Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomiste-analitike Egle Stonkute ir Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju Vyteniu Juozu Deimantu.
Garsiai nuskambėjo prezidento Gitano Nausėdos komandos siūlymas taikyti nulinį gyventojų pajamų mokestį tėvams, auginantiems du ar daugiau vaikų. Tokiu atveju, gaunant atlyginimą, jiems tam tikrą laikotarpį nebūtų taikomas šis mokestis. Kaip suprantu, jūsų vertinimu, ši idėja yra laikina ir iš esmės didelės naudos nesukurtų?
E. Stonkutė. Iš esmės – ne, kyla klausimas, ar ji yra geriausia. Remiantis tyrimais, kuriuose lyginama, kokios priemonės veikia efektyviausiai kalbant vien apie gimstamumo didinimą, o ne apie vaikų auginimo sąlygų gerinimą, faktiškai veikia tik 3 dalykai.
Pirmiausia – tai saugumo elementas, antras – moteriai sudaromos sąlygos kuo lanksčiau derinti karjerą su motinyste, kad ji pati spręstų dėl laiko ir trukmės. Taip pat svarbu, kad motinystės atostogų išmokos būtų adekvačios ir nesijaustų didelio pajamų kritimo. Trečias dalykas yra būsto įsigijimas – tai yra priemonės, kurios tikrai veikia. Visos kitos išmokos dažniausiai realiai nepaveikia noro susilaukti daugiau vaikų, tai yra labai svarbu.
Vertinant šios mokestinės priemonės idėją ir atliekant tyrimus visame pasaulyje, galima matyti, kad ne viena šalis bandė įvairiausius būdus. Tiek mokestinės išmokos, tiek – galbūt negražiai nuskambės – vaiko išmokos, jeigu kalbame išimtinai apie gimstamumo didinimą, o ne apie pagalbą šeimoms auginti vaikus, paprasčiausiai neveikia, o jeigu veikia tai veikia labai minimaliai ir tik laikinai ir iš esmės jos problemos nesprendžia. Asmeniškai manau, kad čia slypi ir tam tikra rizika.
Kai kalbame apie gimstamumo didinimą ir sakome: duokime pinigų ir gimstamumas padidės, tampa aišku, kad realiai taip nenutiks.
Gimstamumas gali padidėti 0,2 punkto ir išsilaikyti gal nuo 5-erių iki 10-ies metų maksimum. Problema kyla tuomet, kai galvojame, jog skirdami pinigus išspręsime gimstamumo problemą ir taip save užburiame, manydami, kad nebereikia spręsti kitų demografinių klausimų.
Demografiją sudaro ne tik gimstamumo rodikliai, bet ir, pavyzdžiui, imigracija. Jeigu manome, kad būtent gimstamumo rodikliai išspręs visos šalies demografines problemas, atsakymas yra – nelabai.
Pinigai padeda šeimoms ir vaikams, bet pačių gimstamumo bei demografijos problemų nesprendžia.
Tada kyla klausimas: kaip mes realiai spręsime tas tikrąsias demografines problemas? Juk šiandien imigracija ir būtent imigrantai pastaraisiais metais nemenka apimtimi sprendė mūsų ekonomikos augimo iššūkius.
Ar sutinkate su pašnekove?
V. J. Deimantas. Šis siūlymas vertybiniame lygmenyje galbūt yra nukreiptas į teisingas grupes, tai yra, į šeimas ir žmones, kurie jau norėtų susilaukti papildomo antro ar trečio vaiko, tačiau yra visiška tiesa, kad neturint vidinio troškimo iš anksto susilaukti papildomo vaiko, finansinės priemonės neveikia, dėl to turiu visiškai sutikti su pašnekove.
Dažnai tokios priemonės duoda efektą būtent dėl to, kad paskatina greičiau susilaukti planuotų vaikų, o ne susilaukti papildomų. Tai reiškia, kad jeigu šeima trokšta susilaukti dviejų vaikų, ji jų ir susilauks, tačiau trečio vaiko dėl to neatsiras.
Algirdas Butkevičius: kyla klausimų, kaip būtų finansuojamas prezidento siūlymas skatinti gimstamumą
Seimui priėmus svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata skatinti gimstamumą, Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis demokratas Algirdas Butkevičius sako, kad kyla klausimų dėl siūlymo finansavimo, todėl komitetas neskubės jam pritarti.
„Jeigu prezidentas norėjo šitą sritį, o teisingiau šeimas, kurios augina vaikus, dar paskatinti papildomomis lėšomis, tai vis dėlto turėjo būti kompleksiškai aptariama, jeigu šitas įstatymas yra priimamas, tai kokie bus kiti sprendimai? Ar tai bus biurokratizmo aparatas mažinamas, ar tai kažkur tai ras kažkokią galimybę pritraukti į valstybės biudžetą kitas pajamas“, – lrt radijui yra sakęs A. Butkevičius.
„Aš šiuo metu labiau esu linkęs, kad tokiam vienam įstatymo projektui be ateinančių metų valstybės biudžeto įstatymo pateikimo ir jo svarstymo tikrai Biudžeto ir finansų komitetas neskubės pritarti“, – pridūrė jis.
A. Butkevičiaus teigimu, kiti metai bus „iššūkių metai“, nes vien dėl įsipareigojimų iš anksčiau priimtų įstatymų reikia papildomų 700 mln. eurų: „Tai dar dar nėra numatyta padengti ateinančių metų tvariomis pajamomis.“
„Norint išlaikyti 3 procentų deficitą, skaičiuojant nuo bendro vidaus produkto, pagal Valstybės kontrolės pateiktą paskutinę informaciją, (...) jau mums vien šiais metais, norint neperžengti 3 procentų deficito ribos, jau reikia papildomai 70 milijonų eurų arba gauti papildomų pajamų arba mažinti tam tikras išlaidas arba metų pabaigoje jų nebefinansuoti“, – aiškino jis.
Anot demokrato, naujasis finansų ministras turėtų pateikti naują demografijos gerinimo įstatymų paketą.
„Šitas klausimas tikrai bus vienas iš aktualių klausimų, taip sakyčiau, rudenį svarstant tiek biudžeto pajamas, tiek ir išlaidas, bet vis dėlto šiuo metu yra prioritetas gynyba ir saugumas“, – sakė A. Butkevičius.
Kaip rašė BNS, siūlomi pokyčiai numato laikiną nulinį GPM atlyginimo daliai iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) gimus antram ir paskesniam vaikui. Siūloma, kad paskata būtų taikoma ir vaikus įsivaikinusiems tėvams.
Ji būtų taikoma už vaikus, gimusius nuo šių metų sausio 1 dienos iki 2032 metų gruodžio 31 dienos, ir ne ilgiau kaip penkerius pasirinktus metus nuo 2030 metų iki 2040 metų (imtinai) teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją – susigrąžinant sumokėtą arba susimažinant mokėtiną GPM.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius yra teigęs, kad per lengvatos laikotarpį vidutinį atlyginimą gaunanti šeima sutaupytų iki 25 tūkst. eurų.
Jo teigimu, biudžeto netekimų iki 2030 metų nebūtų, fiskalinis lengvatos poveikis biudžetui išsitęstų nuo 2030 iki 2040 metų. Be to, lengvata gali paskatinti neapsisprendusius gyventojus susilaukti daugiau vaikų.
