – birželio 5 dienomis atlikta apklausa rodo, kad ne vieną mėnesį intensyviai aptarinėti projektai daliai visuomenės liko ne itin aiškūs. 4 iš 10 gyventojų (40 proc.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui papildyti Mokėjimų įstatymą straipsniu, kuriame būtų reglamentuojama kaip vyktų mokėjimai visuotinės ar dalinės mobilizacijos metu. „Lietuvos bankas, siekdamas tinkamai įgyvendinti jam paskirtas mobilizacines užduotis, planuoja įgyvendinti atsiskaitymo offline režimą – per mobilizaciją būtų leidžiama atlikti mokėjimus neturint interneto, net jei sąskaitoje būtų lėšų trūkumas ar būtų taikomi kiti apribojimai.

Seimo opozicija skirtingai vertina šią savaitę priėmimo etapą pasieksiančius valdančiųjų mokesčių pakeitimus. Liberalų sąjūdžiui aiškiai teigiant, kad jie nebalsuos nė už vieną iš siūlomų projektų, konservatoriai tikina palaikysiantys pelno mokesčio didinimą bei solidarumo įnašą. „Mūsų pozicija labai aiški. Nežymų pelno mokesčio didinimą – palaikome, solidarumo įnašą iš draudimo sutarčių taip pat palaikome.

Socialdemokratai Seime sugalvojo jau devintą nekilnojamojo turto mokesčio projektą, kuris turtingiems ir itin prabangius būstus turintiems žmonėms sumažins dabar mokamus mokesčius arba panaikins juos apskritai. Tuo tarpu visiems kitiems pirmasis būstas nieko nekainuos, bet atsiras mokestis antram ir paskesniam būstui.

Premjeras Gintautas Paluckas sako palaikantis šalies ūkininkų iniciatyvą ketvirtadienį prie Seimo surengti piketą dėl naujosios valdžios planuojamos mokesčių reformos. Visgi, kaip pažymi jis, žemės ūkio sektoriui jau padaryta nemažai išlygų. „Žemdirbiai tikrai nesipiktina. Pirmiausia, jie išreiškia savo poziciją ir tai daro labai konstruktyviai tiek teikiamų siūlymų pavidalu, tiek tam tikra demokratine forma – piketu. Senokai nesimatėme ir nematėme traktorių Vilniuje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad nerasdama vieningo sprendimo dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio valdančioji koalicija „juokina tautą“. „Juokinam tautą ir tokiais sprendimais, ir viskas“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė A. Sysas. BFK po premjero Gintauto Palucko paraginimų pirmadienį pritarė socdemų siūlymui, kad brangesnis nei 450 tūkst. eurų pagrindinis būstas būtų apmokestintas.

Seimas po svarstymo pirmadienį pritarė Vyriausybės siūlymui šalia dabar egzistuojančių 20 ir 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo numatyti tarpinį – 25 procentų laiptelį. Tame pačiame įstatyme, svarstant jį komitetuose, įrašytas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šeimoms, kurio buvo atsisakyta 2018 metais. Už įstatymą po svarstymo balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 40, susilaikė šeši politikai.