Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ socialinės politikos analitikė Agata Subotovič ir Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.
Kalbant apie šildymą, kodėl kainos kyla?
A. Bagočiūtė: Visų pirma tai susiję su mokestiniais pasikeitimais, nes iki šiol mes turėjome PVM lengvatą šildymui, kuri siekė 9 proc., o nuo Naujųjų metų mes turėsime tradicinį tarifą – 21 proc., tačiau tai jokiu būdu nereiškia gyventojams, kad tokiu pat procentu išaugs šilumos kaina, nes šilumos kainą lemia tikrai ne vienas faktorius.
Tai yra ir išteklių kaina, visų pirma biokuro, nes Lietuvoje apie 81 proc. vartojamo šildymo pagaminama iš biokuro, taip pat dujų kaina, be abejo, oro temperatūra ir tai, kokiame name gyvena gyventojas: ar tai yra renovuotas, ar naujas namas, ar senas ir nerenovuotas.
Praėjusiais metais daugelis miestų anksčia įjungė šildymą. Tai turbūt tą irgi reikėtų turėti omenyje, kai mes kalbame, kas visgi susidės ir kokia ta kaina bus, ar teisingai?
A. Bagočiūtė: Taip, bet kol kas, jei kalbėtume apie šiuos metus ir netgi šį prasidėjusį šildymo sezoną, mes tikrai matome kol kas šilumos kainas labai panašias kaip ir praėjusiais metais. Nepaisant to, kad šildymo sezonas šiemet startavo labai anksti, bet jei vertintume šilumos kainas nuo spalio iki dabar ir lygintume su tokiu pat praėjusių metų laikotarpiu, mes matome vos 0,1 procentinės dalies šiek tiek brangesnes kainas, o jei palygintume su metais dar prieš tai, šiuo metu mes turime mažesnes kainas.
Žiūrint į ilgesnių metų laikotarpį, nieko nėra neįprasto. Įprastai, ką rodo ir mūsų dešimties metų apžvalga, tradiciškai biokuro kaina ir šilumos kainos yra didžiausios sausio ir vasario mėnesiais, o vėliau jos mažėja. Taip, mes šiuo metu turime tikrai pakankamai šiltus orus, biokuras kainuoja labai panašiai kaip ir praėjusiais metais, tai iš esmės tikriausiai galime teigti, kad jei neįvyks kažkas nenumatyto, gyventojai, kurie gyvena sename, nerenovuotame būste, mokės šiek tiek daugiau.
Mes prognozuojame, kad tai galėtų sudaryti iki 10 eur. per mėnesį, o tie, kurie gyvena renovuotame arba naujame būste, mokės iki 5 eur. per mėnesį daugiau negu moka šiuo metu.
Kiek gyventojų buvo paliesti tos PVM lengvatos? Kiek galėjo ja pasinaudoti, kiek galėjo žmonių būti prie jos pridėta?
A. Bagočiūtė: Mes su šildymu visi mokame vienodai, tik dalis gyventojų turi galimybę kreiptis dėl šildymo kompensacijų. Mes matome tuos skaičius didėjančius, kurie kreipiasi dėl kompensacijų, bet tai lemia įvairūs faktoriai ir toli gražu ne tik šilumos kaina, bet ir bendra gyventojų ekonominė situacija, atlyginimai ir kiti faktoriai.
Kaip sakėte, didėja besikreipiančiųjų skaičius dėl kompensacijų?
A. Bagočiūtė: Šiek tiek, bent jau savivaldybės teigia, kad šiek tiek didėja, bet ką reikia išskirti, galbūt bendrą lietuvių bruožą, nes mes irgi lyginame gyventojus Baltijos šalyse, kurie galimai patiria energetinį nepriteklių.
Matome, kad Lietuvoje tikrai ne vienerius metus šilumos kainos yra mažiausios tarp Baltijos šalių. Bendrasis vidaus produktas yra didžiausias tarp Baltijos šalių, tačiau gyventojai, jei paklaustume apie tai, kaip jie jaučiasi, ar patiria energetinį nepriteklių, dažnai įvardija, kad, deja, jiems sunkoka susimokėti už šildymą ar kitus energijos išteklius.
Gerbiama Agata, galbūt jūsų centras turi duomenis, kiek yra maždaug Lietuvoje gyventojų, kurie iš tiesų patiria tą ekonominį, energetinį nepriteklių?
A. Subatovič: Mes patys kasmet atliekame reprezentatyvią apklausą, kurioje paklausiame, ar žmonės gali susimokėti už maistą, ar gali susimokėti už būsto nuomą ir kitus būsto mokesčius. Tai, pavyzdžiui, praėjusiais metais apie 12 proc. gyventojų teigė, kad negali susimokėti būsto mokesčių – tai yra dvigubai daugiau negu gaunančiųjų kompensacijas, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, apie 6 proc. Lietuvos gyventojų gauna būsto šildymo kompensacijas, tai yra apie 160 tūkst. žmonių, o teigiančiųjų, kad negali susimokėti tų mokesčių ir tų sąskaitų, yra dvigubai daugiau.
Taip pat, jei pažiūrime „Eurostat“ duomenis, matome, kad 18 proc. Lietuvos gyventojų teigė praeitais metais, kad negali pakankamai šildytis būsto, kai Europoje mes turime dvigubai mažesnį skaičių, bet vis tiek matome nepakankamai didelį gaunančiųjų kompensacijas už šildymą skaičių.
Mes ką dažnai pastebime, kad ne visi žmonės, kuriems iš tikrųjų priklauso kompensacija, ją gauna. Organizuojame kasmet susitikimus su skurdą patiriančiais žmonėmis ir jie dažniausiai įvardija tokias priežastis kaip šešėlinė būsto nuomos rinka. Kad gautum kompensaciją už šildymą, tavo nuomos sutartis turi būti registruota Registrų centre, bet dažnu atveju nuomotojai to nedaro, neregistruoja sutarties, o nuomininkai bijo prarasti būstą, nes jie tuo metu yra silpnesnė pusė.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
