Tokios situacijos gali kartotis ir savaitgaliais ar net per atostogas, todėl kyla klausimas – ar pasibaigus darbo valandoms darbuotojas iš tiesų privalo būti pasiekiamas?
Su tokiomis situacijomis susiduria nemaža dalis europiečių. Birželį paskelbto „Eurofound“ tyrimo duomenimis, maždaug kas penktas darbuotojas Europos Sąjungoje teigia, kad darbo klausimais ne įprastomis darbo valandomis su juo susisiekiama daug kartų per mėnesį.
Tyrimas taip pat atskleidė ryšį tarp tokio pasiekiamumo ir darbuotojų patiriamo streso – kuo dažniau su žmonėmis buvo susisiekiama pasibaigus jų darbo laikui, tuo dažniau jie nurodė patiriantys stresą. Tarp darbuotojų, su kuriais ne darbo metu niekada nebuvo susisiekiama, stresą nurodė patiriantys tik 17 proc.
Su darbo ir asmeninio laiko ribomis dažniau susiduria ir lanksčiai ar nuotoliniu būdu dirbantys žmonės.
„Eurofound“ duomenimis, bent retkarčiais ne darbo metu susisiekiama su 64 proc. lanksčią darbo pradžią ir pabaigą turinčių darbuotojų, palyginti su 49 proc. dirbančių pagal įprastą grafiką. Tarp nuotoliniu būdu dirbančių žmonių tokių darbuotojų yra 63 proc., o tarp dirbančių tik darbdavio patalpose – 48 proc.
Kai kuriose Europos valstybėse darbuotojų teisė atsijungti nuo darbo jau įtvirtinta įstatymais, darbo teisės normomis ar specialiais kodeksais.
Skirtingų formų priemones, kuriomis siekiama riboti kontaktą ne darbo metu ir apsaugoti darbuotojų poilsį, yra numačiusios Prancūzija, Italija, Belgija, Ispanija, Portugalija, Airija, Graikija ir Liuksemburgas.
O kaip tokios situacijos vertinamos Lietuvoje ir ar vakare į vadovo atsiųstą žinutę galima paprasčiausiai neatsakyti, tv3.lt paaiškino Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Po darbo į vadovo skambučius atsiliepti neprivaloma
Pasibaigus nustatytoms darbo valandoms darbuotojas paprastai neprivalo atsiliepti į vadovo skambučius, atsakyti į darbines žinutes ar elektroninius laiškus.
VDI aiškina, kad pagal Darbo kodekso (DK) 111 straipsnį darbo laiku laikomas bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
Pasibaigus nustatytam darbo laikui prasideda darbuotojo poilsio laikas, kuriuo jis paprastai neturi pareigos vykdyti darbo funkcijų.
Vis dėlto svarbu atskirti situaciją, kai darbdavys tiesiog išsiunčia žinutę ar elektroninį laišką ne darbo metu, nuo reikalavimo darbuotojui į jį nedelsiant sureaguoti.
Vien tai, kad informacija atsiunčiama vakare ar poilsio dieną, nereiškia, kad darbuotojas privalo ją perskaityti ar į ją atsakyti savo poilsio laiku.
Kitaip situacija vertinama tuomet, kai iš darbuotojo reikalaujama nuolat stebėti darbo priemones, būti pasiekiamam ir prireikus imtis darbo. Tokiu atveju jau turi būti vertinama, ar nepažeidžiamos darbo ir poilsio laiką reglamentuojančios taisyklės, prideda VDI.
Jeigu dėl darbo pobūdžio būtina, kad darbuotojas būtų pasiekiamas įprastu poilsio laiku, būtų pasirengęs atlikti tam tikrus veiksmus ar prireikus atvykti į darbovietę, DK 118 straipsnyje numatyta pasyviojo budėjimo namie galimybė.
Tačiau dėl tokio budėjimo turi būti susitarta darbo sutartyje ir už jį mokama DK nustatyta priemoka. Laikas, kai budėjimo metu darbuotojas faktiškai atlieka darbo veiksmus, laikomas faktiškai dirbtu darbo laiku.
Kaip aiškina VDI, darbdavys taip pat privalo užtikrinti darbuotojo teisę į poilsį. DK numato ne trumpesnį kaip 11 valandų kasdienį nepertraukiamąjį poilsį ir bent 35 valandų nepertraukiamąjį poilsį per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį.
Dar aiškesnės taisyklės galioja per kasmetines atostogas. Jos apibrėžiamos kaip laisvas nuo darbo laikas, skirtas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. Todėl per kasmetines atostogas darbuotojas neturi pareigos vykdyti darbo funkcijų ar reaguoti į darbinius pranešimus.
Net kelios minutės vakare gali būti laikomos darbo laiku
Vis dėlto vienas dalykas yra gauti darbdavio žinutę pasibaigus darbo dienai, o kitas – vakare iš tiesų atlikti jo pavestą užduotį.
VDI nurodo, kad sprendžiant, ar tam tikras laikas laikytinas darbo laiku, vertinama ne darbo forma. Nesvarbu, ar žmogus dirba telefonu, kompiuteriu, ar fiziškai yra darbovietėje. Svarbu tai, ar jis faktiškai vykdo savo darbo funkcijas ir ar tai daro darbdavio pavedimu arba su jo žinia.
DK taip pat nenustatyta, kad labai trumpa užduotis dėl savo trukmės nebūtų laikoma darbo laiku. Todėl net kelių minučių darbo veiksmai gali būti vertinami kaip faktiškai dirbtas laikas.
Pavyzdžiui, tai gali būti darbdavio pavedimu vakare parašytas atsakymas į darbinį elektroninį laišką, reikalingos informacijos parengimas ar darbo klausimo sprendimas telefonu.
Anot VDI, jeigu toks darbas atliekamas viršijant darbuotojui nustatytą darbo dienos, pamainos arba apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę, jis gali būti laikomas viršvalandiniu darbu.
Tačiau pareiga dirbti viršvalandžius nėra tas pats, kas nerašytas darbdavio lūkestis, kad žmogus visada būtų pasiekiamas. Norėdamas pavesti darbuotojui dirbti viršvalandžius, darbdavys turi nurodyti dirbti viršijant nustatytą darbo laiko trukmę.
Darbuotojas, išskyrus DK numatytus išimtinius atvejus, taip pat turi būti davęs rašytinį sutikimą dirbti viršvalandžius.
Todėl neturėtų susiformuoti praktika, kai darbuotojui po nustatytų darbo valandų nuolat siunčiamos darbinės žinutės, elektroniniai laiškai ar skambinama tikintis, kad žmogus savo poilsio metu nedelsdamas sureaguos ir vykdys darbo funkcijas.
Jeigu tuo metu darbuotojui nėra nustatytas darbo laikas, jam nėra teisėtai pavesta dirbti viršvalandžių ir nėra susitarta dėl budėjimo, jis gali į tokį darbdavio kreipimąsi nereaguoti ir prie darbo klausimų grįžti prasidėjus jo darbo laikui.
Jeigu darbuotojas darbdavio pavedimu arba su jo žinia vis dėlto faktiškai atlieka darbo funkcijas po nustatytų darbo valandų ir taip viršija jam nustatytą darbo laiko trukmę, toks laikas turi būti įvertintas pagal darbo laiko apskaitos ir viršvalandinio darbo taisykles. Darbdavys privalo apskaityti faktiškai dirbtus viršvalandžius.
Už viršvalandžius – didesnis atlygis
Jeigu darbas po nustatytų darbo valandų pripažįstamas viršvalandiniu, už jį turi būti ir atitinkamai atlyginama, aiškina VDI.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už darbą poilsio dieną, kuri darbuotojui nėra nustatyta kaip darbo diena pagal jo grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis.
Priklausomai nuo to, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis darbuotojas dirba, DK numatyti ir kiti padidinto apmokėjimo dydžiai.
Tačiau ne kiekvienas vakare prie kompiuterio praleistas laikas automatiškai tampa viršvalandžiais. Jeigu darbuotojas savo iniciatyva nusprendžia patikrinti darbinį elektroninį paštą, atlikti užduotį ar ilgiau pasilikti darbe, tai savaime dar nereiškia viršvalandinio darbo.
Už neatsakytą žinutę bausti neturėtų
Jeigu reikalavimas būti pasiekiamam vakarais ar poilsio dienomis tampa nuolatine darbo organizavimo praktika, VDI pirmiausia rekomenduoja su darbdaviu išsiaiškinti, kokiu pagrindu ir kuriuo metu iš darbuotojo tikimasi būti pasiekiamam. Taip pat reikėtų prašyti aiškiai nustatyti tokio laiko apskaitos ir apmokėjimo tvarką.
Nuolatinė praktika, kai darbuotojas faktiškai dirba po nustatytų darbo valandų, tačiau šis laikas nėra apskaitomas, negali būti pateisinama vien tuo, kad darbas atliekamas telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Darbuotojui taip pat rekomenduojama išsaugoti informaciją, kuri prireikus galėtų patvirtinti faktiškai dirbtą laiką. Tai gali būti darbinės žinutės, elektroniniai laiškai, darbdavio pavedimai ar kiti duomenys.
Jeigu kyla klausimų dėl darbo ir poilsio laiko reikalavimų laikymosi, darbuotojas gali kreiptis į VDI. Jeigu kyla individualus ginčas dėl neapskaityto arba neapmokėto darbo laiko, galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
