elektros kainos

Fiksuotos kainos planų tarifus keitė praėjusią savaitę keitė vienas nepriklausomas tiekėjas, kiti du tiekėjai tarifų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, rugsėjo 22-ąją, palyginti su rugsėjo 15-ąja, siūlomų 12 mėnesių fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos vidutinė kaina padidėjo nuo 0,309 iki 0,310 euro už kilovatvalandę (Eur/l), o dviejų laiko zonų planui kaina sumažėjo 0,2 proc., iki 0,298 Eur/kWh. Siūlomų 24 mėn.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę nepasikeitė, antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina nepakito ir sudaro 0,295 euro už kilovatvalandę (kWh) (viena laiko zona) ir  0,283 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Nepasikeitė ir siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinės kainos.

Augus importo srautams iš Švedijos ir didėjus vėjo generacijai Šiaurės šalyse, elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 25 proc. – iki 75 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. „Lietuvoje vietos elektros generacija mažėjo – labiausiai dėl 25 proc. sumažėjusios saulės elektrinių gamybos – tačiau šalies elektrinės vis tiek užtikrino 77 proc. elektros poreikio. Be to, augo importo srautai iš Švedijos, jie sudarė pusę viso į Lietuvą importuoto elektros kiekio.

Praėjusią savaitę pirmą kartą šiemet sumažėjo visų energijos išteklių kainos. Elektros kaina per savaitę pigo 19 proc., gamtinės dujos – 4,04 proc., Brent naftos kaina traukėsi 3,9 proc., o biokuras atpigo 0,57 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Didmeninė elektros kaina Lietuvoje birželio 29–liepos 5 dienomis sumažėjo 19 proc.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje antrąjį ketvirtį buvo mažesnė nei Švedijos pietinėje kainų zonoje – tai pirmas toks kartas nuo 2016 metų lapkričio, ketvirtadienį pranešė „Litgrid“. Vidutinė kaina Švedijos ketvirtojoje zonoje siekė 81 eurą už megavatvalandę (MWh), o Lietuvoje – 78 eurus. „Nuosekli ir sparti pastarųjų metų atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje keičia regiono elektros rinkos tendencijas.

 Gegužę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 82,33 euro už megavatvalandę (MWh) ir buvo 21,7 proc. aukštesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai mėnesio vidurkis buvo 67,64 euro už MWh, rodo energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenys. Pasak bendrovės komercijos vadovo Manto Kavaliausko, birželį kainų mažėjimo kol kas nenumatoma.

Gegužę sumažėjus vėjo energijos gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina per mėnesį Lietuvoje padidėjo 41 proc. iki 82 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, gegužę didmeninės elektros kainas Lietuvoje labiausiai veikė tarpsisteminės jungtys ir vietos gamybos pokyčiai. „Lietuvoje elektrinės užtikrino 93 proc. poreikio, tačiau paros eigoje pastovesnė vėjo generacija mažėjo, o ją iš dalies kompensavo 57 proc.

Visuomeninio tiekimo elektra gyventojams nuo liepos brangs vidutiniškai dviem centais, gamtinės dujos – keturiais centais. Buitiniams vartotojams, gaunantiems elektrą iš žemos įtampos elektros tinklų ir pasirinkusiems standartinį planą, tarifas augs nuo 22 iki 24 centų už kilovatvalandę (kWh, su PVM), dviejų laiko zonų: dieninės – 2,8 cento – nuo 25,8 iki 28,6 cento, naktinės – vienu centu – nuo 15,6 iki 16,6 cento.

Pabrangus degalams, nuo liepos gyventojams brangs ir visuomeninė elektra, dujos. Tačiau energetikos ministerija priekaištauja nedaug elektros sunaudojantiems lietuviams, kad šie nesidomi elektros kainomis ir perka brangesnę elektrą iš nepriklausomų tiekėjų užuot pirkę iš visuomeninio tiekimo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pastarąją savaitę išaugus elektros energijos vartojimui ir Šiaurės šalyse užsitęsus atominių elektrinių remonto darbams, elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 108 proc. Be to, per savaitę taip pat brango gamtinės dujos – jų kaina didėjo 1,8 proc. Tuo metu naftos ir biokuro kainos sumažėjo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, didmeninė elektros kaina šalyje gegužės 4–10 dienomis padidėjo nuo 48,2 Eur/MWh iki 100,4 Eur/MWh.

Valstybės vardu nuo gyventojų sąskaitų nuskaičiuojami pinigai, net jeigu jie to nežino. Be sutikimo daugelis buvo įtraukti į pensijų kaupimą ir turėjo tenkintis mažesne alga. Automatiškai žmonės gali būti priversti mokėti daugiau ir už elektrą. Bet pigesnis jos tiekimo planas automatiškai netaikomas. Energetikos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 412 tūkst. pažeidžiamų vartotojų, turinčių teisę į visuomeninį elektros energijos tiekimą mažesne kaina.

Kovą Europoje elektrai brangstant dėl didėjančių gamtinių dujų kainų, Baltijos šalyse elektros kainos mažėjo, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid". Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, palyginti su vasariu, sumažėjo 47 proc. iki 82 eurų už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Lietuvoje kovą sumažėjo 47 proc.

Pastarąją savaitę 12 ir 24 mėnesių fiksuotos elektros kainos planų vidutinės kainos padidėjo 1–4 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, per savaitę Lietuvoje siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh kainas vienas nepriklausomas tiekėjas didino 2–8 proc., kitas tiekėjas jas koregavo 1 proc. ribose.  Siūlomų 12 mėn.

Praėjusią savaitę dėl išaugusios vėjo elektrinių gamybos ir sumenkusio vartojimo vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo 22 proc. iki 64,49 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, tuo metu Latvijoje elektros kaina smuko 26 proc. ir siekė 48,65 eurų už MWh, o Estijoje – mažėjo 11 proc. iki 43,13 eurų už MWh.  Šiaurės šalių regione kainos taip pat traukėsi – „Nord Pool“ sistemos kaina sumažėjo 19 proc.

Praėjusią savaitę Lietuvoje ženkliai išaugus vėjo gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina mažėjo 22 proc., skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Jos duomenimis, kovo 23–29 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 22 proc. iki 64 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje kaina siekė 49 eurus, o Estijoje – 43 eurus.

Gyventojai ir verslo įmonės, pasirinkę nefiksuotos elektros kainos planus, pirmadienį, kovo 30 dieną, turėtų itin atidžiai planuoti elektros vartojimą. Remiantis „Nord Pool“ biržos duomenimis, aukščiausi kainų pikai bus ryte nuo 6 iki 08:30 val., kai elektros  kilovatvalandės kaina su PMV ir ESO mokesčiais viršys 1 eurą (315–847 Eur/MWh). Antras pikas numatomas vakare, nuo 18:45 iki 22:00 val.

Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose ir jo sukeltam energijos kainų šokui, elektros kainos Lietuvoje nekyla dėl pakankamos atsinaujinančių išteklių gamybos, tačiau konfliktui užsitęsus, rizikų kiltų žiemą, kai jos daugiau gaminama iš dujų, sako „Litgrid“ vadovas Andrius Nemeškevičius. „Lietuva sugebėjo tiek daug pajungti atsinaujinančių energetikos išteklių, kurie palengvino šitą visą situaciją.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje vasarį siekė 155 eurų/MWh – 2 proc. daugiau nei sausį, kai ji buvo 152 eurai/MWh, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA nurodo, kad kainų augimo tendencijos persikėlė ir į mažmeninę rinką – galutinė elektros kaina vartotojams Lietuvoje vasarį siekė 29,5 ct/kWh. Prieš metus, 2025 m. vasarį, didmeninė elektra taip pat kainavo 152 eurus/MWh.

Vasarį dėl besitęsusių šalčių ir mažesnės vietos gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje išliko aukšta – per mėnesį ji padidėjo 2 proc. ir siekė 155 eurus už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“. Anot bendrovės, mėnesio pabaigoje šylant orui ir sparčiai augant saulės elektrinių gamybai, elektros kainos krito. „Vasarį elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse išliko aukštame lygyje.

„Litgrid“ skelbia, kad besitęsiantys šalti orai toliau augino elektros paklausą bei lėmė didesnes elektros kainas. Dėl šalčių brangiau mokėsime ir už šildymą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad tęsiantis šalčiams įtakos šildymo kainų padidėjimui turės vienkartiniai aspektai, kurie nėra labai pavojingi.

Dėl didelių šalčių išaugus elektros kainoms rinkoje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina siūlyti daugiau lankstumo buitiniams vartotojams – leisti jiems dažniau keisti nepriklausomą tiekėją arba tiekimo planą, siekiant susimažinti sąskaitą, sako jos pirmininkas Renatas Pocius. Jo teigimu, dabar gyventojai elektros tiekėją gali keisti kas mėnesį, tačiau VERT siūlo svarstyti, kad tą būtų galima padaryti per keletą dienų.

Artimiausiu metu gyventojai, turintys su birža susietus elektros energijos planus, sulauks žymiai didesnių sausio sąskaitų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, Lietuvoje tokių vartotojų yra apie 16 proc. – apie 200 tūkst. „Kadangi elektros energijos kaina biržoje sausio mėnesį buvo 82 proc. didesnė, palyginti su gruodžio mėnesio kaina, tie vartotojai gaus didesnes sąskaitas“, – LRT radijui kalbėjo R. Pocius.

Nuo sausio kils šildymo ir elektros kainos. Ar tai reiškia, kad dar daugiau gyventojų atsidurs ant skurdo ribos? Kas labiausiai pajus kainų augimą, kaip skirtingi tarifai veikia pažeidžiamiausius gyventojus ir ar dar galima sumažinti sąskaitas keičiant vartojimo įpročius? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ socialinės politikos analitikė Agata Subotovič ir Lietuvos energetikos agentūros direkto...

Lietuvos meteorologams prognozuojant šaltesnį ir sausesnį sausio mėnesį nei daugiametė norma, energetikos ekspertai teigia, kad žiemiški orai gali lemti didesnes elektros kainas. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologo Gyčio Valaikos, prognozuojama, jog šių metų sausis gali būti 1–2 laipsniais šaltesnis ir iki 10 proc. sausesnis nei 1991–2020 m. daugiametė norma, nors dalis skaičiavimų rodo, kad mėnuo gali būti artimas normalioms klimato sąlygoms.

Kai kurie Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) klientai sulaukė laiškų su įspėjimais dėl vėlavimo pateikti duomenis apie elektros suvartojimą. Priminimuose buvo nurodyta, kad neatlikus šio veiksmo laiku, teks susimokėti papildomai. Tokiu pranešimu su naujienų portalo tv3.lt redakcija pasidalijo ir viena skaitytoja iš Vilniaus.

 Praėjusią savaitę sumažėjus vartojimui, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 5 proc. iki 135 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę šiek tiek atšilus orams ir sumažėjus elektros vartojimui, susitraukė ir vidutinė elektros kaina.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 2–5 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, fiksuotos elektros kainos planų 1 kWh kainas didino visi trys nepriklausomi tiekėjai. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh elektros vidutinė kaina per savaitę padidėjo nuo 0,257 euro iki 0,267 euro (viena laiko zona) ir nuo 0,247 euro iki 0,257 euro (dvi laiko zonos). Tuo metu 24 mėn.

Kol vieni europiečiai už elektros energiją ar gamtines dujas moka gana mažai, kiti už tą patį kiekį išleidžia beveik keturis kartus daugiau. 2025 m. pirmojo pusmečio „Eurostat“ statistika rodo, kad elektros ir gamtinių dujų kainų skirtumai tarp Europos Sąjungos (ES) šalių išlieka dideli, o geopolitiniai veiksniai juos dar labiau pagilino.

Artėjant šalčiausiam metų laikotarpiui pastebimai išauga elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovai skaičiuoja, kad šaltuoju sezonu gyventojai sunaudoja iki ketvirtadalio daugiau elektros nei šiltesniais metų mėnesiais. Vis dėlto energetikos specialistai ramina. Didesnių elektros energijos sąskaitų galima ir išvengti. Jie pataria pasitelkti išmaniuosius skaitiklius, stebėti savo įpročius ir šiek tiek pakeitus kasdienius veiksmus.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2026 metams sieks 8,039 cento už kilovatvalandę (kWh) (80,39 euro už MWh) – 2,3 proc. mažiau nei nustatyta 2025-iesiems.   Tuo metu pirmajam kitų metų pusmečiui ji būtų 8,525 cento (85,25 euro), arba 3,25 proc. mažesnė nei šių metų pirmąjį pusmetį ir ir 0,36 proc. mažesnė nei antrąjį pusmetį.  Tokias prognozuojamas kainas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatyti posėdyje penktadienį.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo iki 1 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, per savaitę Lietuvoje siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus 0,5–2 proc. didino du tiekėjai, vienas tiekėjas tarifų nekeitė. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo apie 1 proc.

Lietuvoje šildymo sezonas tradiciškai pradedamas, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C. Vis dėlto oficialų sezono startą skelbia savivaldybės. Tačiau daugiabučių namų gyventojai turi teisę šildymą įsijungti anksčiau – svarbiausia, kad tam pritartų dauguma namo gyventojų. Vis dėlto jei daugiabutis neturi nustatyta tvarka pasirašyto parengties šildymo sezonui akto, šildymą pradėti draudžiama.

Praėjusią savaitę dėl dviem trečdaliais Baltijos šalyse sumažėjusios vėjo jėgainių generacijos Lietuvoje elektros kaina augo 51 proc. ir siekė 80 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Matome, kad importo srautai iš Skandinavijos užtikrino stabilų tiekimą, o eksporto apimtys iš Lietuvos reikšmingai sumažėjo.

Baltijos jūros regione sumažėjus vėjo ir branduolinių elektrinių gamybai, didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 27 proc. iki 103 eurų už megavatvalandę (MWh).  Rugpjūčio 18–24 dienomis elektros kaina Latvijoje buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje – 109 eurai už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Pasak bendrovės Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, paskutinį kartą tokios kainos formavosi pirmą balandžio sav...

Pastarąją savaitę nepriklausomų tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių. fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai pakito skirtingai: 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifai mažėjo, o 24 mėn. – didėjo, antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų du nepriklausomi tiekėjai nekeitė, vienas tiekėjas tarifus sumažino 0,5–0,7 procento. Tuo metu siūlomų 24 mėn.

Keisti elektros planą, ieškant geresnių kainų ir sąlygų, ar vis tik pasilikti esamą – šis klausimas, ko gero, yra kilęs daugeliui gyventojų. Elektros rinkos liberalizacija vartotojams suteikia galimybę laisvai pasirinkti ne tik nepriklausomą elektros tiekėją, bet ir elektros tiekimo planą, atsižvelgiant į geriausią kainos ir suvartojimo santykį. Taigi, elektros tiekimo planą ir tiekėją keisti galima bet kada, net nepasibaigus sutarčiai, ir šie pokyčiai visiškai nieko nekainuoja.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo, skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje elektra brango 57 proc., Latvijoje – 52 proc., o Estijoje – 113 proc. „Baltijos šalyse elektros energijos kainų pokyčius lėmė 31 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba. Bendras energijos importas į Baltijos šalis augo 39 proc.

Dėl klientų skundų ir įtarimus keliančių finansinių sandorių Seime ant kilimėlio aiškinasi „Ignitis“ vadovai. Valdantieji socialdemokratai didžiausios Lietuvoje valstybės valdomos energetikos įmonės vadovus išsikvietė pasiaiškinti ir dėl Vėjo festivalio Palangoje. Aiškėja, kad net ir parlamentarai sulaukia „Igničio“ reikalavimų sumokėti tūkstantines sąskaitas, nors elektros iš viso nenaudojo.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvoje praėjusią savaitę dėl karštų nevėjuotų orų mažėjo elektros gamyba iš vėjo, tačiau augo jos vartojimas ir kainos, pirmadienį pranešė „Litgrid“. Liepos 7 – liepos 13 dienomis Lietuvoje pagaminta 173 GWh elektros – 20 proc. mažiau, bet jos suvartojimas augo 7 proc. iki 207 gigavatvalandžių (GWh). Nepaisant 59 proc. augusios kainos, tai ketvirta pigiausia savaitė šiemet – vidutinė kaina siekė 47 eurus už MWh.

Tarptautinė energetikos agentūra kaltina Lietuvą per didele tarša iš transporto. Su Lietuvos vadovais susitikęs agentūros vadovas ragina Lietuvoje didinti registracijos mokesčius taršiems automobiliams ir įvesti naują kasmetinį mokestį automobilių savininkams. Energetikos ministras sako tokių planų neturintis, tačiau Vyriausybė agentūros siūlymus didinti mokesčius mašinoms svarstys.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Liepos pradžioje vietinė gamyba buvo didesnė nei reikia vartojimui, fiksuotos žemos didmeninės kainos, teigia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 112 proc. visos suvartotos elektros energijos, o savaitės vidutinė elektros energijos kaina siekė 0,030 Eur/kWh – tai antra pagal dydį vidutinė savaitės kaina šiais metais“, – rašoma LEA pranešime.

Praėjusią savaitę fiksuota mažiausia šiais metais vidutinė elektros savaitės kaina. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, ji siekė 0,037 Eur/kWh.  „Birželio 1–25 d. elektros energijos vidutinė didmeninė kaina yra 0,046 Eur/kWh – ji kol kas išlieka mažiausia vidutinė mėnesio kaina ne tik šiais metais, bet ir per pastaruosius ketverius metus. Praėjusios savaitės (birželio 16–22 d.) vidutinė didmeninė kaina yra 0,037 Eur/kWh – tai 41 proc.

Balandžio mėnesį Lietuva pasigamino 99 proc. visos suvartotos elektros, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, jog bendra vietinė elektros gamyba patenkino rekordinę dalį elektros energijos vartojimo poreikio, o daugiausia jos pagamino vėjo, saulės ir šiluminės elektrinės.  „Tai didžiausias nacionalinės generacijos mėnesio rodiklis nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metų. Mūsų šalis nuosekliai įtvirtina energetinę nepriklausomybę“, – rašoma LEA pranešime.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kuriomis už valstybės nustatomą kainą elektrą iki 2030-ųjų būtų leidžiama įsigyti visiems jos mažiausiai suvartojantiems ir socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Pagal Energetikos ministerijos siūlymus, visuomeninio tiekėjo valstybinės energetikos bendrovės „Ignitis grupės“ valdomo tiekėjo „Ignitis“ kainodara galėtų būti taikoma iki 1 tūkst.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 70 proc., o Estijoje– 74 proc., skelbia „Elektrum Lietuva“.  „Praėjusią savaitę kainų šuolį Baltijos šalyse lėmė mažiau vėjuoti orai: vėjo energijos gamyba sumenko net 47 proc., o saulės – 24 proc. Tai gerokai paveikė bendrą Baltijos šalių elektros energijos gamybą, kuri sumažėjo 14 proc“ – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.

Dėl atšalusių orų ir visiško štilio elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 55 proc. iki 195 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse augo elektros kaina. Pagrindinę aukštų kainų priežastį matome pažiūrėję pro langą – po itin šilto sausio, vasario viduryje regione įsitvirtino žvarbi žiema“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje pasakęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas J. D. Vancas supurtė Europą. Amerikietis rėžė – Europą užvaldė imigrantai, kitaminčiai neturi žodžio laisvės, o valstybių lyderiai nepaiso rinkėjų interesų. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tokius pasisakymus vadina spaudimu Europai didinti gynybos išlaidas. Bene labiausiai Vanco kritikuotos Vokietijos kancleris jau prakalbo apie skolinimąsi gynybos didinimui.

Praėjusį savaitgalį Lietuva tapo nepriklausoma nuo Rusijos energetikos, nes Baltijos šalių tinklai buvo sinchronizuoti su Europos tinklas. Vis dėlto tokie pokyčiai sutapo su gerokai pabrangusia elektros energija. Trečiadienį dėmesį į tai atkreipė ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Jis įspėja, kad kilus įtarimų dėl piktnaudžiavimo rinka, gali būti pradėti atitinkami tyrimai.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybos, neveikiančios jūrinės jungties tarp Suomijos ir Estijos „EstLink2“, didesnio vartojimo, taip pat aukštesnių gamtinių dujų kainų.