Tuomet pajamos gali būti apmokestintos kaip darbo užmokestis, o mokesčiai – perskaičiuoti.
Individuali veikla Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja. VMI duomenimis, kuriuos anksčiau skelbė tv3.lt, 2023 metais ją vykdė apie 264 tūkst. gyventojų, 2024-aisiais – maždaug 282 tūkst., o 2025 metais jų skaičius pasiekė beveik 297 tūkst. Tai šiuo metu yra populiariausia savarankiško darbo forma Lietuvoje.
Tačiau individualios veiklos pažyma dar nereiškia, kad žmogus iš tiesų dirba savarankiškai. Vienais atvejais ši forma pasirenkama visiškai teisėtai, o kitais žmogus ir toliau dirba kaip įprastas darbuotojas, tik jam automatiškai netaikoma tokia pati apsauga ir garantijos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kada toks pasirinkimas yra teisėtas, kokie požymiai gali rodyti individualia veikla pridengiamus darbo santykius ir kuo tai gali baigtis.
Mažesni mokesčiai dar nereiškia pažeidimo
Mažiau mokesčių mokantis žmogus nebūtinai ką nors apeina. Jeigu jo veiklai tinka kelios teisėtos formos, jis gali jas palyginti ir pasirinkti finansiškai palankesnę.
Pasak R. Virvilienės, paprastas tokio mokesčių optimizavimo pavyzdys – pasirinkimas tarp verslo liudijimo ir individualios veiklos pagal pažymą, kai konkrečią veiklą galima vykdyti abiem būdais.
Tokiu atveju verta įvertinti ne tik tai, kurią formą paprasčiau įregistruoti ir administruoti, bet ir kiek mokesčių tektų sumokėti per metus.
„Jeigu, pavyzdžiui, gausiu 10 tūkst. eurų per metus, kiek sumokėsiu su verslo liudijimu ir kiek mokesčių sumokėsiu su individualia veikla? Įsivedame į skaičiuoklę, paskaičiuojame ir renkamės tą rezultatą, kuris tenkina. Tai yra elementarus optimizavimo pavyzdys“, – aiškino R. Virvilienė.
Taigi žmogus neprivalo rinktis veiklos formos, su kuria sumokėtų daugiausia. Tačiau tokia pasirinkimo laisvė galioja tik tuomet, kai pasirinkta forma atitinka tikrąjį darbo pobūdį. Jeigu pasikeičia tik sutarties pavadinimas, o pats darbas lieka toks pat, VMI tokią situaciją gali vertinti kaip darbo santykius.
Individuali veikla gali būti tik darbo sutartis kitu pavadinimu
R. Virvilienės teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai vietoj darbo sutarties žmogui pasiūloma registruoti individualią veiklą. Kartais tokį sprendimą siūlo darbdavys, tikindamas, kad taip pavyks „optimizuoti“ mokesčius, o kartais šį kelią pasirenka pats žmogus, norėdamas daugiau pajamų pasilikti sau.
Tačiau VMI vertina ne tai, kaip pavadinta sutartis, o kaip santykiai atrodo iš tikrųjų. Svarbu, ar žmogus pats planuoja savo darbą, priima sprendimus, padengia išlaidas ir prisiima su veikla susijusią riziką.
„Galbūt ryškiausias pavyzdys yra darbo santykių vengimas ir individualios veiklos registravimas, kai arba darbdavys pasiūlo taip optimizuoti, arba pats asmuo sugalvoja, kad taip reikėtų daryti“, – sakė R. Virvilienė.
Jeigu žmogus savarankiškai dirba tik „ant popieriaus“, o iš tiesų vykdo vienos įmonės nurodymus ir laikosi jos nustatytos tvarkos, VMI tokius santykius gali pripažinti darbo santykiais.
Darbo santykius išduoda ne vienas, o keli požymiai
Svarbiausia – ne vienas atskiras požymis, o jų visuma. Įtarimų gali kilti, jeigu individualią veiklą įregistravęs žmogus dirba tik vienai įmonei, visas pajamas gauna iš jos, o svarbiausius sprendimus dėl darbo priima ne pats, bet įmonės vadovas.
Vertinama, kas nustato darbo laiką ir vietą, suteikia darbui reikalingas priemones, padengia išlaidas ir kontroliuoja atliktas užduotis. Taip pat svarbu, ar žmogus gali pats rinktis klientus, tartis dėl kainos ir spręsti, kada bei kaip dirbs.
„Jeigu asmuo iš esmės priklauso nuo vieno darbdavio, paslaugas teikia tik jam, algą gauna tik iš jo, darbo priemones gauna iš jo, išlaidas dengia jis, atostogų išleidžia jis, darbo sąlygas ir tvarką nustato darbdavys – tai yra darbo santykiai“, – aiškino VMI atstovė.
Vien tai, kad žmogus turi tik vieną užsakovą, savaime dar nieko neįrodo. Tačiau jeigu kartu atsiranda pavaldumas, nustatytas darbo grafikas, vadovo kontrolė, įmonės suteiktos priemonės ir reguliariai mokamas atlygis, aplinkybių visuma gali rodyti, kad žmogus iš tiesų dirba kaip darbuotojas.
Svarbiausia, kas iš tiesų kontroliuoja darbą
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad vertinama visa situacija. Darbo santykiams būdingas nuolatinis tam tikrų funkcijų vykdymas, darbuotojo pavaldumas ir darbdavio teisė kontroliuoti jo darbą.
Darbdavys periodiškai moka sutartą atlyginimą, suteikia darbui reikalingas priemones ir darbo vietą, nustato darbo tvarką bei užtikrina darbuotojui priklausančias garantijas.
Civilinio susitarimo atveju svarbiausias yra konkretus rezultatas arba konkrečios paslaugos suteikimas. Savarankiškai dirbantis žmogus pats sprendžia, kada ir kaip atliks darbą, rūpinasi darbo priemonėmis ir prisiima riziką, kad užsakymų ar pajamų gali ir nebūti.
Todėl sprendžiama ne pagal vieną aplinkybę. Tačiau privalomas grafikas, pareiga vykdyti vadovo nurodymus, įmonės suteiktos priemonės ir atlygis už dirbtą laiką gali rodyti, kad žmogus iš tikrųjų dirba kaip darbuotojas.
Valytojos atvejis parodė, kada reikia darbo sutarties
VDI pateikia konkretų pavyzdį, kaip paslaugų sutartis gali neatitikti realaus darbo pobūdžio. Moteris pagal skelbimą kreipėsi dėl valytojos darbo sporto klube, tačiau jo vadovas pasiūlė jai įregistruoti individualią veiklą.
Buvo sutarta, kad ji keturis kartus per savaitę valys patalpas, gaus valandinį atlygį, naudosis klubo suteiktomis valymo priemonėmis, o direktorius tikrins atliktą darbą.
VDI vertinimu, tokioje situacijoje matyti darbo santykiams būdingi požymiai: nustatytas darbo reguliarumas, valandinis atlygis, suteikiamos priemonės ir vadovo vykdoma kontrolė. Todėl su moterimi turėjo būti sudaryta darbo, o ne paslaugų teikimo sutartis.
Panašų pavyzdį inspekcija pateikia ir iš statybų sektoriaus. Individualią veiklą įregistravęs žmogus dirbo nustatytu laiku, naudojosi kito asmens suteiktais įrankiais, o šis vadovavo visam darbo procesui. VDI vertinimu, ir tokiu atveju turėjo būti sudaryta darbo sutartis.
Civilinio susitarimo esmė turėtų būti konkretus rezultatas ar konkrečios paslaugos suteikimas. Jeigu žmogus ilgą laiką vykdo nustatytas funkcijas pagal kito asmens nurodymus, vien individualios veiklos pažyma tokių santykių savarankiškais nepaverčia.
VMI apie tokius atvejus įspėjo jau anksčiau
Apie individualia veikla pridengiamus darbo santykius tv3.lt rašė dar 2023 metais. Tuomet portalui situaciją komentavęs VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis taip pat pabrėžė, kad esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas.
Savarankiškai dirbantis žmogus pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, padengia išlaidas, moka mokesčius ir nėra pavaldus kitai susitarimo pusei. Darbo vieta, grafikas, atostogos, atliekamos funkcijos ir pareiga laikytis įmonės vidaus taisyklių labiau būdingi darbo santykiams.
M. Endrijaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakomybė tinkamai įforminti santykius tenka abiem pusėms. Nustačius, kad individualia veikla buvo pridengti darbo santykiai, žmogaus pajamos gali būti apmokestintos kaip darbo užmokestis.
Perkvalifikavus santykius gali tekti mokėti daugiau
Vien paslaugų sutarties sudarymas ar individualios veiklos pažymos turėjimas neapsaugo nuo santykių perkvalifikavimo, jeigu realios darbo sąlygos rodo ką kita.
Jeigu VMI nustato, kad individualia veikla buvo pridengti darbo santykiai, žmogaus gautos pajamos gali būti vertinamos kaip su darbo santykiais susijęs atlygis. Tuomet gali būti perskaičiuoti ir papildomai priskaičiuoti mokesčiai.
„Mes turime galimybę perkvalifikuoti santykius, ir tada jie apmokestinami didesniais mokesčiais. Tokia klaida vis dar pasitaiko ir nėra labai toleruotina“, – perspėjo R. Virvilienė.
Darbo sutarties nebuvimas svarbus ne tik dėl mokesčių. VDI nurodo, kad jeigu žmogus atlygintinai atlieka darbo funkcijas, yra pavaldus darbdaviui, tačiau rašytinė darbo sutartis nesudaryta, gali kilti ir nelegalaus darbo klausimas. Vis dėlto tokiais atvejais turi būti nustatyti visi darbo santykiams būtini požymiai.
Pagal individualią veiklą dirbančiam žmogui taip pat automatiškai netaikomos darbuotojams numatytos garantijos, pavyzdžiui, apmokamos kasmetinės atostogos, Darbo kodekse nustatyta darbo ir poilsio laiko apsauga bei darbdavio pareiga užtikrinti tinkamas darbo sąlygas.
Todėl iš pirmo žvilgsnio finansiškai patrauklesnis pasiūlymas gali reikšti ne tik kitokį mokesčių mokėjimą, bet ir gerokai didesnę paties žmogaus atsakomybę.
Ką būtina įvertinti prieš sutinkant
Prieš sutinkant vietoj darbo sutarties registruoti individualią veiklą verta įvertinti, kas iš tikrųjų nustatys darbo laiką ir vietą, suteiks darbo priemones, kontroliuos atliekamas užduotis ir spręs, kada žmogus gali ilsėtis.
Svarbu savęs paklausti, ar bus galima laisvai dirbti kitiems klientams, savarankiškai tartis dėl kainų ir pasirinkti, kada bei kaip atlikti darbą. Reikėtų įvertinti ir tai, kas dengs su veikla susijusias išlaidas bei prisiims riziką, jeigu užsakymų nebus arba veikla taps nuostolinga.
Jeigu žmogus pats ieško klientų, derasi dėl kainos, pasirenka darbo laiką, naudoja savo priemones ir prisiima veiklos riziką, tokie santykiai turi savarankiškos veiklos požymių.
Tačiau jeigu pasikeičia tik sutarties pavadinimas, o žmogus ir toliau kasdien dirba vienam vadovui jo nustatytu laiku, naudojasi įmonės priemonėmis ir privalo laikytis jos vidaus tvarkos, vien individualios veiklos pažymos gali nepakakti. VMI vertins ne tai, kaip pavadinta sutartis, o tai, kaip darbas vyksta kasdien.
Daugiau apie tai, kada papildomas uždarbis jau laikomas individualia veikla, kaip pasirinkti tinkamiausią jos formą, kokių klaidų vengti, kuo skiriasi individuali veikla, verslo liudijimas ir mažoji bendrija bei kaip legaliai nepermokėti mokesčių, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
