Kainų šuoliai Lietuvoje įsiutino gyventoją iš Vilkaviškio: „Kam reikalinga Vyriausybė ir prezidentas?“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Viena įmonė laimėjusi šimtus viešųjų pirkimų kelia įtarimų: nustatyti pažeidimai

Nuo to kenčia kas ketvirtas lietuvis – įspėja kiekvieną: „Peršti, labai griaužia akis“

Prie tilto Kaune – karių sujudimas: pasakė, kokią užduotį atliko

2026-aisiais už šildymą ir dyzeliną lietuviams tenka mokėti ketvirtadaliu brangiau nei prieš metus, už benziną – šeštadaliu daugiau, trečdaliu pabrango gaivieji gėrimai, o atostogos – dešimtadaliu. Tai vilkaviškiečius varo į neviltį.

+17

„Viskas kyla, ką daryti? Žiauru.“

„Neįmanoma, jokių šansų. Vilniuje, Lietuvoje – kam reikalinga Vyriausybė ir prezidentas? Pinigus iš žmonių rinkti? Jie neįgalūs, tegu eina į neįgaliųjų ar senelių namus.“

Pagal kainų kilimą Lietuva praėjusį mėnesį Europos Sąjungoje pelnė trečią vietą, nusileidusi tik Kroatijai ir Rumunijai.

„Lietuva turi ir vieną aukščiausių ekonomikos augimų. Ateina krizė, jaučiamas stagfliacinis spaudimas iš išorės. Yra du būdai kovoti, tačiau negalima vienu metu skatinti augimo ir mažinti infliacijos“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Lenkijoje – sumažintos degalų kainos

Lenkijos finansų ministras giriasi, kad jo šalies vairuotojai ir gyventojai jam dėkoja už sumažintus degalų mokesčius. Lenkijoje kovą infliacija buvo trečdaliu mažesnė nei Lietuvoje, o šiuo metu benzino litras kainuoja 30 ct pigiau, dyzelinas – 40 ct pigiau nei Lietuvos degalinėse.

„Tai mums kainuoja – turime mažesnes biudžeto pajamas dėl šios programos, bet tai svarbu mūsų ekonomikai: išlaikyti gerus vartotojų lūkesčius, kad parduotuvėse jie galėtų toliau pirkti“, – kalbėjo Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.

Lenkijos ministras pripažįsta, kad dėl sumažintų degalų mokesčių šalies biudžetas kas mėnesį negauna apie 400 mln. eurų. O mūsų Vyriausybė, sumažinusi dyzelino mokesčius vos 6 centais, džiūgauja, kad augant kainoms gyventojai sumoka daugiau mokesčių, tad biudžetas pilnėja.

Taip pat žarsto pažadus, kad turės iš ko didinti pašalpas bent labiausiai kainų šoko paveiktiems gyventojams.

„Socialinės išmokos, kompensacijos – žmonės gali būti ramūs, jos didės, kompensacijos bus mokamos“, – sakė ministrė Jūratė Zailskienė.

Tačiau ekonomistai perspėja, kad 4,5 proc. infliacija kovą – tik kainų kilimo pradžia. Jei tarptautinės naftos ir dujų kainos išsilaikys dabartinėse aukštumose iki metų pabaigos, infliacija Lietuvoje gali viršyti 10 proc.

„Maisto brangimas gali ilgainiui prasidėti ir įsibėgėti dėl sąnaudų šoko. Grėsmių yra nemažai, todėl fiskalinių atsargų, parako ateičiai šalis privalo pasilikti“, – kalbėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Tuo metu, kai lietuviams pragyvenimas šiemet pabrango 4,5 proc., Danijoje kainos pakilo vos 1 proc., Vokietijoje – beveik 3 proc., o Latvijoje ir Estijoje – apie 3,5 proc.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.