Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, gegužę didmeninės elektros kainas Lietuvoje labiausiai veikė tarpsisteminės jungtys ir vietos gamybos pokyčiai.
„Lietuvoje elektrinės užtikrino 93 proc. poreikio, tačiau paros eigoje pastovesnė vėjo generacija mažėjo, o ją iš dalies kompensavo 57 proc. išaugusi saulės gamyba. Dienos metu tai padėjo išlaikyti žemesnį kainų lygį, ypač mėnesio gale, kai kainos neretai buvo artimos nuliui, o kartais net ir neigiamos“, – pranešime teigia D. Šikšnys.
„Litgrid“: sumažėjus vėjo gamybai, elektros kaina gegužę Lietuvoje išaugo 41 proc.
Bendrovės duomenimis, Latvijoje gegužę vidutinė elektros kaina siekė taip pat 82 eurus už MWh, o Estijoje ji buvo mažesnė – 60 eurų už MWh.
Vidutinė elektros kaina gegužės mėnesį Lietuvos kainų zonoje prieš metus buvo mažesnė – siekė 68 eurus už MWh, o 2024 m. – 76 eurus už MWh.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1 012 gigavatvalandžių (GWh) – 3 proc. daugiau nei balandį. Bendrai Lietuvoje per gegužę buvo pagaminta 945 GWh elektros – 0,5 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį, kai generacija siekė 940 GWh. Tuo metu vietos elektrinės užtikrino 93 proc. šalies elektros energijos poreikio.
Preliminariais Lietuvos gamybos duomenimis, vėjo elektrinės gegužę gamino daugiausiai – 40 proc. visos Lietuvos gamybos, tačiau jų generacija sumažėjo 19 proc. iki 417 GWh. Tuo metu saulės jėgainių gamyba padidėjo 57 proc. iki 320 GWh, jos taip pat pagamino trečdalį visos Lietuvoje pagamintos elektros. Hidroelektrinių generacija siekė 72 GWh, šiluminių elektrinių – 76 GWh, o kitų elektrinių generacija – 60 GWh.
Bendras elektros importo kiekis gegužę, palyginti du balandžiu, padidėjo 3 proc. iki 372 GWh. „Litgrid“ duomenimis, importas iš Latvijos siekė 56 proc., iš Švedijos – 37 proc., o iš Lenkijos – 7 proc.
Elektros eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 1 proc. iki 327 GWh. Didžiausia eksporto dalis – 46 proc. – buvo nukreipta į Švediją, taip pat 30 proc. – į Lenkiją, o likę 24 proc. – į Latviją.
