Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Ar 5 proc. BVP gynybai taps ilgalaikiu Lietuvos tikslu?
Ar galima jau dabar labai aiškiai pasakyti, kad maždaug 5–6 procentai BVP gynybai Lietuvai taps ilgalaikiu tikslu, o ne tuo tikslu, apie kurį pakalbėjo prezidentas, kad to reikia iki 2030-ųjų?
V. Augustinavičius: Geopolitinė rizika nepasibaigs nei po metų, nei po 2, nei po 5 – be abejo, turime tęstinai stiprinti gynybą, investicijos į gynybą yra investicijos į taiką. Prezidento nuomone, Seimo politinės partijos galėtų padiskutuoti ir susitarti dėl gynybos finansavimo po 2030 metų. Gynyba yra valstybės pamatinis tikslas ir šioje vietoje tikrai reikėtų paieškoti bendrų vardiklių.
Ar artimiausiais metais didins mokesčius?
Pramonininkai kalba, kad iš premjero išgirdo pažadą, jog naujų mokesčių nebus. Bet Vyriausybės programoje ankstesnio įsipareigojimo nekelti mokesčių nebeliko. Stebint tą situaciją, kurią dabar turime Lietuvoje, ar jūs galėtumėte aiškiai ir labai tiksliai pasakyti, kad nei šiemet, nei kitąmet mokesčiai nekils?
V. Augustinavičius: Galima labai aiškiai pasakyti, kad situacija dėl biudžeto pajamų gerėja. Mokesčių reforma jau buvo priimta, buvo įvestas mokesčių progresyvumas, ir papildomas mokesčių surinkimo augimas labiausiai pasireikš būtent kitais metais – mokesčių ir BVP santykis kitais metais perkops 35 proc., tad pajamų pusėje situacija gerėja.
Didesnė problema yra su europine išlaidų taisykle, kurią yra sunkiau atitikti. Be abejo, tai bus prioritetų klausimas, tačiau artimiausiu metu bendros pajamos į biudžetą tikrai turi geras tendencijas toliau augti. Matyt, šitoje vietoje reikia labiau žiūrėti į prioritetus ir kaip efektyviau panaudoti tas lėšas, kurias mokesčių mokėtojai jau sunešė į biudžetą.
Jeigu kalbame apie tolimesnį laikotarpį, iki 2035-ųjų, kyla klausimas, ar mes daugiau turime kalbėti apie tvarius šaltinius, ar visgi apie tolesnį skolinimąsi. Koks, jūsų nuomone, turėtų būti tas tvarus skolos ir BVP santykis artimiausiais metais?
V. Augustinavičius: Šiuo metu jis Lietuvoje siekia per 40 proc., jis tikrai yra daugiau negu dvigubai žemesnis negu euro zonos vidurkis. Fiskalinė erdvė iki Europos Sąjungos vidurkio yra pakankamai didelė, atstumas yra gana tolimas ir nuo Mastrichto kriterijaus, tačiau, be abejo, jeigu būtų elgiamasi neprotingai, pasiekti Mastrichto kriterijų galima gerokai greičiau, negu to norėtume.
Dėl to prezidentas, susitikdamas su kandidatu į finansų ministrus ir paskirtuoju finansų ministru, daug dėmesio skyrė šešėlinės ekonomikos mažinimui ir ekonomikos auginimui. Kaip 2 pagrindiniai pajamų didinimo šaltiniai, ypač šešėlinės ekonomikos mažinimo srityje dar yra tikrai daug potencialo, ir turbūt ne 1 mlrd. eur. nesurinktas, kuris galėtų būti surinktas. Buvo susitarta su finansų ministru, kad šioje srityje reikia daugiau pastangų.
Kaip Prezidentūra vertina naująjį finansų ministrą
Finansų ministras sulaukia pakankamai daug kritikos viešojoje erdvėje, ir kilo klausimų, kiek išties naujasis finansų ministras yra pajėgus užimti šias pareigas. Kaip jūs finansų ministrą vertinate ir ar matote racionalaus grūdo toje kritikoje?
V. Augustinavičius: Prezidentas buvo susitikęs su finansų ministru ir įsitikino, kad jis turi neįprastą, inovatyvų požiūrį, kurio dabar reikia, siekiant ambicingų tikslų ir tuo pačiu išlaikant fiskalinę drausmę, žemą skolą, žemą deficitą – pajamų didinimo būdų reikia įvairesnių. Mes nekalbame apie mokesčių didinimą; kiti būdai yra sunkesni, bet jie pasiekiami, reikia peržiūrėti ir valstybės prioritetus.
Finansų ministras tikrai turi įvairių idėjų ir teikia daug vilčių, kad pavyks subalansuoti ambicingus tikslus bei išlaikyti fiskalinę drausmę. Santykis su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku yra 2 žmonių tarpusavio santykiai, tačiau bendrąja prasme matome, kad ministras tikrai turi didelę kompetenciją ekonomikos srityje, ir to būtent reikia dabartinėje stadijoje.
Vidaus reikalų ministras kalba apie būtinybę didinti pareigūnų atlyginimus. Ar kitų metų biudžete matote erdvės didesniam viešojo sektoriaus atlyginimų augimui?
V. Augustinavičius: Taip, girdime diskusijas dėl statutinių pareigūnų algų. Reikėtų pastebėti, kad Lietuva turi vis dar didelę šešėlinę ekonomiką, nedeklaruotą ekonomiką, kontrabandos atvejų. Į statutinių pareigūnų algų didinimą galima žiūrėti kaip į kovos su šešėliu priemonę.
Įdėjus daugiau resursų į kovą su šešėliu, pamatytume teigiamus rezultatus biudžeto pajamose. Šiuo aspektu tai būtų atsiperkantis procesas ir yra perspektyvų biudžete matyti atlyginimų didinimą šiuo kampu.
Prezidentas siūlo dalį „Sodros“ pertekliaus skirti pensijoms
Prezidentas yra sakęs, kad „Sodros“ rezervas turėtų būti naudojamas labai atsargiai, tačiau kartu užsiminė, kad dalis jo augimo galėtų būti skiriama spartesniam pensijų didinimui. Kokia čia situacija, ar su šia Vyriausybe jau esate kalbėję apie šį prezidento siūlymą?
V. Augustinavičius: Taip, esame kalbėję. Iš esmės, vienas dalykas yra rezervas, o kitas yra biudžeto perteklius. Biudžeto perteklius yra metinis rodiklis, rezervas yra tai, kas jau anksčiau sukaupta. Prezidento pasiūlymas yra labiau subalansuoti, kaip sparčiai kaupiamas „Sodros“ rezervas, ir dalį „Sodros“ pertekliaus arba metinio perviršio panaudoti pensininkų poreikiams, nes negalima visko atidėti tik fiskalinei pagalvei, nematant, kokia yra senjorų situacija.
Senjorai neturi skursti, jų situacija turi gerėti, ir tik didinant pensijas galime padidinti jų įplaukas. Prezidento pasiūlymas yra ne mažiau kaip 20 proc. perviršio naudoti papildomam pensijų indeksavimui – svarbiausia įtvirtinti principą, kad tai veiktų kaip daugiametė taisyklė.
Apibendrinant, prezidentas turi pradinius lūkesčius Vyriausybei, kad kuo greičiau būtų pateikta išvada dėl šio pensijų indeksavimo įstatymo, kad jį būtų galima svarstyti Seime, nes jau arti metų, kai ta išvada nepateikta. XX-ai Vyriausybei nepavyko, bet neabejojame, kad XXI-ai pavyks išvadą pateikti.
Taip pat laukiama Vyriausybės išvadų dėl kitų dviejų svarbių prezidento iniciatyvų: vadinamosios indėlių iniciatyvos ir gimstamumo skatinimo paskatos, kurios fiskalinis efektas būtų po 2030 metų, tačiau paskatintų gyventojų elgseną anksčiau. Dėl šių 3 įstatymų prezidentas laukia Vyriausybės išvadų, ir yra daug vilčių, kad produktyvus bendradarbiavimas įvyks bei pasieksime ambicingus tikslus valstybėje.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
