įmonės

Nuo lapkričio Lietuvos elektros ir gamtinių dujų perdavimo bei skirstymo sistemų operatoriai avarijų, sutrikimų ar ekstremaliųjų įvykių atvejais galės operatyviai pasitelkti kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių energetikos bendrovių pagalbą. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Energetikos įstatymo pataisas.

Ukrainos dronų atakos vis dažniau pasiekia Rusijos gilumą, o jų keliama grėsmė jau verčia sunerimti ir verslą. Rusijos įmonės skuba pirkti apsaugos nuo dronų įrangą – per pirmąjį šių metų pusmetį tam išleista daugiau nei 441 mln. rublių (apie 4,6 mln. eurų), o pirkimų mastas, palyginti su pernai, išaugo net 6,6 karto.

Rusijos okupantai sustiprino smūgius Ukrainos logistikos centrams ir mažmeninės prekybos tinklų sandėliams, siekdami sutrikdyti prekių tiekimą ir destabilizuoti ekonomiką. Vien tik naktį rusai į Kyjivą ir regioną paleido beveik tris dešimtis balistinių raketų bei daugybę reaktyvinių bepiločių orlaivių, kurie sunaikino daugybę žinomų prekybos tinklų ir prekės ženklų logistikos infrastruktūros objektų.

Darbdavys siūlo vietoje darbo sutarties registruoti individualią veiklą, nes taip abiem pusėms liks daugiau pinigų? Iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus. Tačiau pakeistas sutarties pavadinimas darbo santykių nepanaikina. Jeigu žmogus ir toliau dirba vienam vadovui, jo nustatytomis sąlygomis ir naudojasi įmonės suteiktomis priemonėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali vertinti ne dokumento pavadinimą, o tai, kaip darbas vyksta iš tikrųjų.

Dėl neatsargių žemės kasimo, gręžimo ar kitų darbų, pažeidžiant elektros ir gamtinių dujų tinklus, infrastruktūrai padaryta žala per metus siekia nuo 0,64 mln. eurų iki 0,86 mln. eurų, skaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tarybos išnagrinėjamų administracinių nusižengimų dėl tokių pažeidimų skaičius per metus siekia iki 350, baudų skiriama iki 30 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė VERT.

Nuo birželio 7 dienos įsigalioja dalis su atlygio skaidrumu susijusių pokyčių, tačiau kai kurios nuostatos ir jų įgyvendinimo etapai nukeliami vėlesniam laikui. Kas keičiasi jau dabar, kas bus atidėta, kodėl prireikė daugiau laiko ir kaip įmonės šį pereinamąjį laikotarpį gali išnaudoti strategiškai? Apie tai laidoje diskutavo „Figure Baltic Advisory“ atlygio tyrimų ekspertas Povilas Blusius ir advokatų kontoros „Sorainen“ darbo teisės praktikos vadovė Agnietė Venckienė.

Kantauskų šeimos valdoma mėsos perdirbimo grupė „Biovela Group“ perka kontrolinį Danijos kapitalo kiaulių augintojos „Idavang“ akcijų paketą, ketvirtadienį pranešė įmonės. Sandorio vertė neskelbiama. „Ši strategija atitinka ryškias pasaulines maisto pramonės tendencijas – rinkos lyderiai visame pasaulyje konsoliduoja gamybos procesus tam, kad pasiektų aukščiausią efektyvumą, konkurencingumą ir tvarumą.

Seimas leido itin didelėms įmonėms neteikti arba tik savanoriškai teikti informaciją apie tvarumą 2025 ir 2026 finansinių metų ataskaitose. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pataisas: už balsavo 111 Seimo narių, o du susilaikė.  Tvarumo informacijos galės neteikti įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius siekia 500–1000 arba jų pajamos yra 50–450 mln. eurų.

Verslo bankas „OP Corporate Bank“ suteikė 7 mln. eurų paskolą statybinių medžiagų prekybos, betono bei gelžbetonio gaminių ir statybos bendrovei „Concretus group“.  Gautas lėšas įmonė investuos į veiklos plėtrą.

Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektorius pereina nuo daugybės ankstyvos stadijos įmonių prie mažiau, bet brandesnių, augančių verslų, skelbia įmonių apklausą atlikusi „Investuok Lietuvoje“.  Pasak jos, fintech įmonių skaičius pernai sumažėjo 12 proc. iki 248, tačiau vidutinis darbuotojų skaičius augo 15 proc. iki 31, o nuo 2021 metų šis augimas siekia 47,6 proc. Bendras jų skaičius pernai išliko stabilus – 7,8 tūkst., tačiau šiemet 77 proc. įmonių planuoja plėsti komandas.

Lietuvoje kasmet bankrutuoja daugiau nei 1 tūkst. įmonių, jos iki bankroto vidutiniškai veikė maždaug 9 metus ir keturis mėnesius, rodo bendrovės „Creditreform“ tyrimas. Išanalizavusi apie 33 tūkst. nuo 1993 metų bankrutavusių įmonių duomenis, „Creditreform“ nustatė, kad maždaug pusė bankrutavusių įmonių veiklą nutraukia po 7,5 metų. Dažniausiai veiklą priverstos nutraukti naujų statybos įmonės (7,5 proc. visų bankrotų), logistikos bendrovės (6 proc.), viešojo maitinimo įstaigos (4,4 proc.

Seimas spręs, ar leisti tam tikroms įmonėms, kurios atitiks nustatytus kriterijus dėl darbuotojų skaičiaus ir pajamų, savanoriškai, o ne privalomai, teikti informaciją tvarumo klausimais vadovybės ataskaitose už 2025 ir 2026 finansinius metus. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pataisas. Už jas balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 13, o susilaikė 16. Toliau pataisos bus svarstomos skubos tvarka, balandžio 7-ąją.

Tarp 200 daugiausiai dividendų iš Estijos įmonių 2024-iasiais gavusių fizinių asmenų – prekybos cheminėmis medžiagomis įmonės „Ingmar Group“ vieni savininkų Žygimantas Jonušis ir Rolandas Zvicevičius, remdamosios estų portalu „Aripaev“ skelbia „Verslo žinios“. Lietuvos verslininkai „Aripaev“ sudarytame reitinge dalijasi 150 ir 151 vietas, jiems užpernai sumokėta po 0,87 mln. eurų dividendų. Ž. Jonušis ir R. Zvicevičius yra vieninteliai į reitingą patekę Lietuvos piliečiai.

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupės „Teltonika“ planuojamame statyti technologijų centre, Kauno „Alex“ inovacijų parko 4 ha sklype, dirbs apie 500 darbuotojų, iš jų apie 150 – administracijoje, skelbia portalas „Verslo žinios". Gamyklos statybos darbų pradžia numatoma šių metų ketvirtąjį ketvirtį, eksploatacijos pradžia – 2027 metų trečiąjį ketvirtį. Gamykloje per metus planuojama gaminti 7,2 mln. vnt.

Šiais metais iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota apie 10 tūkst. neveikiančių įmonių, pranešė Registrų centras. Skelbiama, kad nuo 2020 m. iš registro jau išregistruota apie 82 tūkst. neveikiančių ir privalomų dokumentų neteikiančių juridinių asmenų.

Rusijos pramonės milžinai vis dažniau taupo darbuotojų sąskaita – kai kurios įmonės pereina prie trumpesnės darbo savaitės, kitos siunčia darbuotojus į neapmokamas atostogas ar mažina atlyginimus. Tokia praktika jau palietė didžiausias šalies įmones, rašo „Reuters“. Didžiausios Rusijos įmonės siunčia darbuotojus į neapmokamas atostogas arba mažina etatus dėl ekonomikos sulėtėjimo, vidaus paklausos kritimo ir eksporto sumažėjimo.

Suvalkijoje tradicinio „Team building“ (liet. komandos formavimo) tendencijos keičiamos iš esmės. Nuo šurmulio ir rutinos pavargę miestiečiai, vis dažniau dairosi neformalios aplinkos ir naujų, su istoriniu palikimu susijusių veiklų. Zypliai būtent ir yra ta vieta, kur puoselėjama ne tik dvarų, bet ir Zanavykų krašto kultūra, istorinė gastronomija, visa tai pritaikant moderniems poreikiams.

Beveik dvi dešimtys šalies įmonių, kurių pajamos užpernai viršijo 100 mln. eurų, dar nėra pateikusios finansinės ataskaitos už praėjusius metus, nors tai privalėjo padaryti vėliausiai iki gegužės pabaigos, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.  Pirmame aštuntuke – įmonė „Bleiras Logistics“, kurios pardavimo pajamos 2023 metais siekė 431,1 mln. eurų,  „BTL Group“ – 409,7 mln. eurų, „VMG Wood Invest“ – 325,1 mln. eurų, „Transorloja“ – 268,1 mln. eurų, „Nordex Lithuania“ – 186,6 mln.

Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė bylą dėl apgaulingos finansinės apskaitos estetinės medicinos klinikoje uostamiestyje. Kaip teigiama prokuratūros pranešime, byloje kaltinimai dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo pareikšti vienos žinomos, Klaipėdoje veikiančios plastinės chirurgijos ir estetinės medicinos klinikos direktorei gydytojai dermatovenerologei, jos vyrui – faktiniam klinikos vadovui ir plastikos chirurgui, klinikos finansinę apskaitą tvarkiusios įmonės dire...

Latvijoje per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruotos 5096 naujos įmonės – 421 įmone, arba 9 proc., daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies įmonių registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. Per pirmąjį metų ketvirtį įsteigtos 2693, o per antrąjį – 2403 naujos įmonės. Vien tik praėjusį mėnesį įregistruotos 737 naujos įmonės – 13,9 proc. daugiau nei pernai birželį. 89,4 proc. jų – ribotos atsakomybės bendrovės, 9,2 proc. – individualios įmonės.

Per praėjusius metus Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės uždirbo beveik 8 mln. eurų grynojo pelno, skelbia naujienų portalas „Vakarų ekspresas“. Skaičiuojama, jog mažiausiai ketvirtadalis šios sumos kaip dividendai atiteks miesto biudžetui.  Uostamiesčio savivaldybė šiuo metu kontroliuoja šešių įmonių: „Klaipėdos paslaugų“, „Klaipėdos vandens“, „Naujojo turgaus“, „Klaipėdos energijos“, „Debreceno vaistinės“ ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, akcijas.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) pradėjo instruktuoti įmonių atstovus, kaip pasiruošti galimam karui su Rusija, rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Pasak leidinio, šalies vyriausybė parengė slaptą dokumentą „Vokietijos operatyvinis planas“ karinės invazijos atveju. Jame visų pirma išvardyti visi statiniai ir infrastruktūros objektai, kuriems reikalinga speciali apsauga kariniais tikslais. Dokumente taip pat pateikiamas išsamus veiksmų planas gynybos atveju.

Didžiausios šalies įmonės praėjusiais metais gavo 77,9 mlrd. eurų pajamų – 2,6 proc. mažiau nei 2022 metais, tačiau uždirbo 5,1 mlrd. eurų ikimokestinio pelno – 19 proc. daugiau nei užpernai, remdamasis iki gegužės 30 dienos pateiktomis bendrovių ataskaitomis Registrų centrui ir kartu su kredito biuru „Creditinfo“ parengtu didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2023 metų pajamas tūkstantuku skelbia portalas „Verslo žinios“. Beveik dviejų trečdalių įmonių pajamos per metus augo, o 42 proc.

Lietuvos įmonės galės ugdyti ir tobulinti ypač reikalingus savo darbuotojų įgūdžius Europos Sąjungos investiciniams projektams skirtomis lėšomis. Tam skirta daugiau nei 8,2 mln. eurų. „Skirdami finansavimą labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, tikimės greitesnio jų tobulėjimo ir progreso prisitaikant prie dabarties pokyčių. Tam rengsime įvairius mokymus darbuotojų kvalifikacijai kelti ir darbuotojams perkvalifikuoti, ypatingą dėmesį skirsime skaitmeninimo įgūdžiams.

Liepos 1 dieną įsigalioja asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisa, pagal kurią bus viešinamos įmonės, iš kurių nutekėjo duomenys. Ekspertai prognozuoja, kad dėl to padaugės ieškinių teismams. Teisinės kontoros „Ellex Valiūnas“ ekspertas Ignas Sidaras sako, kad Duomenų apsaugos inspekcija nuo šiol, atsižvelgdama į komercinės informacijos ir asmens duomenų apsaugą, turės nurodyti konkretaus pažeidėjo pavadinimą.

Įmonės, pradelsusios mokėjimų terminus „Sodrai“ ir nereaguodamos į raginimus sumokėti, gali netekti galimybės pagal sutartą grafiką išsimokėti atidėtas įmokas – daugiausia skolas, kurių prisikaupė dar nuo COVID-19 laikų.

Šalies Gitanas Nausėda palaiko idėją steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją, trečiadienį pranešė Prezidentūra. „Jau daugiau nei 15 metų girdime, kad smulkiojo verslo atstovai ombudsmeną matytų kaip rimtą pagalbininką.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrovėmis „JPackaging“, „JPresswood“ ir „Vengast Investment Limited“ pasirašė sutartis, kurioms suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. „Dar trys įmonės investuos daugiau kaip 189,6 mln. eurų į naujus projektus, kurie prisidės stiprinant mūsų šalies regionus. Šiuo metu iš viso esame pasirašę sutartis dėl keturiolikos stambių investicinių projektų, kurie padės sukurti 3951 darbo vietą ir pritraukti daugiau kaip 1,25 mlrd.

Valdovų rūmuose ketvirtadienį bus apdovanotos atsakingiausios verslo įmonės. Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų įteikimo renginyje bus paskelbtos atsakingiausios Lietuvos įmonės nominacijose – „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“, „Įvairovę skatinanti darbovietė“. Taip pat bus pagerbtas pagrindinės nominacijos „Metų social...

Dalis ekonomistų ir pramonininkų sako, kad Raudonojoje jūroje vykstantys neramumai gali būti palankūs Lietuvoje produkciją gaminančioms įmonėms, trečiadienį skelbia portalas „15min“. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, dėl neramumų Raudonojoje jūroje prekės iš Azijos gabenamos ne per Sueco kanalą, o aplinkui, dėl to pabrango konteinerių gabenimas.

Pernai Lietuvoje įregistruota iš viso 15,7 tūkst. naujų įmonių. Registrų centro analitikų teigimu, tokio didelio naujų įmonių ir organizacijų kiekio nėra buvę pastaruosius 25 metus. „Paskutinį kartą toks didelis naujai registruotų juridinių asmenų skaičius fiksuotas 1997 metais, kuomet juridinių asmenų registravimą vykdė savivaldybės, ministerijos ir kitos institucijos.

Lietuvos bankas (LB) patvirtino informacijos atskleidimo reikalavimus, kurie, pasak valdybos nario Simono Krėpštos, leis šalies įmonėms mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau pritraukti veiklai reikalingų lėšų visų trijų Baltijos šalių kapitalo rinkose.  „Lietuvos įmonėms atsiveria naujų galimybių lengviau pritraukti finansavimą visame Baltijos šalių regione. Tai svarbus žingsnis skatinant Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą ir didinant viso regiono patrauklumą investuotojams.

Lietuvoje veikia bene daugiausiai kriptovaliutomis užsiimančių įmonių iš visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvos bankas pripažįsta, kad virtualiomis valiutomis užsiimančios įmonės į Lietuvą keliasi todėl, kad pas mus beveik nėra jokio kriptobendrovių reguliavimo. Specialistai pripažįsta, kad neretai tokios bendrovės tampa puikia terpe sukčiams veistis ir pinigų plovimui, nes pervedimų kriptovaliuta susekti beveik neįmanoma.

Patvirtinta 2024 metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – 4,3 tūkst. daugiau nei anksčiau buvo numatyta šiems metams, tačiau tiek pat, kiek numato lapkričio pabaigoje padidinta šių metų kvota.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės praėjusį penktadienį pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitądet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst.

Vandens tiekėjai nuo kitų metų sausio dėl pertvarkymo ar kitų priežasčių negalės jungtis su kitų sektorių įmonėmis.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 98 Seimo nariai, keturi buvo prieš, o 11 susilaikė.

Per metus tarp 500 didžiausių įmonių Vidurio ir Rytų Europoje lietuviškų bendrovių skaičius išliko nepakitęs – 22, remdamasi 2022 metų rezultatais, skelbia rizikos valdymo bendrovė „Coface“. „Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas sako, kad pernai savo pozicijas labiausiai stiprino energetikos įmonės.

Verslo nuotaikos Lietuvoje šiemet yra geresnės negu pernai: keturi iš penkių didžiųjų įmonių teigia, kad jų finansinė padėtis yra palanki, rodo naujausias tyrimas.  SEB banko tyrimo duomenimis, 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra palanki. Pernai finansinę padėtį palankiai vertino 67 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje, o Estijoje – 56 proc. pernai ir 60 proc. šiemet.

Beveik penktadalis (18 proc.) statybų įmonių yra prie bankroto ribos, o trečdalis (31 proc.) rizikuoja vėluoti atsiskaityti, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ statybų sektoriaus analizė. Anot jos, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklauso 18 proc. statybų bendrovių, kai metų pradžioje tokių įmonių buvo 20 proc., o 2022 metų pradžioje – 19 proc. Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms priklauso 31 proc.

Grupės darbuotojų atleidimų šiemet sumažėjo, skelbia Užimtumo tarnyba.  Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų. Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų.

Latvijoje per pirmąjį pusmetį įregistruota 4,78 tūkst. naujų įmonų – 11,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies įmonių registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. Užsienio kapitalo registruota mažiau nei 12 proc. visų naujų įmonių, o daugumoje jų – iš Lietuvos, Estijos, Rusijos, Ukrainos. Per pirmus šešis metų mėnesius likviduotų įmonių sumažėjo 34,2 proc. iki 3,82 tūkstančio.

Automobilius įmonių vardu registruojantys verslininkai turėtų suklusti – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrina ne tik, kur ir kada pilatės kurą, bet taip pat stebi, ar nevažiuojate pramogauti. Sužinojus, kad yra piktnaudžiaujama mokestinėmis lengvatomis, už tai gali tekti paploninti piniginę. Tačiau dalis ekspertų žeria kritiką, kad dėl to nukentėjo kitos sritys, kurias turėtų prižiūrėti VMI specialistai.

10 tūkst. Lietuvos prekybos įmonių – PVM mokėtojų – yra sukaupusios 4,5 mlrd. eurų vertės prekių atsargų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pernai atlikusi analizę. Pasak jos, dalis prekybininkų turi sukaupę itin daug atsargų, o kai kurių vertė pranoksta bendrų pardavimų vertę.  „Pastebimos ekonominei veiklai neįprastos tendencijos, susijusios su perkamų ir parduodamų prekių santykiu, nuolatiniu apyvartinių lėšų trūkumu bei pamečiui deklaruojamais nuostoliais“, – skelbia VMI.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM), išankstiniais duomenimis, balandį siekė 1,52 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumenko 3,3 procento. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 2,1 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – mažmeninė prekyba padidėjo 0,1 procento.

Vilniaus rajone aptikus nelegalų skaldos sąvartyną Šatrininkų seniūnas Veslavas Starikovičius teigia, jog ši įmonė veikė 12 metų ir nusiskundimų nebuvo, tuo metu rajono meras Robertas Duchnevičius sako, kad ketinama atlikti panašaus pobūdžio veiklą vykdančių įmonių monitoringą.  Pirmadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) paskelbė, kad Vilniaus rajone, Vėliučionių kaime, aplinkosaugininkai aptiko neteisėtą atliekų sąvartyną, dėl jo žala aplinkai gali viršyti 1,4 mln. eurų.

Darbuotojų įvairovė – svarbus įmonių lyderystės darbo rinkoje bruožas. Personalo valdymo specialistai įsitikinę, kad komandoje puoselėjama įvairovė leidžia visai organizacijai veikti efektyviau ir ugdo darbuotojų pasitikėjimą. Kaip užtikrinti, kad iš skirtingų žmonių suburta komanda būtų vieninga, o kiekvienas jos narys – jaustųsi komfortiškai, pasakoja ekspertai.

Lietuvoje mažėja žmonių, manančių, jog dauguma bendrovių dirba skaidriai: šiais metais  39 proc. gyventojų mano, kad skaidriai veikia daugiau nei pusė įmonių, tuo metu 2021 metais taip manė 49 proc. apklaustųjų.  Tai parodė kovos prieš šešėlinę ekonomiką iniciatyvos „Baltoji Banga“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Lietuvos mokslo institucijos ir įmonės nuo šiol gali kreiptis dėl savo kuriamų gynybos produktų testavimo Lietuvos kariuomenėje, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak pranešimo, taip siekiama paskatinti Lietuvos gynybos pramonės vystymąsi. Išbandę testuojamus produktus kariuomenės ekspertai pateiks išvadas apie kuriamo produkto savybes. Tai padės sukurti gynybos poreikius atitinkančius produktus, tinkančius Lietuvos gynybai ir eksportui.

Kremlius trečiadienį perspėjo, kad Rusija gali išplėsti užsienio bendrovių, kurių gali turtas būti laikinai areštuotas, sąrašą, jei Rusijos aktyvai užsienyje būtų „eksproprijuoti“. Tokie komentarai pasirodė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, patvirtinantį dviejų Vakarų energetikos grupių – Suomijos „Fortum“ ir Vokietijos „Uniper“ – verslo perėmimą Rusijoje ir pagrasino tą patį padaryti kitų įmonių atžvilgiu.

Turtingiausiu Lietuvos verslininku laikomo Nerijaus Numos netiesiogiai kontroliuojama investicijų bendrovė „NDX Group“ pernai pardavė Baltarusijoje, Gardine veikiančią didelę mėsos perdirbimo įmonę „Kvin Food“, valdančią prekės ženklą „Grodfud“. Be to, pernai parduota ir Lenkijos ėdalo naminiams gyvūnams gamintoja  „Mispol“.  „NDX Group“ direktorius Liudas Stembra BNS patvirtino, kad „Kvin Food“ buvo parduota pernai balandį, o ją išsimokėtinai įsigijo įmonės direktorius Valerijus Zago...