Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Jurgita (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri e. sveikatos portale pastebėjo, jos teigimu, keistus įrašus.
Atidariusi savo paskyrą moteris nustėro – sistemoje buvo nurodyta, kad beveik metus kas mėnesį lankėsi Santaros klinikose pas šeimos gydytoją, nors tikina ten niekada nesilankiusi.
Dar daugiau abejonių sukėlė pačios vizitų datos – dalis jų pažymėti nakties metu, o kai kurie apsilankymai užfiksuoti dienomis, kuriomis Jurgita apskritai nebuvo Lietuvoje.
Sunerimusi moteris klausia, ar jos duomenys galėjo būti panaudoti be jos žinios, ir svarsto, kur tokioje situacijoje reikėtų kreiptis.
Ne kiekvienas „apsilankymas“ reiškia vizitą pas gydytoją
Tuo metu Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos gyventojus, e. sveikatoje pastebėjusius įrašus apie apsilankymus klinikose, kurių jie patys neplanavo, ragina nesijaudinti.
„Pirmiausia verta pagalvoti, ar artimiausiu metu nėra numatyta kokia nors procedūra, tyrimas ar konsultacija Santaros klinikose – būtent dėl planuojamų paslaugų toks įrašas gali atsirasti sistemoje“, – komentuoja ligoninė.
Anot Santaros klinikų, visuomenę dažnai suklaidina e. sveikatoje matomas įrašas „apsilankymas“. Pabrėžiama, kad statistinės formos sukūrimas nėra tikras apsilankymas gydymo įstaigoje – ji reikalinga prieš suteikiant daugelį medicinos paslaugų.
Ši forma užvedama iš anksto, o laikotarpis iki procedūros gali skirtis – nuo kelių dienų iki daugiau nei savaitės.
Ji kuriama, pavyzdžiui, prieš dienos chirurgijos procedūras ar operacijas, išrašant kalio jodido receptus, taip pat kraujo donorams, kurie kraujo aukoja ne Santaros klinikų Kraujo centre, o kituose miestuose vykstančiose donorystės akcijose.
Toks kraujas vėliau tiriamas ir naudojamas Santaros klinikose bei kitose gydymo įstaigose.
Statistinė forma pildoma tam, kad informacija apie suteikiamas sveikatos priežiūros paslaugas būtų tinkamai perduota Valstybinei ligonių kasai.
Aiškindamos, kam tokia forma reikalinga, Santaros klinikos pateikia pavyzdį. Jei žmogui planuojama dienos chirurgijos procedūra, dar iki jos medikai turi įvertinti, ar atlikti visi būtini tyrimai ir ar jų rezultatai atitinka operacijai keliamus reikalavimus. Tam sistemoje iš anksto sukuriama statistinė forma, leidžianti gydytojams matyti paciento tyrimų rezultatus.
Jeigu paaiškėja, kad tyrimų rodikliai neatitinka reikalavimų, procedūra tuo metu negali būti atliekama, todėl iš anksto paruošiami ir kiti pacientai.
Kalio jodido receptams taip pat reikalingas „apsilankymas“
Santaros klinikos taip pat paaiškino, kad e. sveikatoje matomas apsilankymo įrašas gali atsirasti ir dėl kalio jodido tablečių receptų išrašymo.
Santaros klinikos nurodo, kad pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, bendradarbiaujant su Registrų centru ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centru, automatiniu būdu e. sveikatos sistemoje formuojami elektroniniai receptai kalio jodido tabletėms.
Kadangi e. sveikatos sistema sukurta taip, jog prieš išrašant elektroninį receptą pirmiausia turi būti sukurtas apsilankymo gydymo įstaigoje įrašas, Santaros klinikos sukūrė funkcionalumą, kuris pagal Registrų centro pateiktus gyventojų sąrašus automatiškai sugeneruoja nuotolinius apsilankymus ir išrašo elektroninius receptus.
Anot ligoninės, be tokio įrašo gyventojai vaistinėje negalėtų įsigyti kalio jodido tablečių.
Gyventojams taip pat rekomenduojama atidžiau peržiūrėti e. sveikatos įrašus.
Prie kiekvieno apsilankymo matomos skiltys „Apsilankymo suvestinė“ ir „Dokumentai“. Būtent dokumentų skiltyje, jei vizitas iš tiesų buvo suteikta gydymo paslauga, turėtų būti gydytojo įrašas „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“.
Seimas pradėjo svarstyti e. sveikatos pokyčius
Birželio 25 d. Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos draudimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisoms, kuriomis siūloma keisti e. sveikatos sistemos valdysenos ir finansavimo modelį.
Pakeitimais siūloma e. sveikatos sistemos valdymą perduoti Valstybinei ligonių kasai, o jos finansavimą užtikrinti ne tik valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis, bet ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Pasak iniciatyvos autorės, Seimo vicepirmininkės Orintos Leiputės, dabartinis finansavimo modelis nėra pakankamai stabilus, todėl sudėtinga užtikrinti nuoseklią sistemos plėtrą ir išlaikyti reikiamus informacinių technologijų specialistus.
Projektu taip pat siūloma skatinti gydymo įstaigas gerinti duomenų skaitmenizavimą ir jų saugumą. Tam būtų nustatyti trys skaitmenizavimo lygiai – bazinis, vidutinis ir aukštas, o aukštesnį lygį pasiekusios įstaigos galėtų gauti papildomą finansavimą.
Po pateikimo projektams pritarė 63 Seimo nariai, prieš balsavo 20, susilaikė 12. Toliau pataisos bus svarstomos Sveikatos reikalų komitete, taip pat bus laukiama Vyriausybės išvados ir antikorupcinio vertinimo. Galutinį sprendimą Seimas planuoja priimti rudens sesijoje.
