pvm

Lenkijai laikinai sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą degalams, Lietuva tokio modelio neplanuoja, Eltai nurodė Energetikos ministerija. Vietoje to siūloma iš anksto numatyti galimybę laikinai mažinti dyzelino akcizą, jeigu vidutinė jo kaina šalyje reikšmingai išaugtų. Ministerijos teigimu, Lenkijos sprendimai vertinami dėl galimo jų poveikio Lietuvos degalų rinkos konkurencingumui ir rizikos, kad dalis pardavimų gali persikelti į kaimyninę šalį.

Artėjant šildymo sezonui, energetikos ministras Lukas Savickas kartoja, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos grąžinimas šiuo metu nėra svarstomas. „Šiandien šito klausimo politinėje darbotvarkėje nėra“, – apie PVM lengvatos šildymui grąžinimą intervu portalui lrt.lt sakė L. Savickas. „Tai yra kiekvieno šildymo sezono klausimas. Tačiau svarbiausias aspektas yra kurti sistemą, kur kainos yra konkurencingos ir prieinamos gyventojams.

Nuo 2026 metų liepos 1-osios Latvijoje daliai būtiniausių maisto produktų pridėtinės vertės mokestis (PVM) sumažintas nuo 21 iki 12 proc. Atrodytų, kad bent šios prekės pas kaimynus turėtų kainuoti mažiau. Todėl naujienų portalas tv3.lt palygino tų pačių arba kuo panašesnių produktų kainas „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje.  Mažesnis PVM Latvijoje taikomas pienui, duonai, kiaušiniams ir šviežiai arba atšaldytai paukštienai.

Nuo pirmadienio Lenkijoje laikinai taikant sumažintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą degalams, Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys sako, kad ši priemonė valstybei būtų itin brangi ir nėra planuojama sekti šalies kaimynės pavyzdžiu. Pasak jo, siekiant suvaldyti kuro kainas, pirmiausia ketinama įveiklinti nemokestines priemones. „Mes matome, kad (Lenkija – ELTA) pamažino (PVM tarifą degalams – ELTA), bet (dėl – ELTA) tikslumo – dviem savaitėms ir tas malonumas kainuoja 115 mln.

Artėjant šaltajam sezonui, gyventojams ir verslui vis daugiau nerimo kelia kylančios šildymo, elektros bei degalų kainos. Nors energetikos rinka patiria stiprių išorinių sukrėtimų, pasakojama, kad valstybė turi konkretų finansinių ir reguliacinių priemonių arsenalą, galintį pristabdyti kainų šuolį ir apsaugoti šalies konkurencingumą. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Apeliacinis teismas trečią kartą turės nagrinėti „MG grupės“ valdomos nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinės įmonės „DG VPP vystymas“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos ginčą dėl 53 mln. eurų (su PVM) vertės naujo Šiaulių kalėjimo statybos konkurse bendrovei skirtų balų.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad nėra svarstoma grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui. „Nesvarstome. Yra tikslinės priemonės, yra kompensacijos – jų ratas yra išplėstas, dabar yra šiek tiek lengviau jas gauti, tai tikrai tie žmonės, kuriems yra sunku, kurie nukenčia nuo to, gali tikrai lengviau prieiti prie kompensacijų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė jis.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl Seimo demokratų frakcijos narių iniciatyvos didinti moterų higienos priemonių prieinamumą iki 5 proc. sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM). Finansų ministerija nemano, kad tokia priemonė yra tinkama – biudžetas netektų pajamų, o sumažinus PVM menstruacijų higienos priemonių kaina nesumažėtų, rašoma Vyriausybės išvados, kurios paprašė Seimas, projekte.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad šoktelėjus išteklių kainoms dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose yra „absoliučiai racionalu“ svarstyti laikinai įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Seime antrą kartą nuo 2021 metų siūlant didinti moterų higienos priemonių prieinamumą iki 5 proc. sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) menstruacijų priemonėms, Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti tokiam siūlymui. Ministerija sako pritarianti siekiui mažinti žmonių nepriteklių ir socialinę atskirtį, bet nemano, kad tokia priemonė yra tinkama – biudžetas netektų pajamų, o sumažinus PVM šių priemonių kaina nesumažėtų.

Grupė parlamentarų siūlo maitinimo paslaugoms nustatyti lengvatinį 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.  Jei Seimas pritartų trečiadienį įregistruotoms įstatymo pataisoms, tokia lengvata būtų taikoma „restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui". Lengvata negaliotų alkoholiniams gėrimams ir su jais susijusioms paslaugos.

Europos Sąjungai raginant šalis mažinti iškastinio kuro vartojimą, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad viena iš svarstomų priemonių yra taikyti naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą naujų ir naudotų elektromobilių įsigijimui. „Be abejo, tai yra viena iš tikrai svarbių priemonių ir seniai tokių idėjų buvo.

Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė siūlo nustatyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą vienkartinėms ir daugkartinėms menstruacijų higienos priemonėms. Tai numatančias PVM įstatymo pataisas antradienį parlamentui planuojanti pateikti politikė sako, kad jas parengti paskatino vis dar aktuali menstruacijų skurdo problema Lietuvoje.

Seime – siūlymas nustatyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą menstruacijų higienos priemonėms. Jei Seimas tam pritartų, moterys ir mergaitės galėtų pigiau nusipirkti įklotus, tamponus, menstruacines taureles ir menstruacines kelnaites. Šias PVM įstatymo pataisas kovo pradžioje įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė kartu su frakcijos kolegomis.

Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ su bendrove „KRS“ pasirašė 4,35 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį dėl Žirmūnų Žiemos uosto rekonstrukcijos, pranešė vietos savivaldybė. „Šiandien Žiemos uosto infrastruktūra yra nepritaikyta laivybai – sudėtinga įplaukti, trūksta slipo ir tinkamų švartavimosi vietų.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet Lietuvoje sausį-vasarį siekė 3,2 mlrd. eurų to meto kainomis – 5,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo metu maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta siekė 252 mln. eurų – 1,2 proc. mažiau nei prieš metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, vien vasarį mažmeninės prekybos įmonių grynoji apyvarta siekė 1,5 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su sausiu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 2,5 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia per dešimtmetį perpus sumažinusi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį šalyje. Kaip teigia inspekcijos vadovė Edita Janušienė, toks rezultatas pasiektas ieškant naujų techninių šešėlio mažinimo priemonių ir jas pritaikant praktikoje. VMI vadovė, remdamasi Europos Komisijos (EK) prognozėmis, teigia, jog 2024 m. apskaičiuotas PVM atotrūkis sieks 13,2 proc.

Per sausio mėnesį prekės ir paslaugos Lietuvoje vidutiniškai pabrango 1,5 proc. Tokią greitesnę infliaciją sukėlė nuo naujų metų valdžios padidinti mokesčiai, nauji akcizai, panaikinta PVM lengvata šildymui. Aukštesnes kainas lėmė ir šaltesnė metų pradžia. Ekonomistai atsargiai prognozuoja, kiek šiemet įsibėgės infliacija, mat, kol kas neaišku, kiek smarkiai prekių ir paslaugų kainas iškels antros pensijų pakopos pinigai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Teisėsaugai tiriant galimas tarptautines PVM grobstymo schemas, vadinamąsias mokesčių grobstymo karuseles, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) penktadienį patvirtino, kad tiriamos didelės Lietuvos įmonės, prekiaujančios elektronikos ir buitinės technikos prekėmis.  Įtartinų sandorių žala galimai siekia 7 mln. eurų, o jų vertė viršija 60 mln. eurų, skelbia FNTT.

Statybos bendrovė „Raseinių statyba“ už beveik 2,3 mln. eurų (su PVM) turėtų statyti naują valstybės rezervo sandėlį Šiauliuose, netoli oro uosto. Projekto užsakovas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).  Kaip BNS teigė PAGD Materialinių išteklių valdymo valdybos Turto valdymo skyriaus vedėjas Rytis Petrauskas, šiuo metu jau baigtos konkurso procedūros ir su jo laimėtoja netrukus bus pasirašoma 2,27 mln. eurų (su PVM) vertės sutartis.

Lietuvoje sausį mėnesio infliaciajai siekiant 1,5 proc., o metinei – 3,1 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad tam didžiausios įtakos turėjo panaikinta lengvata šildymui, padidinti akcizai. „Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas padidintas šilumos energijai – čia buvo stiprus veiksnys. Turėjome atsiradusį draudimo mokestį, taip vadinamąjį saugumo mokestį. Kaip ir pernai sausį, (...) beveik 4 proc.

Rekordinės sąskaitos už šildymą toliau pykdo dalį Lietuvos gyventojų. Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos, sausį namams apšildyti reikėjo vidutiniškai 60 proc. daugiau šilumos. Prisidėjo ir dingusi PVM lengvata šildymui. Seimo opozicija kritikuoja valdančiuosius, kad šie paskubėjo išsižadėti šios lengvatos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „TV3 Žinių“ apklausti žmonės iš skirtingų miestų pasidalijo, kiek išleido šildymui: – Ar gavote sąskaitą už šildymą.

Sausio sąskaitos už šildymą – rekordiškai didelės. Gyventojai jau pradėjo dalintis skaičiais, kai už 64 kvadratinių metrų ploto butą reikia sumokėti beveik 300 eurų. Kaltas ne tik šaltis, ar nerenovuoti būstai, bet ir lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą panaikinęs Seimas. Pavyzdžiui, sostinėje sąskaitos už sausį vidutiniškai didėja 60 proc. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dėl didelių šalčių ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos smarkiai išaugus sausio šildymo sąskaitoms, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog kovą planuojama skelbti paramos priemonę biokuro katilų keitimui, o tai savivaldybėse, kuriose šiuo metu fiksuojamos didžiausios šildymo sąskaitos, gyventojams kitą žiemą jos galėtų mažėti apie 20 procentų.

Daugiau nei 30 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išvengimo galimai nelegaliai prekiaujant automobiliais iš JAV byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) yra pareiškusi įtarimus Lietuvos, Latvijos ir Olandijos piliečiams. Tuo metu įtariamas pagrindinis šios nusikalstamos grupuotės organizatorius lieka suimtas, BNS šią savaitę nurodė FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.

Seimo Kaimo reikalų komitetui toliau svarstant grupės parlamentarų siūlymą taikyti 5 proc. PVM tarifą vaisiams, daržovėms ir uogoms, Konkurencijos taryba įspėja, kad taip gali būti sudarytos nevienodos sąlygos verslui.  Tokiai lengvatai komitetas buvo pritaręs dar pernai gegužę, tačiau finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas rugsėjį teigė tam nepritariantis ir pareiškė, kad naujosios Vyriausybės programoje šios lengvatos neliko ir jo pastangomis.

Energetikos rinkos reguliuotojas skaičiuoja, kad dėl šaltų orų ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymo sąskaitos už sausį gali augti 64–80 proc., palyginti su pernai sausiu. Vis tik „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad kavos puodelio kaina kavinėse lietuviams yra aktualesni nei šildymo sąskaitų dydis.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis Lietuvoje 2024 metais siekė 13,2 proc. – 1,9 proc. punkto mažiau nei prieš metus, kai sudarė 15,1 proc., rodo išankstiniai Europos Socialinių ir Ekonominių tyrimų centro duomenys.  2022 m. PVM atotrūkis šalyje buvo 12,2 proc., 2021 – 13,1 proc. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pavaduotojo Artūro Klerausko, PVM atotrūkio padidėjimas 2023-aisiais buvo fiksuojamas dar 17-oje Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Atšalę orai didina ir šildymo sąskaitas gyventojams. Šilumininkai perspėja, kad šį mėnesį sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą gali būti didžiausios per visą šildymo sezoną. Brangsta ne tik kuras, bet ir nuo šiol nebelieka PVM lengvatos už šildymą. Tad sąskaitos bus mažiausiai šeštadaliu didesnės nei prieš metus. Brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra, didėja fiksuotų elektros planų kainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo sausio šildymo ir elektros kainos kyla, o tai gali dar labiau apkrauti pažeidžiamiausius gyventojus. Ar bus įmanoma išvengti didesnių sąskaitų ir kokios paramos galimybės laukia šiemet? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ socialinės politikos analitikė Agata Subotovič ir Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.

Nuo sausio kils šildymo ir elektros kainos. Ar tai reiškia, kad dar daugiau gyventojų atsidurs ant skurdo ribos? Kas labiausiai pajus kainų augimą, kaip skirtingi tarifai veikia pažeidžiamiausius gyventojus ir ar dar galima sumažinti sąskaitas keičiant vartojimo įpročius? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ socialinės politikos analitikė Agata Subotovič ir Lietuvos energetikos agentūros direkto...

Ministrų kabinetas pritaria valdančiųjų „aušriečių“ iniciatyvai 45 tūkst. eurų PVM mokėtojo ribą smulkioms įmonėms didinti iki 60 tūkst. eurų, tačiau Seimui siūlo projektą svarstyti po to, kai Vyriausybė įvertins siūlymo poveikį šešėlinei ekonomikai. Tai numatyta Finansų ministerijos registruotoje išvadoje, kuriai dar turi pritarti Vyriausybė. Ši riba – juridinio subjekto metinės apyvartos suma, nuo kurios jam kyla pareiga registruotis PVM mokėtoju.

Artėjant šventėms, lietuviai piktinasi brangstančiais maisto produktais ir tuo, kad šventinis stalas šiemet vėl bus brangesnis. Žemės ūkio ministras sukvietė Maisto tarybą svarstyti, kaip stabdyti maisto kainų augimą. Seime yra įstrigęs projektas dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo maisto produktams, todėl ministras ragina jį vėl ištraukti iš stalčiaus. Lietuvos parduotuvėse per metus saulėgrąžų aliejus pabrango beveik 50 proc.

Pirmą kartą per daugiau nei tris dešimtmečius prezervatyvai Kinijoje nebus atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Įstatymų pataisomis siekiama padidinti gimstamumą, praneša užsienio žiniasklaida. Mokestinės lengvatos panaikinimas atspindi Pekino susirūpinimą dėl spartaus visuomenės senėjimo, darbo jėgos trūkumo ir lėtesnio ekonomikos augimo.

Jau kitąmet įsigalios nauji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakeitimai, o dėl to dalis bankų savo klientams praneša, kad kai kurios paslaugos brangs. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad kitąmet PVM taikymas finansų paslaugoms. Tad Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms paslaugoms taikyti PVM.

Jau nuo kitų metų įsigalios nauji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakeitimai. Tad dalis bankų savo klientams praneša, kad kai kurie paslaugų įkainiai didės. Kitąmet PVM taikymas finansų paslaugoms. Tad Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms paslaugoms taikyti PVM.

Lietuva ir Tarptautinio valiutos fondas (TVF) penktadienį pasirašė susitarimą dėl techninės pagalbos šaliai mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, pranešė Finansų ministerija.   „Lietuvos PVM atotrūkis, deja, išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. (...) Bendradarbiaudami su TVF siekiame geriau suprasti PVM atotrūkio priežastis ir taikyti išmanius, duomenimis pagrįstus sprendimus jam sumažinti.

Artėjant rinkimams Latvijos ir Švedijos politikai žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. Kaip bus Lietuvoje? Kokios kainos laukia mūsų kitais metais, laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. Gerbiamas Sysai, Lietuvoje gyventojai skundžiasi, kad maistas tapo toks brangus.

Latvijos ir Švedijos politikai, artėjant parlamento rinkimams, žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. To paties reikalauja ir dalis Lietuvos pirkėjų. Tačiau socialdemokratai šią nuostatą pašalino iš naujosios Vyriausybės programos, nors anksčiau žadėjo sumažinti mokesčius bent šviežioms daržovėms ir vaisiams. Valdantieji aiškina, kad kitų metų biudžeto prioritetas – gynyba.

Švedija ir Latvija kitąmet planuoja mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. Tai reiškia, kad šiose šalyse už pagrindinius maisto produktus žmonės mokės mažiau. Tokia idėja 2022 m. buvo išsakyta ir Lietuvos politikų, tačiau nebuvo įgyvendinta. Ir ne be reikalo – Finansų ministerija ir ekonomistai vienbalsiai pabrėžia, kad tokios lengvatos yra kenksmingos valstybės biudžetui.

Atlyginimai Lietuvoje toliau augs, tačiau gyventojų laukia ir pokyčiai – brangs alkoholis bei rūkalai, o valdžia svarsto naujas priemones bankams bei PVM sistemos peržiūrą. Ar mokesčių našta taps lengvesnė, ar priešingai – teks veržtis diržus? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Estijos vartotojų pasitikėjimas rugpjūtį kiek sustiprėjo, po kritimo ankstesnį mėnesį, siejamo su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimu nuo metų vidurio. Estijos konjunktūros instituto skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas per pastarąjį mėnesį pakilo nuo minus 39 punktų iki minus 38 punktų. Pernai rugpjūtį indekso vertė buvo minus 36 punktai.

Už malkas teks mokėti daugiau: suskaičiavo, kiek brangs – ar ne per daug? Brangs ne tik šildymas, bet ir malkos: „Tai tikrai nepalengvins žmonių gyvenimo“ Malkų kainos augs: štai kiek daugiau eurų teks mokėti Aktualu gyventojams: brangs 1 dalykas, vietoje 218 eurų mokėsite 242 – ar sutinkate?

Humanitarinei pagalbai skirtos prekės nebus apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).    Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 90 parlamentarų. Pagal įstatymą PVM nebus taikomas tokioms prekėms, skirtoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat bendrovėms ir kitiems asmenims, teikiantiems humanitarinę pagalbą.

Siekiant didinti socialinių paslaugų prieinamumą Seimas trečiadienį spręs, ar privačius globos paslaugų teikėjus atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas inicijavo socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis yra sakęs, kad nebeskaičiuojant PVM būtų galima teikti daugiau socialinių paslaugų.

Seimas patvirtino mokesčių reformą, kurią centro-kairės valdantieji pristatė kaip socialiai jautrią. Vis dėlto naujieji sprendimai reiškia, kad gyventojams brangs šildymas, karštas vanduo, būstas, turto ir sveikatos draudimas. Opozicija įspėja – reforma smogs tiek paprastiems žmonėms, tiek svarbiems ekonomikos sektoriams, ypač transporto.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui papildyti Mokėjimų įstatymą straipsniu, kuriame būtų reglamentuojama kaip vyktų mokėjimai visuotinės ar dalinės mobilizacijos metu. „Lietuvos bankas, siekdamas tinkamai įgyvendinti jam paskirtas mobilizacines užduotis, planuoja įgyvendinti atsiskaitymo offline režimą – per mobilizaciją būtų leidžiama atlikti mokėjimus neturint interneto, net jei sąskaitoje būtų lėšų trūkumas ar būtų taikomi kiti apribojimai.

Seimas panaikino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, o lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc., kuris galioja dabar, padidino iki 12 proc. Tai reiškia, kad PVM didės apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, o nuo sausio PVM šildymui sieks 21 procentą.   Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio pataisas: už balsavo 77  parlamentarai, prieš buvo 19, o susilaikė 16 politikų.

Seimas svarstys siūlymą neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) socialines paslaugas teikiančius pelno siekiančius juridinius asmenis, o taip pat tokias paslaugas teikiančius fizinius asmenis. Tai numatančioms Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Syso antradienį pateiktoms PVM įstatymo pataisoms parlamentarai po pateikimo pritarė bendru sutarimu.