pvm

Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvoje apsipirkę ne Europos Sąjungos (ES) gyventojai, norintys susigrąžinti čia sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), nebeturės saugoti popierinių atsiskaitymo dokumentų. Ministrų kabinetas šį Finansų ministerijos parengtą projektą priėmė šios savaitės posėdyje.

Per mėnesį kainos Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc., tačiau metinė infliacija vėl artėja prie procento ribos. O labiausiai per metus kainas kėlė kavinės ir restoranai – beveik 9 proc. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad restoranai kainas turės pradėti mažinti, nes valgytojų – vis mažiau. Ryškesnio maisto ar kitų prekių augimo ekonomistai neprognozuoja, tačiau metų pabaigoje infliacija turėtų padvigubėti.

Reguliaciniai pokyčiai – viena svarbiausių rizikų, kurią įvardija tarptautiniai investuotojai, kalbėdami apie Europos Sąjungą. Tačiau ilgalaikis poreikis didinti gynybos biudžetus Lietuvą ir kitas Europos šalis verčia ieškoti naujų pajamų šaltinių, tokių kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas, teigia naujasis profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse Leonas Lingis.

Baltijos šalių maitinimo ir restoranų sektoriaus įmonėms spalio pabaigoje planuojant streiką dėl, jų teigimu, per didelio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministrė Gintarė Skaistė nemano, kad PVM sumažinimas sektoriui būtų teisingas sprendimas. Anot jos, tokios lengvatos yra per mažai socialiai taiklios ar teisingos. „Man atrodo, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos visos yra mažai socialiai taiklios.

Seimas po pateikimo praėjusią savaitę pritarė siūlymui, kad ginkluote gaunama parama nebūtų apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Tokią Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo iniciatyvą yra pasiūliusi Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pristatydamas siūlomus pakeitimus gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, jog parama neatlygintinai gaunama ginkluotė, amunicija, kita karinės paskirties įranga Lietuvoje šiuo metu yra apmokestinta PVM, nes pagal dabartinį Labdaros ir paramos įs...

Lietuvoje mokesčių surenkama maždaug trečdaliu mažiau, nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dėl to nepakanka pinigų įvairioms viešosioms išlaidoms – pradedant mažomis pensijomis ir baigiant tragiškais keliais. Tarptautinių organizacijų ir vietiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų šalis daugiausia pajamų gauna iš pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčių. O jų našta proporcingai didesnė mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkimą.  LB atstovas Vaidotas Tuzikas sako, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis pagal šalies išsivystymo lygį yra žemesnis negu turėtų būti ir vidutiniškai siekia 4,5 proc., o po 10–30 metų gali padvigubėti.

Ispanijos kairiųjų vyriausybė penktadienį pranešė panaikinsianti pridėtinės vertės mokestį (PVM) alyvuogių aliejui – pagrindiniam ispanų virtuvės produktui, kurio kaina smarkiai išaugo dėl sausų, smarkiai sumažinusių alyvuogių derlių šalyje. Socialistų premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybė nuo liepos „visam laikui“ įtrauks alyvuogių aliejų į „būtiniausių prekių“, kurioms šis mokestis netaikomas, sąrašą, teigiama Biudžeto ministerijos pranešime.

Seimas nesvarstys „valstiečių“ siūlymo nuo 21 proc. iki 9 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) restoranams, kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms. Parlamentarai antradienį nepriėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis „valstiečiai“ siūlė lengvatinį PVM pratęsti iki 2027 metų pabaigos. Už jų svarstymą balsavo 34 Seimo nariai, 27 – prieš, o 34 susilaikė.  Kitu balsavimu Seimas nutarė projektą atmesti: už tobulinimą buvo 42 parlamentarai, o 55 – už atmetimą.

Finansų ministerijai pasiūlius priemones gynybos finansavimo reikmėms prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis perspėja – pakelti mokesčiai ne visada reikš didesnes biudžeto pajamas. Pasak jo, dėl aukšto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vartojimas Lietuvoje jau yra brangus, tad jei papildomas apmokestinimas išaugins kainas, gyventojai gali pasirinkti apsipirkti užsienyje.  „Šiandien, palyginti su kaimyninėmis šalimis, mes turime žymiai didesnį PVM.

Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, tiek kitų mokesčių surinkimo duomenys geresni.  „Turime jau preliminarius duomenis už tris mėnesius.

Daugiau nei šimtas restoranų, kavinių ir valgyklų verslo atstovų po Vyriausybės langais surengė protesto akciją – paskutinę vakarienę. Protestuotojai gamino maistą ir kalbėjo apie gresiančius bankrotus dėl kurių esą kalta dabartinė valdžia, kuri nusprendė nuo šių metų naikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Maistą Vinco Kudirkos aikštėje virėjai penktadienį gamino ne be reikalo.

Penktadienį prie Vyriausybės maitinimo sektoriaus atstovai pradėjo protestą dėl šiuo metu esančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio. Nuo naujųjų metų grąžinus 21 proc. PVM sektoriui, protestuotojai reikalauja vėl pereiti prie 9 proc. tarifo. Į protestą atvyko kelios dešimtys dalyvių, jie būriavosi prie Vyriausybės. Susirinkusieji turėjo plakatus su užrašais „1 cento pietūs mokyklose – tai metų afera“, „Naikinkit PVM vaikų maitinimui.

Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.  Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, protestą inicijuoja smulkusis maitinimo verslas. Pasak jos, anksčiau planuota piketą rengti po parlamento rinkimų, tačiau šis verslas iki tol gali nebeišsilaikyti.

Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. „Jei kalbame apie vienkartinius dalykus, tokius, kaip Vokietijos brigados priėmimas, tikrai galime išsiversti su skolinimosi instrumentu, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai „Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Finansų ministerijai paskelbus, kad valstybės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PMV) vasarį buvo tik 1,7 proc. mažesnės nei prieš metus, kai kurie ekspertai sako, kad nepaisant kiek geresnio rezultato nei sausį, metinis PVM surinkimo planas gali būti neįgyvendintas. Tačiau kiti analitikai sako, jog dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka tokiam vertinimui.

Galimas mažesnes biudžeto pajamas iš pelno ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčių šiemet galėtų kompensuoti didesnės įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), teigia Valstybės kontrolė (VK). Pasak VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovės Jurgos Rukšėnaitės, daugiau lėšų iš GPM šiemet valstybė galėtų surinkti prognozuojant spartų gyventojų perkamosios galios augimą. „Dėl spartesnio užimtųjų skaičiaus ir vidutinio darbo užmokesčio augimo aukštyn peržiūrėtos darbo užmokesčio fondo projekcijos.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, kol kas dėl galimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimo spręsti yra anksti, tačiau jo mažiau gali būti surinkta dėl žemesnių nei praeitąmet energetinių produktų kainų. Pasak ministrės, jį kompensuoti galima būtų didesniu nei planuota dirbančiųjų skaičiumi, taip pat didesnėmis nei tikėtasi gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokomis.

Politikams kartu su socialiniais partneriais ieškant būdų padidinti finansavimą krašto apsaugai, verslo atstovai linkę pritarti pelno bei pridėtinės vertės mokesčių (PVM) didinimui. Tuo metu profsąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai tikina, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo didinti pelno mokestį bei atsisakyti kai kurių lengvatų. Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus įspėja, kad šiais metais į valstybės biudžetą gali būti surinkta 150 mln. eurų mažiau negu planuota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) plane. Anot jo, tokią prognozę patvirtina 2024 m. sausio mėn. infliacijos duomenys. „Lietuvos bankas mato riziką, kad 2024 m. biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti neįvykdytas. Ir įspėjimą, kad šis planas gali būti optimistinis ir yra rizikos nesurinkti maždaug 150 mln. eurų, apie 0,2 proc.

Tūkstančiai lietuvių reguliariai apsiperka kaimyninėje šalyje. Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktams ir kitoms prekėms taip gerokai sutaupo. Tačiau netrukus daugelis maisto prekių Lenkijoje pabrangs, mat joms nebus taikomas iki šiol galiojantis pridėtinės vertės mokestis (PVM). Atsisako dėl mažėjančios infliacijos „Finansų ministerija nepratęs lengvatinio PVM tarifo maisto produktams taikymo po 2024 m. kovo 31 d.“ – teigiama Lenkijos Finansų ministerijos pranešime.

Netylant diskusijoms dėl gynybos finansavimo diskutuojama apie mokesčių didinimą. Daugiausiai dėmesio skiriama ko gero neišvengiamam PVM didinimui, pelno mokesčiui ir gyventojų pajamų mokesčiui. Tai natūralu, nes valstybės biudžeto pajamos realiai ir yra generuojamos iš šių mokesčių. 2023 metais biudžeto pajamos iš mokesčių pasiskirstė taip: PVM surinkta 5,5 mlrd. eurų arba 35,5 proc. pajamų krepšelio, pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokestis generavo 4,2 mlrd. arba 26,7 proc. pajamų.

Savaitės pradžioje įvykus diskusijai dėl šalies gynybos finansavimo, partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM) pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad norint reikšmingai sustiprinti šalies saugumą, krašto apsaugai reikėtų skirti 3,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Politikas teigia, kad susimokėti už savo saugumą turi visi, tačiau norinčių ir galinčių svariau prisidėti gyventojų grupių indėlis galėtų būti ir didesnis.  „Jei jau (norime – ELTA) energingai judėti į priekį, tai, matyt, valstybei reikėtų skirti 3,5 proc.

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.

Sakoma, kad įvairios mokesčių lengvatos yra populizmas. Ar tikrai? Jei taip manytume, populistėmis turėtume apšaukti daugelį ES šalių. Panašu, jog užtenka tapti TS-LKD nariu ir išgaruoja visas iki tol buvęs “socialinis jautrumas“. O tapus premjerės patarėju galima pradėti svaidytis tokiais terminais, kaip „socialinis popsas“. Kalbu apie Raimondą Kuodį, kuris iki tapimo valdančiųjų atstovu labai rūpinosi ir medikų darbo užmokesčio didinimu, ir laimės ekonomikos propagavimu ir pan.

Prasidėjus naujiesiems metams, Lietuvoje įsigaliojo daugybė teisės aktų, kuriais buvo pakeisti tiek atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos, tiek įvairūs mokesčiai. Dėl to dalis gyventojų gaus daugiau pinigų į rankas. Tačiau kai kuriems daugiau jų teks išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms. Portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausiu pasikeitimus, kurie turės įtakos daugelio gyventojų piniginėms.

Kaip žinia, bažnyčios, mečetės, vienuolynai ir kiti religiniai pastatai Lietuvoje yra atleisti nuo daugybės mokesčių. Vis tik religinės bendruomenės turi ir visai ne religijai skirto nekilnojamojo turto (NT), iš kurio gauna pajamų. Ir už tai, beje, irgi neturi mokėti mokesčių. Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys.

Palyginti su 2020 m., šiemet maisto kainos buvo dvigubai didesnės. Šiuo metu jos stabilizuojasi, bet pirkėjų netenkina. Dalis prekybininkų spėja, kad kitąmet tam tikrų produktų kainos vėl kils. Tačiau, ar jas sumažinti padėtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, lieka neaišku. Vieni prekybos tinklai tikina, kad sumažinus PVM neišvengiamai pigtų ir maistas, kiti negali pasakyti, ar tai išvis sumažintų kainas.

Antradienį Seimas galutinai priėmė 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Jame numatyta, kiek ir kokių mokesčių lietuviai sumokės bendroms šalies reikmėms ir kiek iš to katilo bus skirta įvairioms išmokoms ir viešosioms paslaugoms. Už kitų metų valstybės biudžetą balsavo 73 parlamentarų, 52 buvo prieš, o 1 – susilaikė. Prieš šį balsavimą valdančioji dauguma atmetė daugelį pasiūlymų papildomai didinti biudžeto išlaidas.

Prezidentas Gitanas Nausėda žada nepalaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo siekiant auginti gynybos finansavimą, nebent kartu būtų priimtas sprendimas įvesti PVM lengvatą maistui ar kitoms būtinosioms prekėms. Taip jis kalbėjo politikams diskutuojant apie galimybę įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, didinant kurių nors iš dabar egzistuojančių mokesčių tarifus.

Jei Seimas nuo sausio panaikins PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, patiekalai brangs net iki penktadalio. Taip grasina restoranai, o opozicija siūlo lengvatą vėl pratęsti, šįkart – trejiems metams. Valdantieji apie tai nenori nė girdėti ir siūlymus vadina lobistų desperacija, esą restoranai nori privilegijų.

Vyriausybė siūlo dalį dabar esančių mokesčių didinti ir įvesti naujus. Vienas iš plačiausiai aptariamų klausimų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įstaigoms. Verslininkai prašo lengvatą palikti, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atskleidžia, kad nuo naujų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms tikrai nebeliks. Tai reiškia, kad nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM.

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti trijų Seimo opozicijos frakcijų siūlymo tęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui.  Už tai, kad tokia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas būtų svarstoma, balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 47, o susilaikė  17. Kitu balsavimu projektą Seimas atmetė: už tai buvo 54 parlamentarai, o 51 norėjo, kad pakeitimai būtų tobulinami.

Seimo opozicijai vėl siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė neteiks siūlymo 2024 metais tęsti iki šių metų pabaigos galiojančią lengvatą. Pasak premjerės, Vyriausybė ne kartą sakė, kad lengvata yra laikina ir buvo nustatyta pirmiausiai siekiant kompensuoti Covid-19 pandemijos netekimus.

Trys Seimo opozicijos frakcijos siūlo tęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui. Šią savaitę registruotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, lengvata būtų taikoma dar trejus metus –  iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos.

Lietuvos bankui (LB) įspėjant, kad 2024 metais valstybė gali nesurinkti planuojamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad PVM surinkimo planą tikimasi įvykdyti, o kitu atveju nepriemoką kompensuotų didesnės pajamos iš kitų mokesčių.

Valstybės kitų metų biudžete numatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo planas neatitinka numatomos ekonominės raidos, sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas Vaidotas Tuzikas.  „Turime tam tikrų pastebėjimų dėl PVM plano. Mūsų vertinimu, yra rizika, kad pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas 2024 metais“, – pirmadienį Seimo Audito komitete teigė LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis 2021 metais Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 procentinio punkto mažesnis nei 2020 metais, šalis per metus prarado 795 mln. eurų PVM, nurodoma naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje.  Didesnis atotrūkis nei Lietuvoje užfiksuotas tik Rumunijoje (36,7 proc.), Maltoje (25,7 proc.) ir Graikijoje (17,8 proc.). PVM atotrūkio Europoje mediana – 4,9 proc., vidurkis – 5,3 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymas būtų subsidija verslui, o ne pagalba nesugebantiems įpirkti maisto. Anot jo, Europos Komisijos (EK) atlikti tyrimai parodė, kad tokia priemonė pasiteisino tik Norvegijoje, kitose Europos valstybėse kainos beveik nepasikeitė.  „Galima pasižiūrėti Europos Komisijos tyrimus ir tie rezultatai nėra labai džiuginantys.

Etilo alkoholio įsigijimo schemą sugalvoję septyni asmenys sės į teisiamųjų suolą dėl galimo sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ir apgaulingos apskaitos, jie galėjo nesumokėti per 335 tūkst. eurų PVM mokesčio. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, septyni asmenys ir viena bendrovė kaltinami sukūrę fiktyvių sandorių grandinę ir apgaule galimai išvengę 335 tūkst. eurų privalomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Seimas sekmadienį atmetė opozicinių demokratų siūlymą neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams ir kitoms maitinimo sektoriaus įmonėms. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo autoriai sako, kad tokia PVM lengvata reikalinga dėl ekonominio neapibrėžtumo, bet projekto kritikai teigė, jog mažesnis maitinimo sektoriaus apmokestinimas būtų neteisingas kitų verslų atžvilgiu.

Finansų ministrė teigia nesutinkanti su Lietuvos banko (LB) išvada dėl Vyriausybės siūlymo didinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Gintarė Skaistė mano, kad kartelės kėlimas į biudžetą iš PVM leis surinkti daugiau pajamų.  LB atstovas sako, kad Lietuvoje jau dabar taikoma riba yra aukšta, ir tai, kaip rodo kitų šalių patirtis, negarantuoja, kad bus surenkama daugiau PVM pajamų.

Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas sako apgailestaujantis, kad Vyriausybė mokesčių reformos pakete nesiūlo keisti mažųjų bendrijų apmokestinimo tvarkos. Pasak jo, šių įmonių dabar yra labai daug, jos steigiamos dėl mažesnių mokesčių, todėl valstybė negauna nemažai pajamų.   „Labai gaila, kad nieko nedaroma su mažosiomis bendrijomis. O jų pagal juridinių asmenų skaičių šiandien yra turbūt daugiausia ir tai yra vien tiktai dėl mokesčių ir „Sodros“ išimčių.

Per dvejus metus maistas Lietuvoje pabrango 45 proc., tačiau dabar užsimenama ne tik apie mažėjančią infliaciją, bet ir kainų kritimo laikotarpį. Tiesa, pinga ne viskas, o kai kurių maisto produktų kainos netgi padidėjo. Tuo metu „Norfos“ vadovas vardija, kurie maisto produktai, artėjant šaltajam sezonui, gali dar labiau pabrangti.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo Mažeikių naftos perdirbimo ir naftos produktų prekybos įmonė „Orlen Lietuva“, o neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų – medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“, ketvirtadienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  „Orlen Lietuva“ per pirmus šešis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą sumokėjo 262,25 mln.