Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi. Prieš mokesčių reformą piestu stoja net pusšimtis verslo organizacijų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pernai daugiausiai uždirbęs vienas Lietuvos advokatas deklaravo gavęs kone 5 milijonus eurų individualios veiklos pajamų per metus ir nuo jų sumokėjo apie 340 tūkstančius eurų pajamų mokesčio. Tačiau pagal darbo sutartį dirbantis lietuvis nuo tokios algos pagal „Sodros“ skaičiuoklę pajamų mokesčio turėtų pakloti pusantro milijono – beveik penkiskart didesnę sumą. Esanti tvarka advokatams atrodo sąžininga.
„Advokatai, teisininkai moka mokesčius kaip visi, nėra išskirtinumo. Mokesčiai mokami ir nėra maži. Sulyginimas netinkamas su darbo santykiais. Negalima lyginti, 21 skirtumas. Atostoginių neturėjimas, mamadienių, tėvadienių, viršvalandžių, pastovių pajamų neturėjimas ir pilna viso turto asmeninė atsakomybė“, – kalbėjo advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Daugiausiai pernai uždirbęs notaras deklaravo beveik 1,3 milijono eurų pajamų ir nuo jų susimokėjo 135 tūkstančių eurų. Pagal darbo sutartį turėtų susimokėti triskart daugiau. Tad profesinės sąjungos tvirtina, kad skirtingi mokesčiai vien dėl to, kad darbas skirtingai įformintas, yra netoleruotini. Profsąjungos reikalauja skubiai didinti mokesčius individualiai veiklai ir artinti juos prie mokesčių, kuriuos moka samdomi darbuotojai.
„Nesuprantama, kodėl nuo pajamų rūšies mokestis skirtingas. Normalu ir socialiai būtų teisinga, jei kokias pajamas beuždirbtum, mokesčiai turėtų progresyviai didėti“, – sakė profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Dabar pajamas iš savarankiško darbo deklaruoja 215 tūkstančių šalies gyventojų ir Mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad individuali veikla Lietuvoje tampa vis populiaresnė, o dirbančiųjų pagal darbo sutartis nedaugėja, tad neatmeta, kad to priežastis – mažesni mokesčiai.
Ir nors iš individualios veiklos inspekcija pajamų mokesčių surenka vis daugiau, anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, to nepakanka. Ministrė tvirtina, kad atėjo laikas Lietuvoje mažinti pajamų nelygybę ir kartu su mokesčių reforma didinti mokesčius individualiai veiklai, taip pat ir kitoms didelėms pajamoms.
„3,8 tūkstančių asmenų vidutinės pajamos per metus sudarė 117 tūkstančių eurų – apie 10 tūkstančių eurų per mėnesį. Tai yra tie žmonės, kurie gauna aukštesnes pajamas, tai iš esmės yra prestižinės profesijos“, – sakė G. Skaistė.
Ministrei antrina ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, gąsdindamas, kad papildomai neapmokestinus turtuolių, vis labiau trūks pinigų mokytojų, policininkų, medikų algoms ir kitoms viešosioms paslaugoms.
„Svarbu, kad būtų pradėta žiūrėti į pajamas – nesvarbu, kaip jos uždirbamos – ir adekvatesnį apmokestinimą. Nenormali situacija, kada aktyvios veiklos vykdytojai, naudodamiesi individualios veiklos forma gali susimažinti mokesčių tarifus. Tai nėra sąžininga dirbančių pagal darbo santykius atžvilgiu“, – kalbėjo M. Lingė.
Tačiau pusšimtis verslo ir dirbančiųjų individualiai organizacijų reikalauja mokesčių reformą stabdyti ar bent atidėti geresniems laikams.
„Vertiname labai neigiamai. Bandoma sulyginti nesulyginamus dalykus – individualią veiklą, savarankiškai dirbančius asmenis tiems, kurie dirba pagal darbo santykius. Mūsų skaičiavimais, visiems, kurie vykdo individualią veiklą, didės mokestinė našta. Kas uždirba apie 1000 eurų, mokestinė našta didės apie 10 procentų, 2-3 tūkstančius eurų – mokestinė našta didėja neproporcingai net iki 30-40 procentų“, – skaičiavo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Mokesčių reformą peikia ir liberalieji konservatorių koalicijos partneriai.
„Visa diskusija – grašių surinkinėjimas, kai pražiūrima didelė dalis biudžeto surinkimo. Galėtume diskutuoti apie PVM atotrūkį. Lietuvoje nesurenkama 20 procentų PVM – tai 1 milijardas eurų. Daug daugiau negu surinktų iš individualiai dirbančių apmokestinimo“, – sakė laisvietis Vytautas Mitalas.
Vyriausybė individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 procentų GPM tarifu, o jį didinti palaipsniui: kitąmet jis dar nesikeistų, o 2025 metais padidėtų vietoje 15 iki 17 procentų, o 2026 metais – iki 20 procentų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
