Specialistai pripažįsta, kad neretai tokios bendrovės tampa puikia terpe sukčiams veistis ir pinigų plovimui, nes pervedimų kriptovaliuta susekti beveik neįmanoma. Vidaus reikalų ministerija užsimojo visa tai pažaboti ir siūlo stipriai griežtinti kriptobendrovių veiklą Lietuvoje.
Kriptovaliutų karaliumi tituluotą Samą Benkmaną-Friedą už atlapų laiko ir į teismą veda Jungtinių Valstijų federaliniai pareigūnai. 31-erių milijardierius kaltinamas tuo, kad vadovaudamas vienai didžiausių pasaulyje kriptovaliutų biržai sugebėjo išleisti milijonų savo klientų pinigus, kol galiausiai jo įmonė bankrutavo.
Už sukčiavimą ir pinigų plovimą kriptovaliutų karalius pripažintas kaltu, jam gresia ilgi dešimtmečiai kalėjimo. Nors neatmetama, kad milijardierius gali būti nuteistas daugiau nei šimtui metų kalėti.
Ir tai – ne vienintelis atvejis, kai kriptovaliutomis besiverčiantys milijardieriai pripažinti kalti dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo. Kriptovaliuta yra skaitmeninė, virtuali valiuta, kurią žmonės gali pervesti vieni kitiems anonimiškai. Neretai kriptovaliutomis atsiskaito įvairios teroristinės organizacijos, mat jų pervedimų susekti beveik neįmanoma.
„Turime ir „Binance“ bendrovę, kurios vadovas yra teisiamas ir jam paskirta 4 milijardų bauda“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Negana to, šios rizikingos ir sukčiavimu kaltinamos įmonės nėra kažkur toli už Atlanto – jų filialų yra ir Lietuvoje. Iš 5 rizikingiausių pasaulyje kriptovaliutomis užsiimančių įmonių, kurias pateikia Lietuvos bankas, bent trys bendrovės turi arba padalinį Lietuvoje, ar kitaip siejasi su Lietuva.
Lietuva – tarp pirmaujančių
Pasirodo, Lietuvoje yra bene daugiausiai kriptovaliutomis užsiimančių įmonių Europos Sąjungoje. 18 procentų Lietuvoje veikiančių virtualių pinigų bendrovių mūsų institucijoms apskritai nepateikia jokios informacijos apie savo veiklą.
„Šiuo metu turime beveik 550 bendrovių, absoliučia prasme, mes esame antri Europos Sąjungoje po Lenkijos“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Pasak specialistų, Lietuva yra puiki terpė veistis įvairaus tipo kriptovaliutų bendrovėms, nes mūsų šalyje beveik nėra jokio jų reguliavimo. Lietuvoje kuriasi ir tos virtualiomis valiutomis užsiimančios įmonės, kurių veikla, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, buvo sustabdyta dėl pinigų plovimo ar sukčiavimo.
„Dėl savo anonimiškumo kripto turtas yra bemaž tobulas įrankis sukčiauti ir slėpti nusikalstamus tikslus. Ir neteisėtus pinigus jiems finansuoti“, – teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
„Yra sąsajų tarp Lietuvoje registruotų bendrovių su trečiosiomis valstybėmis, įskaitant teroristines valstybes“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Sieks kontroliuoti įmones
Kaimyninėje Estijoje dar prieš griežtesnį reguliavimą veikė arti tūkstančio kriptobendrovių. Kai Estijos institucijos pradėjo griežtai tikrinti įmones, šis bendrovių skaičius sumažėjo kelis kartus. To sieks ir Lietuva, mat iki šiol tokios įmonės Lietuvoje beveik nebuvo kontroliuojamos.
„Už įstatymo pažeidimus taikyti papildomas poveikio priemones: laikiną arba terminuotą uždraudimą teikti vieną ar kelias paslaugas“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Taip pat Vidaus reikalų ministerija sieks įpareigoti tokias įmones nuolat turėti mažiausiai 125 tūkstančių eurų kapitalą. Tai esą įrodytų, kad įmonės užsiimančios finansine veikla iš tikrųjų turi nuosavų lėšų.
„Šiai dienai yra 541 subjektas, galintis vykdyti tokią veiklą. Tai daugiau nei pusė iš jų nėra pateikę pranešimų apie jokias įtartinas operacijas“, – sakė finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas Rolandas Kiškis.
„Kitų metų pabaigoje mūsų rinkoje galėtų veikti tik tos įmonės, kurios veikia skaidriai, kurios turi tvarų rinkos modelį ir atitinka aukščiausius standartus“, – tvirtino finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
