„Pastebimos ekonominei veiklai neįprastos tendencijos, susijusios su perkamų ir parduodamų prekių santykiu, nuolatiniu apyvartinių lėšų trūkumu bei pamečiui deklaruojamais nuostoliais“, – skelbia VMI.
VMI išsiuntus 1,5 tūkst. klausimynų, įmonių atsargos sumažėjo beveik 40 mln. eurų, o daliai jų pritaikius poveikio priemones, jų sumokėtas PVM augo beveik triskart sparčiau nei viso sektoriaus – 28 procentais.
Be to, vienu atveju sandėlyje esančių ir buhalterinėje apskaitoje buvusių prekių likučiai skyrėsi daugiau nei 80 proc. Įmonei pateikus papildomus duomenis, įtarimų sukėlė 2019-2022 metais išaugę atsargų kiekiai, nors pajamos išliko tokios pat.
Anot VMI, įmonės deklaruojami nuostoliai vis didėjo, o jos atstovų tikinimu, veikla buvo nuolat finansuojama akcininko lėšomis. VMI kilus įtarimų įmonė patikslino PVM deklaracijas – ji ne tik atėmė deklaruotą atskaitomą PVM, bet ir atitinkama suma padidino mokėtiną PVM, o pardavimų ir pirkimų santykis priartėjo prie bendro prekybos rinkos rodiklio.
Atrinktas įmones artimiausiu metu pasieks pirmieji VMI pranešimai, raginantys atkreipti dėmesį į inspekcijos pateiktus duomenis bei, jei reikės, nedelsti ir juos patikslinti.
