Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad užsieniečiai į Lietuvą dirbti atvykti nebegalės. Vis dėlto taip nėra. Pasikeitė ne pati galimybė juos įdarbinti, o sąlygos, kuriomis tai galima padaryti.
Šiemet Lietuvoje patvirtinta 24 706 vietų užsieniečių įdarbinimo kvota. Kaip ir pernai, ji apima visas profesijas bei darbo funkcijas visuose veiklos sektoriuose. Liepos 31-osios duomenimis, jau buvo panaudotas 20 731 kvotos vienetas, dar 4573 prašymai buvo nagrinėjami, o laisvų kvotos vietų buvo likę 3975.
Todėl Migracijos departamentas skelbia, kad šių metų kvota jau faktiškai išnaudota. Paprastai tariant, norinčiųjų įdarbinti užsieniečius jau yra daugiau negu liko laisvų kvotos vietų.
Migracijos departamento tv3.lt pateiktais naujausiais duomenimis, pateiktų ir šiuo metu nagrinėjamų prašymų jau yra bent tūkstančiu daugiau nei liko laisvų kvotos vietų. Departamento teigimu, praktika rodo, kad didžioji dalis tokių prašymų būna patenkinami.
Trumpai tariant, užsieniečius samdyti ir toliau bus galima. Tačiau daugeliu atvejų tai kainuos brangiau.
Išnaudojus metinę kvotą, Migracijos departamentas nebegali išduoti leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu įprasta supaprastinta tvarka. Daugeliu atvejų leidimas galės būti išduotas tik tada, jeigu darbdavys įsipareigos užsieniečiui mokėti ne mažiau kaip 1,2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šiuo metu tai sudaro 2893,68 euro prieš mokesčius.
Tačiau yra išimčių. Mažesnis atlygio slenkstis – 2411,40 euro prieš mokesčius – taikomas užsieniečiams, kurie dirbs pagal aukštą pridėtinę vertę kuriančias profesijas, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta.
Įprasta supaprastinta tvarka vėl galėtų būti taikoma ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta papildoma kvota.
Migracijos departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tradiciškai daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvyksta dirbti transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau verslo atstovai priduria, kad naujoji tvarka gali paveikti gerokai daugiau sričių nei vien transportą ar statybas.
Užsieniečių ieško ne dėl pigesnės darbo jėgos
Išgirdus, kad po kvotos išnaudojimo užsieniečiui gali tekti mokėti beveik 2,9 tūkst. eurų atlyginimą prieš mokesčius, gali kilti klausimas, kodėl įmonių atstovai dėl tokio reikalavimo nerimauja.
Lietuvos pramonininkų konfederacija aiškina, kad esmė – ne pats atlyginimo dydis. Daugelyje sektorių darbuotojų trūksta jau ne vienus metus, tad užsieniečių ieškoma ne dėl to, kad jiems būtų galima mokėti mažiau, o todėl, kad Lietuvoje paprasčiausiai neberandama žmonių, galinčių užimti laisvas darbo vietas.
Didžiausią poveikį, pramonininkų vertinimu, pajus apdirbamosios gamybos, transporto ir sandėliavimo, statybų, administracinės bei aptarnavimo veiklos, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai. Ypač sudėtinga gali būti eksportuojančioms įmonėms, kurios jau dabar susiduria su geopolitinėmis įtampomis, energijos kainų svyravimais, išaugusiomis finansavimo išlaidomis ir nestabilumu tarptautinėse rinkose.
„Šiems sektoriams užsieniečių įdarbinimas nėra vietos darbuotojų pakeitimo priemonė. Daugeliu atvejų tai yra vienintelė galimybė užpildyti ilgą laiką neužimamas darbo vietas ir užtikrinti jau prisiimtų užsakymų vykdymą. Todėl kalbame ne apie pigesnės darbo jėgos paiešką, o apie galimybę apskritai vykdyti veiklą“, – pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė.
Darbuotojų trūkumą patvirtina ir oficiali statistika. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų birželį Lietuvoje buvo 35 354 laisvos darbo vietos. Daugiausia jų – transporto ir sandėliavimo, apdirbamosios gamybos, statybų, administracinės ir aptarnavimo veiklos bei apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose.
Vis dėlto viešai neskelbiama, kiek Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečių dirba šiuose sektoriuose. Taip pat nėra duomenų, kiek kvotos vienetų panaudojo pirmą kartą į Lietuvą atvykę darbuotojai, kiek – anksčiau čia jau dirbę užsieniečiai ir kiek žmonių per metus panaudojo daugiau nei vieną kvotos vienetą.
Todėl pramonininkai ragina skelbti išsamesnę kvotos panaudojimo statistiką. Jų teigimu, tik turint tokius duomenis būtų galima tiksliai įvertinti, kiek naujų darbuotojų iš tiesų atvyksta į Lietuvą ir koks yra tikrasis darbuotojų trūkumas.
Vieno darbuotojo atlyginimas gali pakeisti visą atlygio sistemą
Gali atrodyti, kad didesnį atlyginimą reikėtų mokėti tik naujai priimtam darbuotojui iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacija tvirtina, kad pasekmės gali būti gerokai platesnės.
Kvotai pasibaigus, daugeliu atvejų naujam darbuotojui reikės mokėti ne mažiau kaip 2893,68 euro prieš mokesčius. Pramonininkų teigimu, toks atlyginimas daugelyje darbuotojų trūkumą jaučiančių sektorių viršija įprastą už tokį darbą mokamą atlyginimą.
„Svarbu ir tai, kad didesnį atlyginimą mokant tik naujai priimamiems užsieniečiams būtų išbalansuotos įmonių darbo apmokėjimo sistemos. Todėl darbdaviams gali tekti peržiūrėti ne vien naujų darbuotojų, bet ir gerokai platesnės darbuotojų grupės atlyginimus. Įmonėms, turinčioms šimtus ar tūkstančius darbuotojų, tai reikštų neproporcingą, o kai kuriais atvejais ir ekonomiškai nepakeliamą finansinę naštą“, – tikina R. Radavičienė.
Ji primena, kad pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą užsieniečiui negali būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančiam darbuotojui.
Anot pramonininkų, nustačius beveik 2,9 tūkst. eurų atlygį naujam darbuotojui, įmonei gali tekti peržiūrėti ir kitų tokį patį ar panašų darbą dirbančių žmonių atlyginimus, kad nebūtų išbalansuota visa darbo užmokesčio sistema. Tokiu atveju didesnės išlaidos paliestų ne vien naują darbuotoją, bet gerokai platesnę darbuotojų grupę.
Ar dėl to brangs prekės ir paslaugos?
Išaugus įmonių išlaidoms darbuotojams, natūraliai kyla klausimas, ar už tai galiausiai neteks sumokėti pirkėjams. Lietuvos pramonininkų konfederacija atsako, kad viskas priklausys nuo to, kur įmonė parduoda savo produkciją ar paslaugas.
„Tik iš dalies. Į vidaus rinką orientuotos įmonės dalį augančių sąnaudų gali bandyti perkelti į galutines kainas. Tačiau didelė Lietuvos pramonės dalis dirba eksporto rinkose, kur kainą lemia tarptautinė konkurencija. Tokiais atvejais darbo sąnaudų augimas dažniau mažina įmonės pelningumą ir investavimo galimybes, o ne produkcijos kainą“, – aiškina R. Radavičienė.
Tai reiškia, kad Lietuvoje prekes ar paslaugas parduodančios įmonės dalį išaugusių išlaidų gali bandyti įtraukti į kainas. Eksportuojančioms bendrovėms tai padaryti sunkiau, nes jos konkuruoja su kitų šalių gamintojais ir negali laisvai kelti kainų.
Tačiau didesnės išlaidos – ne vienintelė galima pasekmė. Jei įmonėms nepavyks rasti trūkstamų darbuotojų, gali mažėti gamybos ir paslaugų apimtys, strigti užsakymai ar būti atidedamos investicijos.
„Tokia rizika yra reali. Galimybių įdarbinti trūkstamus užsienio darbuotojus apribojimas beveik pusei metų gali lemti gamybos ir paslaugų apimčių mažėjimą, užsakymų nevykdymą arba jų perkėlimą į kitas valstybes bei suplanuotų investicijų atidėjimą. Ilgainiui tai gali reikšti ir darbo vietų Lietuvos darbuotojams praradimą, mažesnes valstybės biudžeto bei socialinio draudimo pajamas ir silpnėjantį Lietuvos įmonių konkurencingumą užsienio rinkose“, – papildo R. Radavičienė.
Didžiausia rizika, anot jos, kyla eksportuojančioms įmonėms. Tarptautinėse rinkose jos konkuruoja ne tik kokybe, bet ir kaina. Todėl, darbuotojų trūkumui ar jų samdymo išlaidoms smarkiai išaugus, dalis užsakymų gali atitekti kitose valstybėse veikiančioms gamykloms.
Ar daugiau uždirbs lietuviai?
Gali kilti klausimas, ar aukštesnė atlyginimo kartelė užsieniečiams automatiškai padidins ir Lietuvos darbuotojų atlyginimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija ragina tokių išvadų nedaryti.
„Didesnis atlygio slenkstis savaime negarantuos spartesnio vietinių darbuotojų atlyginimų augimo. Naujai priimamiems užsieniečiams nustačius gerokai didesnį atlygį nei tokį patį ar analogišką darbą atliekantiems esamiems darbuotojams, įmonėms gali tekti peržiūrėti platesnės darbuotojų grupės, įskaitant vietos darbuotojus, atlyginimus“, – komentuoja R. Radavičienė.
Tačiau daugeliui įmonių, ypač veikiančių regionuose, staigus visos atlyginimų sistemos pakėlimas būtų per brangus.
„Todėl reali pasekmė gali būti ne visuotinis atlyginimų augimas, o sustabdytas naujų darbuotojų samdymas, atsisakytos planuotos darbo vietos, mažesnės gamybos apimtys ir persvarstytos investicijos. Ilgainiui tai reikštų lėtesnę įmonių plėtrą, prarastus užsakymus ir grėsmę jau esamoms Lietuvos darbuotojų darbo vietoms“, – įspėja ji.
Kitaip tariant, dalis darbuotojų gali sulaukti didesnių atlyginimų, tačiau tai nėra garantuota. Kai kurios įmonės vietoj atlyginimų didinimo gali nuspręsti nebesamdyti naujų žmonių, atsisakyti planuotų darbo vietų ar atidėti plėtrą.
Įmonė galėtų įdarbinti dar 20 specialistų
Kad darbuotojų trūkumas nėra tik teorinė problema, rodo ir konkrečių įmonių patirtis. „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas ir direktorius Mantas Gudas tvirtina, kad grupės įmonės šiuo metu galėtų įdarbinti dar apie 20 kvalifikuotų specialistų – suvirintojų-surinkėjų, staklių operatorių, šlapio dažymo specialistų ir kitų darbuotojų.
Užsieniečiai šiuo metu sudaro maždaug ketvirtadalį visų grupės darbuotojų. Tačiau, pasak M. Gudo, jų samdymas įmonei kainuoja gerokai daugiau nei vien atlyginimas.
Prie išlaidų prisideda darbuotojų paieška, atrankos agentūrų paslaugos, dokumentų tvarkymas, kelionė, apgyvendinimas, integracija ir mokymai. Be to, pirmaisiais mėnesiais naujų darbuotojų našumas neretai būna mažesnis.
„Viską įvertinus ir suskaičiavus, supranti, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas nėra tikrai joks taupymas, atvirkščiai, tai sukimasis iš padėties, o prioritetas visada išlieka vietinis specialistas, kurių rinkoje tiesiog nepakanka“, – sako M. Gudas.
Pasak jo, priklausomai nuo kvalifikacijos ir darbuotojo pastangų, atlygis kartu su papildomomis naudomis grupės įmonėse siekia nuo maždaug 2 tūkst. eurų, o aukščiausios kvalifikacijos specialistai gali uždirbti net kelis kartus daugiau.
Vis dėlto beveik 2,9 tūkst. eurų atlyginimo kartelė, anot vadovo, tinka tik nedidelei daliai itin aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Nurodyto slenksčio išeitis tinka tik aukščiausios kvalifikacijos specialistams iš užsienio, kurie kaip loterijos bilietas pasitaiko retai. Turime suprasti, Lietuva dalyvauja globalioje konkurencijoje dėl talentų. Didžioji dalis užsieniečių yra žmonės, kuriems reikalingi intensyvūs mokymai be garantijos, kad jie tokį lygį pasieks. Jei taip įvyksta, įmonės patenka į neefektyvumo spąstus. Taigi tai nėra išeitis“, – pabrėžia jis.
Pašnekovo vertinimu, darbuotojų stygius ypač skaudžiai veikia regionuose veikiančias įmones, kurioms reikia specifinių žinių ir gebėjimų turinčių specialistų. Įmonės gali investuoti į automatizavimą ir keisti savo veiklą, tačiau tokie procesai užtrunka, todėl trūkstamų darbuotojų problema neišnyksta iš karto.
„Regioninė pramonė, ypač kurianti unikalius, aukštesnės vertės gaminius ar teikianti kompleksines paslaugas, yra ir bus priklausoma nuo žmonių gebėjimų. Darbo rinkos dinamika, kai išeina iš jos apie dvigubai daugiau žmonių nei ateina, darbo kvalifikacijos neatitikimas rinkos poreikiams tą iššūkį dar labiau aštrins.
Ši spraga jau dabar verčia įmones transformuotis, tačiau šis procesas turi savo tempą ir nemaža dalis talentų stokos tiesiog virsta nesukurta verte, nesumokėtais mokesčiais, kuriuos, esu įsitikinęs skaičiuoti turime ne šimtais milijonų, o milijardais eurų“, – tikina M. Gudas.
Jo vertinimu, daliai įmonių kainų didinimas nėra reali išeitis. Eksportuojančios bendrovės konkuruoja pasaulinėje rinkoje, todėl negali visų išaugusių išlaidų tiesiog perkelti pirkėjams.
„Teoriškai išaugusias sąnaudas galima perkelti į produkcijos kainas, tačiau praktiškai įmonės, kurios turėjo tokią galimybę, jau ja pasinaudojo – Lietuvoje ir taip fiksuojama viena sparčiausių infliacijų Europoje. Eksportuojančios įmonės konkuruoja globalioje rinkoje, joms sąnaudų perkėlimo galimybės baigėsi jau prieš kelis metus.
Šiuo metu stebime apie grupinius darbuotojų atleidimus ar net užsidarymus pranešinėjančias pramonės įmones ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Mes, kaip ekonominė erdvė, esame per lėti, per biurokratiški ir per brangūs. Deja, taip yra“, – sako pašnekovas.
Pramonininkai prašo keisti ne tik kvotą
Lietuvos pramonininkų konfederacija ragina Vyriausybę dar šiemet padidinti užsieniečių įdarbinimo kvotą. Organizacija atkreipia dėmesį, kad šiemet patvirtinta 24 706 vietų kvota sudaro apie 0,9 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus, nors įstatymas leidžia ją didinti iki 1,4 proc.
Tačiau, pramonininkų vertinimu, vien didesnės kvotos nepakaktų. Dabartiniai skaičiai ne visada parodo, kiek visiškai naujų darbuotojų iš tiesų atvyksta į Lietuvą.
Dalį kvotos vienetų panaudoja anksčiau Lietuvoje dirbę ir po pertraukos sugrįžę užsieniečiai. Be to, dėl administracinių procedūrų tas pats žmogus per metus gali panaudoti daugiau nei vieną kvotos vienetą.
Todėl pramonininkai siūlo taikyti principą „vienas užsienietis – vienas kvotos vienetas“. Taip pat prašoma apsaugoti iki kvotos išnaudojimo pradėtus įdarbinimo procesus ir kompensuoti kvotos dalį, kuri buvo panaudota dar 2025 metais pradėtoms procedūroms.
Konfederacija siūlo peržiūrėti ir reikalavimą mokėti ne mažiau kaip 1,2 vidutinio darbo užmokesčio. Jos nuomone, atlygio kartelę būtų galima sieti su konkrečios profesijos, sektoriaus ar regiono atlyginimais arba grąžinti darbo rinkos testą.
Pramonininkai papildo, kad vien šiuo metu numatyta papildomos kvotos galimybė visos problemos neišspręstų. Jos dydis galėtų siekti ne daugiau kaip 20 proc. darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis, o pati kvota būtų skirta tik ją pasiūliusios ir kolektyvinę sutartį pasirašiusios darbdavių organizacijos nariams.
Jų nuomone, tokių sutarčių Lietuvoje nėra daug, todėl šis sprendimas padėtų ne visoms įmonėms. Pramonininkų teigimu, įmonėms svarbiausia turėti aiškias ir prognozuojamas taisykles, kad jos galėtų planuoti darbuotojų paiešką, gamybą ir investicijas.
Kol kas sprendimas dėl didesnės kvotos nėra priimtas, todėl artimiausiu metu įmonėms teks taikytis prie griežtesnių samdymo sąlygų ir beveik 2,9 tūkst. eurų atlyginimo kartelės.
