Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškina, kad deklaracijos tikrinamos ne tik automatiškai, bet ir darbuotojų, visgi klaidų ar pasikeitusios informacijos atvejų pasitaiko.
Todėl gavus tokį pranešimą svarbu žinoti, kaip elgtis, nes vėliau gali tekti sumokėti papildomų mokesčių.
VMI taip pat primena apie galimybę mokėtiną sumą išdėlioti dalimis.
VMI rado būdą surinkti daugiau mokesčių?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė socialiniuose tinkluose pasidalijo įrašu, kuriame atkreipė dėmesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbą bei gyventojų netinkamai užpildytas deklaracijas.
„VMI informuoja gyventoją, kad deklaracija užpildyta klaidingai ir ją būtina patikslinti. Gyventojas, būdamas finansiškai raštingas ir įsitikinęs, kad deklaraciją pateikė tinkamai, paprašo VMI paaiškinti, kodėl gavo klaidingą pranešimą. Vietoj paaiškinimo, VMI atsako, kad su deklaracija viskas gerai, ir klausimą uždaro.
Pažįstama situacija? Panašu, kad VMI kokybės kontrolė vis dar atostogauja. O gyventojai, kuriems trūksta finansinio raštingumo, pagal tokius pranešimus tikslina teisingas deklaracijas ir permoka mokesčius.
Štai jums ir naujas mokesčių surinkimo didinimo būdas: išsiųsti klaidingą pranešimą ir tikėtis, kad žmogus nesugalvos paklausti“, – įraše aiškino D. Čibirienė.
Paaiškino, kaip tikrinamos deklaracijos
VMI prie FM vadovas Martynas Endrijaitis pirmiausia paaiškino, koks yra bendras deklaracijų tikrinimo procesas.
Anot jo, pirmiausia deklaracijos duomenis apdoroja automatinis procesas, kuris pagal nustatytas tikrinimo sąlygas sutikrina gyventojo deklaruotą informaciją su VMI turimais duomenimis.
„Neatitikimų gali atsirasti, pavyzdžiui, kai gyventojo deklaruoti duomenys nesutampa su trečiųjų asmenų Mokesčių inspekcijai pateikta informacija, nėra pateikta deklaruotus duomenis pagrindžiančių dokumentų arba deklaracijoje nurodyti duomenys nesutampa su pateiktuose dokumentuose esančia informacija“, – pažymėjo jis.
VMI atstovas pažymi, kad automatinio proceso metu gali būti nustatyta, kad deklaracijoje trūkumų nėra ir jos duomenys gali būti patvirtinti.
Taip pat, anot jo, gali būti nustatyta, kad deklaraciją reikia papildomai įvertinti, patikslinti jos duomenis arba pateikti papildomus dokumentus, jeigu VMI turimos informacijos nepakanka deklaruotiems duomenims įvertinti.
„Jeigu prie deklaracijos jau yra pateikti papildomi dokumentai arba deklaracijoje yra duomenų, dėl kurių automatizuotas sprendimas negali būti priimtas, deklaracija nukreipiama VMI darbuotojui.
Prieš išsiunčiant gyventojui pranešimą dėl deklaracijoje nustatyto neatitikimo, deklaraciją ir prie jos pateiktus dokumentus įvertina VMI darbuotojas“, – paaiškino M. Endrijaitis.
Būtent todėl, pasak pašnekovo, prielaida, kad deklaracija gali būti automatiškai pažymėta kaip klaidinga vien dėl to, kad joje nurodyta turto įsigijimo vertė nesutampa su Registrų centro turimais duomenimis, yra klaidinga.
„Vien toks duomenų nesutapimas savaime nėra pakankamas pagrindas automatiškai nuspręsti, kad gyventojas deklaraciją užpildė neteisingai“, – pridūrė VMI atstovas.
Kaip elgtis sulaukus pranešimo dėl klaidos?
M. Endrijaitis pabrėžė, kad gyventojui siunčiamame informaciniame pranešime nurodoma, kokie neatitikimai nustatyti ir kokių veiksmų prašoma imtis – patikslinti deklaracijos duomenis arba pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.
Į tokį VMI pranešimą, anot jo, prašoma sureaguoti per 10 dienų.
„Jeigu gyventojas mano deklaraciją užpildęs teisingai, svarbu ne ignoruoti pranešimą, o pateikti VMI prašomą informaciją ar dokumentus, leidžiančius įvertinti deklaruotų duomenų pagrįstumą“, – pridūrė pašnekovas.
Visgi, pasak M. Endrijaičio, galimos ir situacijos, kai po pranešimo išsiuntimo deklaracijos vertinimas pasikeičia.
„Pavyzdžiui, trečiasis asmuo gali patikslinti VMI pateiktus duomenis arba VMI gali gauti papildomos informacijos ar dokumentų, kurių nebuvo pirminio vertinimo metu.
Tokiu atveju, pakartotinai įvertinus visas aplinkybes, gali būti nustatyta, kad gyventojo pateikta deklaracija yra teisinga ir jos tikslinti nebereikia“, – aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad klaidingai užpildytą deklaraciją VMI nurodo patikslinti, o ne anuliuoti.
„EDS tai galima padaryti pasirinkus „Deklaravimas“ → „Pildyti formą“ → „Pildyti ankstesnės pagrindu“, pasirinkus jau pateiktą deklaraciją ir jos pagrindu atidarius naują deklaraciją.
Joje reikia ištaisyti neteisingus duomenis ir deklaraciją pateikti iš naujo. Patikslinus deklaraciją galiojančia laikoma vėliausiai pateikta jos versija“, – nurodė VMI atstovas.
Kas ir kada turi deklaruoti pajamas?
Paprastai pajamas gyventojai turi deklaruoti iki gegužės 2 d. Visgi šiemet, tai reikėjo padaryti iki gegužės 4 d., nes gegužės 2-oji buvo šeštadienis.
„Greičiausias ir paprasčiausias būdas deklaruoti pajamas – prisijungti prie EDS per kompiuterį ar kitą išmanų įrenginį ir atsakius į kelis vedlio klausimus pateikti pajamų mokesčio deklaraciją.
Išsamūs gidai, kaip pildyti pajamų deklaraciją pažingsniui, pateikiami VMI „Youtube“ kanale“, – nurodo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pajamas deklaruoti privalo gyventojai, kurie:
- vykdė individualią veiklą (net jei negavo pajamų);
- taikė per didelį metinį NPD;
- pardavė 3 metus neišlaikytą automobilį ar 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą;
- nuomojo turtą gyventojams, kurie nevykdė individualios veiklos;
- gavo didesnių kaip 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų ne iš šeimos narių;
- gavo didesnes nei 500 eurų palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių;
- nori pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis;
- taip pat, jei jie ar vienas iš sutuoktinių ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas.
Susiduriantiems su sunkumais – mokestinė paskola
Jeigu žmogus negali laiku sumokėti mokesčių, jis gali kreiptis į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties.
Prašymą galima pateikti per „Mano VMI“, atsiųsti elektroniniu paštu VMI adresu, registruotu laišku arba atvykus į VMI padalinį.
Juridiniai asmenys ir ekonominę veiklą vykdantys fiziniai asmenys prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties turi pateikti per „Mano VMI“.
VMI nurodo, kad sudarius mokestinės paskolos sutartį, mokėtiną mokestį galima sumokėti dalimis pagal nustatytą grafiką.
Tiesa, kartu su mokesčiu mokamos palūkanos, kurių dydį perskaičiuoja kas ketvirtį, todėl palūkanų suma gali keistis. Jei pagal sutartą grafiką laiku nesumokamos palūkanos, gali būti skaičiuojami padidintos palūkanos ir delspinigiai.
VMI svetainėje nurodoma, kad už mokestinę nepriemoką taikomos 0,008 proc. palūkanos, už mokestinės paskolos sutartimi numatytas padidintas palūkanas – 0,027 proc., o palūkanų delspinigiams taip pat nurodyta 0,027 proc. norma.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus VMI yra skolingas 10 tūkst. eurų ir šią sumą išdėlioja mokestinės paskolos sutartimi, taikant 0,008 proc. palūkanas per dieną, už 30 dienų jis sumokėtų apie 24 eurus palūkanų.
Jeigu žmogus nesilaikytų mokėjimo grafiko, taikant 0,027 proc. dydį, nuo 10 tūkst. eurų už 30 dienų susidarytų apie 81 euras padidintų palūkanų arba palūkanų delspinigių – priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Informaciją apie sudarytą mokestinės paskolos sutartį galima pasitikrinti „Mano VMI“ skiltyje „Mokesčiai ir baudos“, pasirinkus „Mokestinės paskolos sutartis“. Ten galima rasti informaciją tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
Mokėjimus reikia atlikti pagal patvirtintą grafiką.
Jį taip pat galima pasitikrinti „Mano VMI“ skiltyje „Mokestinės paskolos sutartis“, pasirinkus „Mokestinės paskolos sutartis“ ir „Sutarties Nr.“.
VMI pabrėžia, kad kai mokestinė paskola jau sumokėta, tačiau sutarties grafike dar liko neįvykdytų mokėjimų, reikia pateikti laisvos formos prašymą VMI, kad būtų panaikinta sutarties vykdymo data.
Svarbu ir tai, kad susidūrus su finansiniais sunkumais galima keisti mokestinės paskolos sutarties sąlygas ir mokėjimo grafiką – tam reikia pateikti prašymą VMI.
