Pagal įstatymą, eismo įvykio žala laikoma per jį padaryta žala nukentėjusio turtui, jo sveikatai, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, neturtinė žala ar žala, vėliau atsiradusi kaip eismo įvykio pasekmė.
Jeigu dėl kitų kaltės patenkate į avariją ir nukenčiate, bent teoriškai jums turėtų būti atlyginta ne tik už sugadintą automobilį, bet ir prarastą sveikatą, taip pat kitokią neturtinę žalą.
Tačiau pasirodo, kad net rimtai nukentėjus dėl avarijos, lankantis pas gydytojus, negalint dirbti ir gauti pajamų, ne visa žala laikoma žala ir ne visa ji atlyginama. Kodėl?
Tikėjosi daugiau nei 15 tūkst. eurų
Kaip matyti iš Lietuvos banko paskelbto nuasmeninto ginčo sprendimo, situacija prasidėjo po 2025 m. sausio 4 d. įvykusios avarijos, kuri įvyko dėl kito vairuotojo kaltės. Jos metu buvo apgadintas automobilis ir sutrikdyta vyro sveikata.
Nustatyta, kad vyras patyrė nežymius sužalojimus – veido kairės pusės nubrozdinimą, taip pat skundėsi peties ir krūtinės skausmais, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pats tikino, kad po įvykio negalėjo dirbti ir neteko pajamų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ne visa ši žala buvo pripažinta.
Iš pradžių jam buvo išmokėta 1 038 eurų neturtinė žala bei kiek daugiau nei 300 eurų už negautas pajamas. Vėliau papildomai buvo išmokėta dar beveik 700 eurų, įskaitant ir teisinės pagalbos išlaidas.
Tačiau pats nukentėjusysis su tokiu sprendimu nesutiko. Jis tikino, kad dėl po avarijos pablogėjusios būklės, ypač psichologinių sunkumų, negalėjo dirbti kelis mėnesius.
Svarbu ir tai, kad vyras, jo paties žodžiais, dirbti turėjo pradėti tik po avarijos – darbo sutartis buvo sudaryta dar prieš įvykį, tačiau dirbti jis turėjo pradėti sausio viduryje, todėl visas negautas pajamas siejo būtent su šiuo įvykiu.
Dėl to nukentėjusysis reikalavo daugiau nei 11 tūkst. eurų negautų pajamų bei dar per 4 tūkst. eurų neturtinės žalos – iš viso daugiau nei 15 tūkst. eurų.
Vis dėlto didžioji dalis šių reikalavimų buvo atmesta.
Negautos pajamos atlyginamos tik įrodžius nedarbingumą
Vertinant situaciją, remtasi principu, kad išmokos gali būti mokamos tik už aiškiai įrodytą žalą. Pagal galiojančią tvarką, negautos pajamos atlyginamos tik tada, kai yra oficialūs dokumentai, patvirtinantys, kad žmogus dėl sužalojimų buvo nedarbingas.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nedarbingumas buvo pripažintas tik ribotais laikotarpiais – keliomis savaitėmis po avarijos. Būtent už šiuos laikotarpius ir buvo išmokėta kompensacija. Vadinasi, kad didžioji laikotarpio dalis, kuriuo vyras teigė negalėjęs dirbti, nebuvo pripažinta kaip susijusi su eismo įvykiu.
Tuo metu už likusį laiką, nuo sausio pabaigos iki pat birželio, įrodymų, kad vyras dėl avarijos negalėjo dirbti, nepakako.
Nors vyras nurodė lankęsis pas gydytoją psichiatrą ir gydęsis vaistais, nustatyta, kad tuo laikotarpiu jam nebuvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Taip pat nebuvo duomenų apie hospitalizaciją ar darbingumo lygio sumažėjimą.
Be to, paaiškėjo, kad vyras į gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo nesikreipė, nors tokią galimybę turėjo. Taip pat nurodoma, kad dalis sveikatos problemų buvo susijusios ne su pačia avarija, o su anksčiau diagnozuotomis ligomis, kurios tuo metu tiesiog paūmėjo.
Vien apsilankymai pas gydytojus savaime nėra laikomi pakankamu pagrindu nedarbingumui nustatyti – tam būtini oficialūs medicininiai įrodymai.
Neturtinė žala po avarijos
Įvertinęs ginčo aplinkybes, Lietuvos bankas konstatavo, kad išmokos dydis buvo nustatytas pagrįstai.
Sprendime pabrėžta, kad draudimas atlygina tik įrodyta žala, o ne vien subjektyvius pojūčius ar savijautos pablogėjimą. Tai yra, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl išmokos dydis buvo ribotas.
Taip pat nustatyta, kad vyro patirti sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymūs. Tokiais atvejais galiojančios rekomendacijos numato aiškias neturtinės žalos ribas – iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo. Būtent tokia maksimali suma – 1 038 eurai – ir buvo išmokėta.
Įvertinus visas aplinkybes, nuspręsta, kad papildoma daugiau nei 14 tūkst. eurų išmoka nėra pagrįsta.
Galutinis sprendimas buvo toks, kad didžioji dalis vyro reikalavimų buvo atmesta.
Sprendimą nulėmė nepakankami įrodymai
Komentuodamas, kaip vertinamos po avarijos patirtos finansinės netektys, bendrovės „Lietuvos draudimas“ Teisinio atstovavimo grupės vadovas Edgaras T. Paberalis aiškina, kad pirmiausia vertinama, ar žmogaus nedarbingumas iš tiesų susijęs su eismo įvykiu.
„Paprastai tariant, nustatoma, ar asmuo negali dirbti būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ar traumų. Šios aplinkybės nustatomas pagal objektyvius medicininius dokumentus, teismo ekspertų išvadas, vertinant konkrečius asmens sužalojimus, nustatytas diagnozes.
Tuomet vertinamas nedarbingumo laikotarpis: kiek laiko asmuo negali dirbti. Tam taip pat turi įtakos fiksuoti sveikatos sutrikdymai, gydymo būdai, gijimo eiga“, – komentavo Edgaras T. Paberalis.
Anot jo, kitas etapas – negautų pajamų apskaičiavimas. Šiame etape svarbiausia nustatyti, kiek žmogus iš tikrųjų prarado dėl to, kad negalėjo dirbti.
„Galiausiai, skaičiuojama kiek realių pajamų asmuo, negalėdamas dirbti dėl įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų, neteko. Pajamų dydžio apskaičiavimo metodika yra numatyta teisės aktais, kaip ir kokiais duomenimis remiantis apskaičiuojamos asmens vidutinės pajamos. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikos išaiškinimuose pabrėžiama, kad negautos pajamos turi būti realios.
Svarbu paminėti ir tai, kad draudimo bendrovės tokiais atvejais atlygina negautas pajamas ta dalimi, kuria jų nekompensuoja socialinis draudimas, pavyzdžiui, po įvykio mokama ligos išmoka“, – pabrėžė draudiko atstovas.
Taip pat svarbu, kad kompensuojama ne visa prarasta suma, ji mažinama įvertinus jau gautas socialines išmokas.
Jis akcentavo, kad šiame sprendime vertintos aplinkybės susijusios būtent su eismo įvykiu ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kitais draudimo atvejais išmokų skaičiavimo tvarka gali skirtis, nes ją lemia konkrečios sutarties sąlygos.
