finansų ministras

Lietuva ir vėl tarp lyderių visoje Europoje pagal kylančias kainas. Tačiau finansų ministras nemato reikalo jų stabdyti. Lenkijos finansų ministras nesigaili, kad biudžeto sąskaita sumažino degalų mokesčius, ir sako, kad už tai jam dėkoja ir verslininkai, ir gyventojai. Beje, ekonomistai jau perspėja, kad jei naftos ir dujų kainos išsilaikys aukštumose iki metų pabaigos, Lietuvoje sulauksime ir 10 proc. viršijančios infliacijos.

Finansų ministras žada, kad nuo kitų metų anksčiau numatytas degalų akcizo didinimas, tikėtina, bus stabdomas. Ministras, be to, sako, kad alkoholio bei tabako akcizai Lietuvoje yra per dideli, tačiau jų mažinimo nauda abejoja.

Praėjusią savaitę Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) sulaukė beveik 0,5 milijardo eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, o likusi paramos dalis turėtų būti išmokėta įgyvendinus dar kelias reformas. Tačiau vis dažniau keliamas klausimas, kada Lietuva taps ne europinių pinigų gavėja, o davėja kitoms valstybėms. Ne ką mažesnį susirūpinimą kelia ir dabartinė valstybės skola, kuri didėja.

Antroji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų dalis turėtų Lietuvą pasiekti įgyvendinus dar kelias reformas. Tarp jų – viešojo transporto efektyvinimas, energetikos projektai bei valstybinių IT sistemų atnaujinimas. Apie tai, kas dar turi būti padaryta, kokios rizikos išlieka ir kada realiai galima tikėtis likusio finansavimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Apie Lietuvai artėjantį sunkmetį ir augančias rizikas kalbama jau ne vienerius metus. Tačiau, pasak finansų ministro, makroekonominiai rodikliai kol kas nerodo didelio lūžio. Vis dėlto geopolitinė įtampa, karas Ukrainoje ir struktūrinės Europos Sąjungos (ES) problemos verčia išlikti budriems.

Antroji pensijų pakopa šiuo metu – viena karščiausių temų Lietuvoje. Pirmosiomis dienomis tūkstančiai žmonių kreipėsi dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas, o diskusijos apie sistemos ateitį įgauna vis didesnį pagreitį. Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, o žmonėms suteikta galimybė dvejus metus laisvai pasitraukti iš sistemos arba atsiimti dalį sukauptų lėšų – vieną kartą iki 25 proc.

Finansų viceministras Janušas Kizenevičius dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur aptars finansų skaitmenizaciją ir globalių gynybos išlaidų iššūkius.

Per dešimtmetį Lietuvoje kone perpus sumažėjo bankų ir kitų kredito įstaigų skyrių. Miestelių gyventojai skundžiasi, kad norint patekti į banką, tenka važiuoti ir apie 50 kilometrų iki didesnio miesto. Komercinių bankų vadovams premjerė ir finansų ministras priekaištauja, kad bankai vis labiau tolsta nuo savo klientų. Tačiau bankų atstovai naujų skyrių atidaryti nesirengia ir siūlo nebent atsiųsti bankininką su kompiuteriu į savivaldybę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Finansų ministras aiškinasi dėl ministerijas paliekančių darbuotojų ir stringančių gynybos investicijų, o Seime jam tenka atremti kritikos bangą dėl brangstančio dyzelino ir konservatorių palikto akcizų plano. Degalų kainos kyla, kelių fondas stringa, o opozicija kaltina valdžią chaotišku biudžeto planavimu. Apie akcizų dilemas, nepanaudotus milijonus ir biudžeto kovas – TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Mokytojų profsąjungos ginčijasi su Vyriausybe dėl algų didinimo kitais metais. Jie rodo į kolektyvinę sutartį ir reikalauja, kad jų algos didėtų greičiau nei vidutinis atlyginimas šalyje. Tačiau finansų ministras mokytojams tiek pinigų skirti nesutinka. Jei savo negaus, mokytojai jau grasina streikais. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Mokytojų profesinės sąjungos dar su praėjusios kadencijos Vyriausybe sutarė, kad nuo sausio mokytojų atlyginimai didės bent 5 proc.

„Šiais laikais darbuotojams dažnai 8 valandų ir 5 kartų per savaitę modelis galbūt nėra pats tinkamiausias“, – sako naujasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, tačiau tikina, kad šią idėją reiktų labiau išdiskutuoti. Apie tai ir kitus aktualius klausimus TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su naujuoju finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Kiek daugiau nei prieš savaitę prisiekęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad gynybos finansavimas yra didžiausias iššūkis rengiant 2026 metų valstybės biudžeto projektą.  Ministro teigimu, gynybai kitąmet bus skirta ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto, arba apie 4,5 mlrd. eurų.  „Ne mažiau penkių procentų. Mes visada kalbame apie gynybą iš tos pusės, kiek tai procentų yra, bet turbūt svarbiau apie poreikius šnekėti.

Tebekunkuliuoja aistros dėl siūlomų mokesčių pakeitimų. Užsimoję apmokestinti nekilnojamąjį turtą valdantieji pagal naujausią projektą nuo šio mokesčio atleistų net dabar jį mokančius milijoninės vertės namų savininkus. Vyriausybė įspėja, jei šie sprendimai įsigalios, savivaldybės neteks milijonų, o šalis rizikuos prarasti ir Europos Sąjungos paramą.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius svarsto galimybę pretenduoti į Euro grupės pirmininko postą, remdamasis penkių pareigūnų informacija skelbia leidinys „Politico“. Anot užsienio žiniasklaidos, nors R. Šadžius oficialiai apie savo ketinimus nepaskelbė, tačiau užkulisiuose aktyviai siekiama paramos, taip siekiant sustiprinti savo pozicijas.  Tikimasi, kad politikas sulauks paramos iš Rusijos kaimynių, turinčių tvirtą laikyseną gynybos klausimais, –Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Naujasis Didžiosios Britanijos finansų ministras Jeremy Huntas pirmadienį atsisakė viešąją skolą galėjusių smarkiai padidinti mokesčių mažinimo planų, vyriausybei toliau siekiant nuraminti rinkas, o šis posūkis, regis, dar labiau susilpnins ministrės pirmininkės Liz Truss pozicijas.  J. Huntas apskaičiavo, kad dėl mokesčių politikos pakeitimų per metus bus surinkta apie 32 mlrd. svarų (36 mlrd. JAV dolerių), ekonomistams paskelbus skaičiavimus, kad vyriausybei gresia 60 mlrd.

Lietuva turi galimybių išbristi iš pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, tačiau būtina atsakingai žvelgti į augančią valstybės skolą, teigia kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka. „Kalbant apie ateitį, kaip mes atsigausime, viskas yra mūsų pačių rankose, visos prielaidos tam yra. (...) Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą.

Finansų ministras abejoja, ar šešėlinės ekonomikos dalis 2021 metais sumažės. Viliaus Šapokos teigimu, sunkmečių metu šešėlis yra linkęs augti.  „Padėtis neapibrėžta ir tikrai (nereikia – BNS) tikėtis, kad šešėlis sparčiai trauksis (...) be papildomų priemonių.

Investuojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, tempas šiemet yra didesnis nei pernai, tačiau jis išlieka nepakankamas, sako finansų ministras.  „Per septynis šių metų mėnesius investuota 602 mln. eurų iš ES fondų lėšų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu investicijos yra 31 proc. didesnės, tačiau tam, kad užtikrintume ekonomikos skatinimo ir 2020 metų investicijų spartinimo plano įgyvendinimą, vidutinis investavimo tempas per mėnesį turėtų būti ne mažesnis nei 115,5 mln.

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja, kad pritaria jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros („Vipos“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos konsolidavimui, bet skeptiškai vertina valstybės dalyvavimą mažmeninės bankininkystės versle, tam panaudojant Lietuvos pašto infrastruktūrą. „Jeigu Lietuvos paštas pradėtų užsiimti bankine veikla, jis gautų bankinę licenciją ir turėtų stabdyti pašto veiklą.

Finansų ministras Vilius Šapoka skeptiškai vertina kai kurių euro zonos valstybių siūlomą bendro skolinimosi idėją, išleidžiant vadinamąsias „koronaviruso“ obligacijas. Anot ministro, tai didintų Lietuvos skolą, tuo metu lėšos atitektų dideles skolas turinčioms pietinėms ES valstybėms.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako šiuo metu nesiūlantis peržiūrėti 2020 metų biudžeto – ar tai galėtų būti daroma ateityje, priklausys nuo sprendimo, kiek galėtų būti didinamas valstybės skolos lygis. „Šiuo metu tikrai nesiūlome peržiūrėti biudžeto, pagrindinis fokusas dabar turėtų būti, kaip sušvelninti esamą situaciją, kad ta duobė būtų kuo įmanoma švelnesnė“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį sakė V. Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako tikintis, kad nepaisant įvairioms visuomenės grupėms sukeltų lūkesčių, Vyriausybei, Seimui ir Prezidentūrai pavyks rasti sutarimą dėl 2020 metų biudžeto, kuris turi būti subalansuotas ir atitikti fiskalinės drausmės taisykles. „Sprendimai nebus lengvi, bet vardan stabilaus valstybės veikimo esame pajėgūs surasti sutarimą tarp Vyriausybės, Seimo ir prezidento.

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog Lietuvoje vertėtų steigti naują valstybinį komercinį banką. Viliaus Šapokos teigimu, naujo banko steigimas pareikalautų didelių lėšų, o jo veikla būtų rizikinga. „Turime pasverti tai, jog Lietuvoje tokių bankų yra buvę ir puikiai visi žinome, kuo tai baigėsi. Tikrai rizikos yra didelės.

Finansų ministerijai pristačius, kokius mokestinius pakeitimus siūloma įvesti Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt studijoje daugiau apie juos pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka. Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Dešimt opozicijai priklausančių parlamentarų kviečia finansų ministrą Vilių Šapoką į artimiausią Seimo posėdį paaiškinti situaciją dėl kitų metų biudžeto formavimo, taip pat finansinių grėsmių ir rizikų Lietuvos ekonomikai. Seimo nariai prašo paaiškinimų, kuo 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, skirsis nuo pateikiamo Seime spalio mėnesį.

Lietuvoje svarstant nuo 2020 metų įvesti taršių automobilių mokestį, finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad būtina taikyti ir mokesčius, ir paskatas. „Būtina taikyti tiek paskatas pakeisti automobilį į mažiau taršų, tiek tam tikrą registracijos mokestį, tam kad būtų paskata taršų automobilį realizuoti. Aš manau, tik toks „sumuštinis“ galėtų suveikti“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka galutinai neatsako, ar ketina tęsti darbą premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, tačiau pabrėžia, kad turi užbaigti pradėtus darbus. „Tęsiu pradėtus darbus, dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į kitų metų šalies biudžetą. Apie savo norus (dėl tolesnės karjeros – BNS) pagalvosiu,kai situacija taps aiškesnė. Visada sakiau, kad nesu įsikibęs į ministro portfelį, bet pradėtus darbus reikia baigti“, – BNS pirmadienį sakė V. Šapoka.

Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo šių metų lapkričio 1 d. taikyti akcizą neapdorotam tabakui. Už naujas nuostatas balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 11 parlamentarų. Kaip anksčiau yra teigęs finansų ministras Vilius Šapoka, šiuo siūlymu siekiama užkirsti kelią kontroliuojančių institucijų nustatytiems piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas panaudojamas nelegaliai apdoroto tabako gaminių gamybai ar prekybai.

  Eurui šiuo metu yra iškilusi „kaip niekad didelė grėsmė“ – ne vien dėl JAV ir Kinijos prekybos karo, bet ir dėl Europoje iškilusių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderių, nusistačiusių prieš Europos Sąjungos bendrąją valiutą, antradienį pareiškė Prancūzijos finansų ministras.

Finansų ministerija šiandien išsamiau nusprendė pristatyti, prie kokių pasikeitusių mokesčių turės priprasti žmonės ir, kaip pasikeistų jų pajamos įgyvendinus mokesčių ir pensijų reformą. Išplėtus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinių atlyginimų, naudą pajustų žmonės, gaunantys iki 1 805 eurų „į rankas“. Taipogi ketinama kasmet nuosekliai didinti NPD. O be to prie reformos prisidėtų ir 2 proc. sumažėjusios socialinio draudimo įmokos.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti konkretumo didžiosioms Bendrijos narėms siūlant įkurti euro zonos finansų ministro pareigybę ir sudaryti atskirą zonos biudžetą. „Kol kas pavadinimai skambūs, įvairūs, bet turinio mažai“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovė. Pasak jos, Lietuvos parama šioms iniciatyvoms priklausys nuo to, ar jos paskatins efektyvesnį euro zonos vystymąsi.

 2018 metų biudžetas yra išskirtinis, jame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumo ir investicijų skatinimui bei savivaldybių finansiniam savarankiškumui, teigia finansų ministras. „Svarbus faktas, kad tai pirmas nedeficitinis biudžetas po Nepriklausomybės atkūrimo, o socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai 600 mln.

Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad laikinai - nuo rudens iki metų pabaigos - bus grąžinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Kokia ji bus nuo 2018-ųjų, kol kas neskelbiama. „Mano pozicija nesikeičia, kad iki šių metų pabaigos nuo rudens tas tarifas galėtų būti 9 procentai. Dėl Europos Sąjungos reikalavimų, kadangi galime turėti tik du lengvatinius tarifus.

 „Valstiečiams“ ir konservatoriams sutarus grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, finansų ministras Vilius Šapoka kol kas neatskleidžia, koks bus jo dydis. „Taip, yra toks svarstymas“ - ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams pareiškė ministras, konservatoriaus Mykolo Majausko paklaustas apie naują PVM tarifą šildymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis yra sakęs, kad šis tarifas nuo rudens turėtų būti 15 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį pristatys Vyriausybės pasiūlymus nuo 2018 metų pertvarkyti kai kuriuos mokesčius. Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė numatomas permainas, kuriomis siekiama mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų.

Ar didinti turto ir kitus mokesčius, gali būti sprendžiama vėliau, antrajame mokesčių peržiūros etape, sako finansų ministras. „Einant antruoju etapu, manau, galima kalbėti ir apie didesnius turto bei kitus mokesčius, kuomet papildomai jau ištrauksime tuos, kurie šiuo metu veikia šešėlyje“, - pirmadienį socialdemokratų frakcijos surengtoje diskusijoje apie pajamų nelygybės mažinimą teigė Vilius Šapoka.

Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras. Vilnius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

Pensijų kaupimo antros pakopos fonduose atsisakančių gyventojų lėšos turėtų būti grąžintos „Sodrai“, o apskaičiuota jų senatvės pensija turėtų būti tokia, lyg jie nebūtų kaupę pensijų privačiai, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sako, kad gyventojai ir verslas bus skatinami aktyviau kaupti pensijas privačiai, o valstybės parama jiems priklausys nuo šalies finansinių galimybių.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad staiga nebus įvedami nauji mokesčiai. Tai jis žurnalistams teigė trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame aptartas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. „Bet kokių naujų mokesčių radimasis ar diskusijos dėl jų gali vykti tiktai iš esmės peržiūrėjus sistemą.

  Vilniaus savivaldybei keliant sąlygų ir sudarant kliūčių energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ įgyvendinamam Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektui, finansų ministras Vilius Šapoka suabejojo, ar Vilniui tikrai reikia 350 mln. eurų investicijų.

Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėja strateginio planavimo, organizacijų pokyčių ir jų valdymo klausimais dirbs nepriklausoma vadybos konsultantė Rita Rekašiūtė-Balsienė. Finansų ministerija BNS pranešė, kad ministro patarėja pradės dirbti nuo vasario 1 dienos. „Norint efektyviai veikiančios struktūros, reikia periodiškai peržiūrėti visą mechanizmą, rasti silpnas vietas, kurias būtina sureguliuoti.

Atėjusi nauja valdžia beveik kiekvieną dieną stebina pasiūlymais keisti nusistovėjusią situaciją. Ne išimtis ir finansų sfera. Naujasis finansų ministras Vilius Šapoka TV3 studijoje atskleidė ne tik tai, kad bus peržiūri įvairūs finansuojami projektai ir mokestinės lengvatos, bet ateis laikas ir naujiems mokesčiams, kurie palies daugelį lietuvių. Artūras Anužis: Yra mokesčių, apie kuriuos nuolat diskutuojama, bet iki šiol nebuvo apsispręsta iki galo.

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka pripažįsta, kad nebėra laiko iš esmės patobulinti 2017 metų biudžeto projektą, o pagrindinių mokesčių permainų bus ne anksčiau kaip 2018 metais. V.Šapoka tikisi surasti bendrą kalbą su Europos Komisija dėl naujo socialinio modelio pripažinimo struktūrine reforma, taip pat sieks įgyvendinti „valstiečių“ pažadą kitąmet padidinti pensijas 40 eurų.

Štai jau turime naująjį premjerą, greitai bus suformuota ir naujoji vyriausybė. Bus patvirtinta Vyriausybės programa, o vėliau – ir detalus jos įgyvendinimo planas. Tai – kertiniai dokumentai, kuriais koaliciją sudarę politikai suformuluoja užduotis visose administravimo institucijose dirbantiems tarnautojams. Tik tada, parengus priemonių planą, paaiškės konkretūs ateinančiųjų ketverių metų valdžios sprendimai.

Premjeru paskirtas Saulius Skvernelis antradienį patvirtino, kad buvęs Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka yra kandidatas į finansų ministrus. V.Šapoka sako svarstantis galimybę tapti ministru „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicinėje Vyriausybėje. „Yra kandidatų“, – žurnalistų klausiamas, ar, be V.Šapokos, dar yra kandidatų vadovauti Finansų ministerijai, atsakė S.Skvernelis.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog pirmadienį vykusiame Euro grupės posėdyje Briuselyje pirmą kartą buvo aptartos galimybės palengvinti Graikijos skolų sąlygas, tačiau konkretūs sprendimai gali paaiškėti mėnesio pabaigoje. „Konstatuota (Euro grupės posėdyje - BNS), kad yra pažanga priimant politinius sprendimus dėl konkrečių priemonių Graikijoje, bet darbo, kurį dar reikia atlikti lieka.

Subalansuoto Lietuvos biudžeto galima tikėtis 2017 metais, tikina finansų ministras. Anot Rimanto Šadžiaus, tai lems geresnis mokesčių administravimas. „Aš suprantu, kad tai nuskambės bravūriškai,bet žiūrėdamas į tuos rezultatus, kuriuos atneša pačios paskutinės pritaikytos mokesčių administravimo priemonės, aš tokią perspektyvą matau kaip gana ženklią tikimybę jau 2017 metais“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė R.Šadžius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius žada siekti kitų metų biudžeto projekte padidinti išlaidas vidaus saugumui nemažinant krašto apsaugos finansavimo. „Dėsiu visas pastangas surasti galimybes pafinansuoti ir kitus svarbius skausmingus taškus nepažeidžiant krašto apsaugos finansavimo“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. „Aš manau, kad taip“, - atsakė ministras, paklaustas, ar ketinama didinti išlaidas vidaus saugumui. Konkrečių sumų ministras nenurodė.

Finansų ministras nepritaria idėjai leisti savivaldybėms platinti obligacijas. Rimantas Šadžius sako, kad tokios obligacijos sudarytų papildomą riziką fiskaliniam tvarumui. „Nė viena savivaldybė savarankiškų obligacijų Lietuvoje, kol aš einu šias pareigas, neplatins, bent jau mano valia.