Tačiau anksčiau parengtuose Finansų ministerijos projektuose buvo numatyta šių priemonių įsigaliojimą atidėti dvejiems metams. Jei tokiems pakeitimams būtų pritarta, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) ir papildomo mokesčio kredito tektų laukti iki 2029 metų.
Vis dėlto tokiam siūlymui pritarimo nėra vieningo – Teisingumo ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) suabejojo, ar būtent toks sprendimas yra tinkamiausias.
Finansų ministerija siūlo nukelti iki 2029 metų
Finansų ministerija buvo parengusi projektus, kuriais siūloma dvejiems metams atidėti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) ir papildomo mokesčio kredito vaikus auginantiems gyventojams įsigaliojimą.
Projektuose buvo numatyta, kad vietoje 2027 m. sausio 1 d. šios lengvatos įsigaliotų tik nuo 2029 m. sausio 1 dienos.
Jei siūlomi pakeitimai būtų priimti, tėvai pirmą kartą šiomis lengvatomis galėtų pasinaudoti ne 2028 metais, kaip buvo planuota iki šiol, o tik deklaruodami 2029 metų pajamas – iki 2030 m. gegužės 1 dienos.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokiu siūlymu siekiama sumažinti valdžios sektoriaus deficito augimo tempą.
Finansų ministerija tv3.lt pateikė ir savo atsakymą:
„Įvertinant 2027 m. biudžeto formavimo iššūkius ir vykstančius pokyčius Vyriausybėje, procesas sustabdytas ir bus grįžta kai bus suformuota nauja Vyriausybė, parengta nauja Vyriausybės programa ir formuojamas valstybės biudžetas 2027 m.“
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, nuo 2027 m. sausio 1 d. vaikus auginantys tėvai galėtų pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis.
Nuolatiniais Lietuvos gyventojais esantys tėvai, įtėviai ar nuolatiniai globėjai, auginantys vaikus iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, tačiau ne ilgiau nei iki jiems sueis 23 metai, galėtų pretenduoti į papildomą mokestinę naudą.
Darbo pajamas gaunantiems tėvams už kiekvieną auginamą vaiką būtų taikomas 1 044 eurų papildomas metinis neapmokestinamasis pajamų dydis.
Esą, kad maksimali grąžintina gyventojų pajamų mokesčio suma už vieną vaiką siektų 208,8 euro per metus.
Tuo metu individualią veiklą vykdantiems gyventojams būtų taikomas 208,8 euro papildomas mokesčio kreditas už kiekvieną auginamą vaiką.
Svarbu ir tai, kad papildomas NPD arba papildomas mokesčio kreditas už tą patį vaiką galėtų būti taikomas tik vienam iš tėvų jų susitarimu.
Šiomis lengvatomis būtų galima pasinaudoti tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, deklaruojant pajamas.
Vis dėlto ministerija pabrėžė, kad projekto svarstymas šiuo metu sustabdytas ir prie jo ketinama grįžti tik suformavus naują Vyriausybę bei rengiant 2027 metų biudžetą.
Dvi ministerijos ragina sprendimą įvertinti iš naujo
Finansų ministerijos siūlymui pastabų buvo pateikusi ne viena institucija.
Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, kad aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl valdžios sektoriaus deficito augimui mažinti pasirinkta būtent dvejiems metams atidėti vaikus auginančioms šeimoms numatytas mokestines lengvatas.
Taip pat pažymima, kad nebuvo įvertintos galimos alternatyvos ir kad gyventojai galėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog dar 2025 metais priimtos nuostatos įsigalios numatytu laiku.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savo pastabose taip pat paragino iš naujo įvertinti siūlomus pakeitimus. Atkreipiamas dėmesys, kad papildomas NPD ir mokesčio kreditas buvo numatyti kaip priemonės, skirtos mažinti mokestinę naštą dirbantiems tėvams.
Anot SADM, aiškinamajame rašte trūksta pagrindimo, kodėl, siekiant mažinti valdžios sektoriaus deficito augimą, pasirinkta būtent atidėti šeimoms numatytų lengvatų taikymą.
Be to, SADM priminė, kad Vyriausybės programoje įtvirtintas siekis stiprinti šeimų finansinę padėtį ir sudaryti palankesnes sąlygas auginti vaikus. Todėl ministerija taip pat pasiūlė pakartotinai įvertinti siūlomų projektų tikslingumą.
Ministrės Pirmininkės pareigas vis dar einanti Inga Ruginienė taip pat viešai pabrėžė, kad gyventojai tikisi ne didesnės mokestinės naštos, o priešingų sprendimų.
„Taip pat girdime ir lūkestį mažinti mokesčius. Nuo 2027 m. atsiranda papildomas NPD tėvams už kiekvieną auginamą vaiką“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė premjerė.
Ji taip pat akcentavo, kad svarbiausia, jog priimami sprendimai prisidėtų prie žmonių pajamų augimo ir realiai gerintų jų kasdienybę.
Prezidentas siūlo naują paskatą šeimoms
Tuo metu Prezidentas siūlo papildomą mokestinę paskatą šeimoms, susilaukiančioms daugiau vaikų.
Pagal ją tėvai ar įtėviai, jau auginantys bent vieną vaiką, už kiekvieną nuo 2026 iki 2032 metų gimusį ar įvaikintą papildomą vaiką galėtų iki penkerių metų pasinaudoti 0 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu metinių pajamų daliai, neviršijančiai 12 vidutinių darbo užmokesčių.
Lengvata būtų taikoma ne ilgiau kaip penkerius, nebūtinai iš eilės einančius metus laikotarpiu nuo 2030 m. iki 2040 m. Ja būtų galima pasinaudoti deklaruojant pajamas – susigrąžinant sumokėtą GPM arba sumažinant mokėtiną mokesčio sumą. Už tą patį vaiką lengvata galėtų naudotis tik vienas iš tėvų ar įtėvių.
Prezidentūra aiškina, kad siūlymu siekiama skatinti gimstamumą ir įvaikinimą.
„Teikiamu gyventojų pajamų mokesčio pakeitimu siūlau unikalią paskatą, paremtą elgsenos ekonomikos principais: terminuotai taikyti 0 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą gimus antram ir kitam vaikui atlyginimo daliai iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Tai gali paskatinti neapsisprendusiuosius susilaukti daugiau vaikų“, – pranešime teigė šalies vadovas.
Prezidentūros vertinimu, paskata skatintų gyventojus susilaukti daugiau vaikų dabar, o jos poveikis valstybės finansams pasijaustų tik vėliau.
Skaičiuojama, kad iki 2030 m. biudžeto netekimų nebūtų, tačiau finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas jau anksčiau šią iniciatyvą įvertino skeptiškai ir pareiškė, kad dabartinėmis sąlygomis valstybės biudžete galimybių tokioms lengvatoms nėra.
Sėdi vyriausybėje neaiškaus intelekto koficiento personos ir mąsto: tai kodėl dirbantys negimdo vaikų...
