Ypač pakilus NT kainoms nemažai žmonių sugalvoja turimą būstą parduoti.
Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejis jį pardavus teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Todėl naujienų portalas tv3.lt kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) primena, kokiais atvejais šį mokestį teks susimokėti.
Kaip išvengti GPM?
VMI atstovai aiškino, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei gyventojas pardavė nekilnojamąjį turtą (NT), jo gautos pajamos neapmokestinamos GPM tik keliais atvejais.
Pavyzdžiui, jei turtas išlaikytas nuosavybėje ne mažiau kaip 5 metus. Taip pat GPM mokėti nereikia jei parduodamas gyvenamasis būstas, kuriame teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaruota gyvenamoji vieta pastaruosius 2 metus iki pardavimo.
Galiausiai GPM netaikomas jei parduodamas gyvenamasis būstas, kuriame teisės aktų nustatyta tvarka gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tačiau per 1 metus nuo pardavimo gyventojas įsigijo kitą būstą ir jame deklaravo gyvenamąją vietą.
Tuo metu jei situacija neatitinka nė vienos iš šių sąlygų, gautos pajamos už parduotą būstą galiausiai bus apmokestinamos GPM.
„Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gautų pajamų atėmus turto įsigijimo išlaidas ir su pardavimu susijusius privalomus mokėjimus.
Pavyzdžiui, atlygį notarams, įmokas „Registrų centrui“ už registravimo paslaugas ir pan.“, – aiškino VMI specialistai.
Gautos NT pardavimo pajamos įprastai apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
„Tuomet, kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykių apmokestinamųjų pajamų dalis viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu“, – priminė inspekcija.
Nepavyks išvengti net persiregistravus kitur
Neretai žmonės galvoja, kad GPM gali išvengti deklaravę savo gyvenamąją vietą kitur.
Visgi pasak VMI atstovų, prievolė sumokėti GPM atsiranda ir tada, jei gyventojai perdeklaruoja savo gyvenamąją vietą dar prieš pardavimą.
„Parduodame būste iki pardavimo turi būti ne tik gyventojo gyvenamoji vieta formaliai deklaruota, bet ji turi būti deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ten, kur faktiškai gyvenama.
Vien tik gyvenamosios vietos deklaravimas lengvatai taikyti nėra pakankamas – būtina, kad gyventojas gyvenamosios vietos deklaruotame būste ir faktiškai gyventų“, – sakė VMI specialistai.
Paprastai tariant, jei gyventojas išsideklaruoja iš būsto iki jo pardavimo, nors faktiškai jame ir gyvena, būsto pardavimo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, t. y. pajamoms netaikoma lengvata.
„Vertindami gyventojo pateiktos metinės pajamų deklaracijos duomenis ir priimdami sprendimą dėl lengvatos taikymo kiekvienu konkrečiu atveju įvertiname visas faktines aplinkybes, t. y. prieš kiek laiko iki būsto pardavimo gyventojas uždeklaravo savo gyvenamąją vietą, ar tai atitinka lengvatos taikymo esmę.
Lengvatų taikymas siejamas su gyventojų galimybe apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Siekiant sudaryti gyventojams sąlygas tenkinti buitinius poreikius, kai, susiklosčius šeimyninėms ar kitoms aplinkybėms, iškyla poreikis turimą būstą keisti į didesnį ar mažesnį arba keisti gyvenamąją vietą“, – dėmesį atkreipė VMI atstovai.
Tiesa, lengvatos taikymu negali būti piktnaudžiaujama siekiant mokestinės naudos. Pavyzdžiui, kai gyventojo gyvenamoji vieta deklaruojama siekiant pasinaudoti lengvata, o įsigytas būstas, skirtas perpardavimui ar nuomai.
„Jeigu kyla abejonė, kad lengvatos taikymu gali būti piktnaudžiaujama, klientų prašome pateikti papildomus dokumentus, įrodančius faktinį gyvenimą parduoto būsto adresu“, – kalbėjo VMI specialistai.
Rinka išlieka stabili visus metus
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka ir toliau išlaiko praktiškai visus metus nesikeičiantį rinkos aktyvumą.
Registrų centro (RC) analitikai nurodo, kad toks stabilumas yra pakankamai subalansuotos ir išorės veiksniams atsparios NT rinkos išraiška.
„Metams persivertus į antrąją pusę ir toliau stebime pakankamai stabilų bei tolygų NT sandorių skaičių. Praktiškai visus metus nesikeičiantis rinkos aktyvumas rodo, kad NT rinka šiuo metu yra pakankamai subalansuota, didelės įtakos jai nedaro nei vidaus ekonomikos pokyčiai, nei išorės veiksniai“, – sako RC duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per septynis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 80,7 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 7,5 proc. daugiau nei 2025 metų sausį-liepą, kai buvo įregistruota 75 tūkst. NT objektų pardavimų.
Vien tik per liepos mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 6,5 proc. daugiau nei praėjusių metų liepą (12,1 tūkst.) ir 8 proc. daugiau nei šių metų birželį (12 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 21,5 tūkst. butų pardavimų – 2 proc. daugiau nei 2025 sausį-liepą, kai buvo įregistruota 21,1 tūkst. butų sandorių. Vien tik per liepą įregistruota 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 0,1 proc. mažiau nei pernai liepą, bet 6,9 proc. daugiau nei šių metų birželį.
Vilniuje šiemet įregistruota 7,7 tūkst. butų pardavimų, arba 2,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, Kaune – 2,9 tūkst. (0,6 proc. mažiau), Klaipėdoje – 1,8 tūkst. (1 proc. daugiau).
Per septynis mėnesius Lietuvoje įregistruota ir 7,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 8,5 proc. daugiau nei 2025 metų sausį-liepą, kai buvo įregistruota 7,1 tūkst. namų pardavimų. Vien tik liepos mėnesį įregistruota 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių, arba 14,9 proc. daugiau nei praeitų metų liepą ir 15,1 proc. daugiau nei šių metų birželį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 37,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 7 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai, kai buvo įregistruota 34,9 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik liepos mėnesį įregistruota 6 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 8,1 proc. daugiau nei praeitų metų liepą ir 9 proc. daugiau nei šių metų birželį.
Be žinių,be informacijos ir t.t.
Įdomu koks autorės išsilavinimas.
