elektros kainos

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 9 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 27 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje birželio 9–15 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 91,5 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 84,2 euro. Latvijoje ir Estijoje kainos taip pat augo 9 proc. ir buvo tokios pat kaip Lietuvoje.

Visame pasaulyje vėjo energetikos sektoriuje dirba šimtai tūkstančių žmonių, tačiau daugeliui vėjo energetika vis dar lieka paslaptimi. Todėl kasmet birželio 15 d. švenčiama Pasaulinė vėjo diena, skirta atrasti vėjo energijos teikiamus privalumus ir galimybes pakeisti pasaulį. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, gaminanti energiją iš vėjo, pateikia 5 faktus apie vėjo elektros gamybą iš vėjo.

Elektros energijos Vokietija per pirmąjį metų ketvirtį pagamino 7,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Gamybos kritimas paaiškintas pirmaisiais šių metų mėnesiais šiltesniais bei įprastai orais, aukštomis elektros kainomis bei ekonomikos nuosmukiu. Atsinaujinantiems šaltiniams tenkanti visos gamybos dalis palyginamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 47,1 proc. iki 48,6 procento.

Paaiškėjus, kad nuo liepos gyventojams nebebus mokamos kompensacijos už elektros energiją, o tie, kas naudojasi visuomeniniu tiekimu, už ją likusį šių metų pusmetį mokės 22,7 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), bendrovė „Elektrum Lietuva“ gyventojus ragina persižiūrėti savo elektros tarifus ir nepermokėti. Tam pačiam pusmečiui dabar ji siūlo fiksuoti 20,99 ct/kWh kainą – žemiausiame lygyje per pastaruosius 15 mėnesių.

Valstybei priklausanti bendrovė „Ignitis“ pradeda klientų informavimą apie vienašališką elektros energijos kainos mažinimą nuo liepos 1 d., rašoma įmonės pranešime. Apie vienašališką kainos mažinimą ir tikslią kainą, bendrovė individualiai informuos tuos klientus, kurie nebus pasikeitę plano į pigesnį iki informacijos siuntimo pradžios. Informuoti klientus įmonė įsipareigoja likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kainos mažinimo, kaip numatyta įstatyme.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtino 19–24 proc. mažesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas buitiniams vartotojams antrajam šių metų pusmečiui.  Vartotojams, perkantiems elektrą iš vidutinės įtampos tinklų, riba mažėja beveik 24 proc. – nuo 21,555 iki 16,388 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš žemos įtampos tinklų – 18,8 proc. nuo 27,431 iki 22,264 cento.

Iki tikėtinos elektros tarifo kompensavimo pabaigos likus dviem mėnesiams, bendrovė „Elektrum Lietuva“ siūlo fiksuotą 22 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) elektros kainą ir perspėja, kad iki liepos 1 dienos neperžiūrėję savo sutarčių vartotojai rizikuoja už elektrą permokėti.

Nusprendę išmėginti su birža susietą nepriklausomo elektros energijos tiekimo planą „Išmanus“, nuo vasario mėnesio sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ klientai gali rinktis jau iš dviejų jo variantų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kurį jų, „Išmanus – Mėnesinis“ ar „Išmanus – Valandinis“, naudoti, pataria „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė.

Daliai lietuvių elektros kaina praktiškai nerūpi, nes jie vartoja savo pagamintą energiją, kurią generuoja saulės elektrinės. Jas gali pasistatyti ne tik daug pinigų turintys ir privačiuose namuose gyvenantys žmonės, kaip klysta daugelis. Gavę paramą, kai kurie jas stato net ir ant daugiabučių stogų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kai kone visa Lietuva kraupo nuo išaugusių elektros kainų, netoli Vilniaus gyvenantis Šarūnas Šutėnas ją pleškino nesukdamas galvos.

Šimtai tūkstančių Lietuvos elektros vartotojų gerokai už ją permoka, tačiau galvos jiems neskauda, kol Vyriausybė kompensuoja 28 centus viršijančią kainą. Tačiau jau po kelių mėnesių elektra šiems žmonėms gali pabrangti net dvigubai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Alytiškės Aušros Petkevičienės namuose dedasi keisti dalykai. Nors galingų elektrinių aparatų neturi, elektros skaitiklis kas mėnesį prisuka kosmines sąskaitas. „Prisukam apie 1100-1200 kilovatų.

Vilnietis Giedrius Gegevičius pateko į nepavydėtiną situaciją. Vyras dar lapkričio mėnesį pasirašė sutartį su elektros tiekėju ir sutiko mokėti 32 centų už kilovatvalandę elektros kainą net 7 metus. Matydamas rinkoje atpigusią elektrą Giedrius nusprendė pasikeisti planą į pigesnį ir iš elektros tiekėjo gavo ultimatumą – susimokėti 570 eurų baudą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Nors elektra ir smarkiai atpigo, daugiau kaip pusė milijono lietuvių neskuba keisti sutarčių į pigesnes ir tebemoka didesnius negu 28 centai už kilovatvalandę tarifus. Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad nuo liepos elektros kainų greičiausiai nebekompensuos, tad daugybei lietuvių gresia mokėti už elektrą brangiau.

Gyventojams smogusi elektros kainų banga nuslopo, o specialistai ragina keisti sudarytas brangias sutartis su elektros tiekėjais į pigesnes. Tačiau dabar žmonės atsidūrė kai kurių tiekėjų pinklėse ir tapo įkaitais, mat jiems už išėjimą pradėta grasinti baudomis. Advokatas įspėja nepasiduoti manipuliacijoms ir nebijoti imtis veiksmų patiems.

Nuo praėjusio metų piko, elektra atpigo beveik trigubai, tačiau didžioji dalis lietuvių ir toliau už elektrą permoka. O tiems, kurie nori nutraukti brangias kelerių metų sutartis, tiekėjai grasina baudomis.

Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų rugpjūčio – ji siekė 89 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 23 proc.

Visiems gerai žinomas įprotis taupant elektrą yra šviesos išjungimas išeinant iš kambario ar namų. Tačiau retai kas susimąsto, kad sąskaita už elektrą gerokai sumažėtų sistemingai prižiūrint įvairius namuose esančius prietaisus. Pasirodo, nemažai elektros energijos išeikvoja į elektros tinklą įjungti, bet nenaudojami prietaisai.

Energetikai skaičiuoja, kad tokių žemų elektros kainų kaip kovo mėnesį nebuvo beveik dvejus metus. O rekordiškai nukritus elektros kainoms, nepriklausomi elektros tiekėjai vilioja skubiai keisti sutartis ir mokėti mažiau. Tiesa, apie pusė lietuvių galimybėmis pasikeiti sutartis net nesidomi. Tad energetikai ragina pasinaudoti palankia proga ir perspėja, kad tokios žemos kainos ilgai nebus, vasarą elektra esą vėl gali brangti.

Antrą mėnesį mažinamos elektros kainos Lietuvos gyventojus skatina vis aktyviau „migruoti“ tarp nepriklausomų elektros tiekėjų. Dažniausiai jų akys krypsta į energetikos sprendimų bendrovę „Elektrum Lietuva“ – per pastarąjį mėnesį nuo vasario 13 d. įmonės naujų klientų skaičius paaugo 6,3 proc., kai kiti tiekėjai šiuo periodu fiksavo klientų praradimus. Svarbiausios tokio pasirinkimo priežastys – mažiausios rinkoje siūlomos kainos už elektrą ir palankios sutarties sąlygos.

Elektros kainai nukritus žemyn, daugiau nei pusė šalies gyventojų permoka už elektrą. Kai kurie elektros tiekėjai stebi, kad elektros kaina biržoje nukrito net iki 21 cento už kilovatvalandę. O gyventojai dėl to jokių veiksmų nesiėmė. Juolab penktadalis gyventojų apskritai nežino, kiek moka už elektrą. Institucijos sako, kad tarifai keičiasi taip greitai, kad gyventojai jau pavargo stebėti kainas.

Didmeninių elektros kainų šokui kiek nurimus, tiekėjai, kitaip nei praėjusių metų pabaigoje, taip pat ėmė mažinti nustatytus tarifus vartotojams. Tuo metu dalis gyventojų, prieš kelis mėnesius atsisakiusių jų pirštų planų, dalijasi patirtimi, kiek dėl to pavyksta sutaupyti pinigų.

Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Sausį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų, tad gruodį ilgalaikes sutartis pasirašę žmonės tiekėjams permoka dvigubai. Kodėl tiekėjai žmonėms elektrą pardavinėja brangiau nei biržoje, aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Lietuvoje milijonai gyventojų pastaruoju metu girdi ir stebi žinias, kad labai atpigo elektra ir jos kaina – vos per 20 centų. Dėl to visiems reikia labai džiaugtis ir reikalauti, kad tiekėjai atpigintų elektrą.

Energiją savo būste taupo 80,3 proc. Lietuvos gyventojų, o 19,7 proc. jos netaupo, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta apklausa. Labiausiai linkę taupyti vyriausi ir jauniausi – 65-75 metų bei 18-24 metų žmonės. Tuo metu mažiausiai taupymu rūpinasi tie namų ūkiai, kurių skaitiklių parodymai nuskaitomi automatiškai – tik 39,7 proc. jų sako taupantys.

Sausio mėnesį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų. Nepriklausomų tiekėjų gąsdinimai, kad dujos ir elektra tik brangs, tad būtinai kainas reikia fiksuoti ilgesniam laikotarpiui, neišsipildė. Atvirkščiai – dabar žmonės tiekėjams permoka dvigubai ar net daugiau, kai lyginame su biržos kainomis.

Visi nepriklausomi elektros tiekėjai sausio pabaigoje sumažino fiksuotų planų kainas, palyginti su mėnesio pradžios kainomis, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ kainas vidutiniškai sumažino 12 centų už kilovatvalandę (27 proc.), „Enefit“ – 7 centais (20 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 9 centais (24 proc.). Sausio 31 dieną „Elektrum Lietuvos“ vienos laiko zonos kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,85 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 29,76 cento.

Elektros kainų krizė jau yra praeityje ir jos į neseniai pasiektas aukštumas sugrįžti bent jau kol kas neturėtų, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Elektros kainos biržoje krito į prieš metus buvusį lygį – vidutiniškai 10 ct. už kilovatvalandę. Daugelio vartotojų sutartys – nuostolingos ir žmonėms, ir valstybei.

2023 m. prasidėjo seniai nematytomis elektros kainomis. Ar gali elektros kaina kristi dar labiau? „Dėmesio centre“ – svečias energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pusė Lietuvos gyventojų pernai sumažino elektros vartojimą ir atsakingiau stebi savo įpročius. Vis dėlto maždaug kas ketvirtas žmogus neketina imtis jokių veiksmų, kad sumažintų mokesčius už elektrą, rodo „Luminor“ banko užsakymu agentūros „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Norėdami sumažinti elektros sąskaitas net pusė gyventojų (51 proc.) teigė kasdien namuose naudojantys mažiau elektros ir atsakingiau stebintys jos vartojimo įpročius.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Anot ministro, joms išaugus valstybės kompensacijos gali būti labiau tikslinės, tačiau jei kainos nedidės, subsidijų gali ir neprireikti. „Pirmiausia, atidžiai sekame kainų dinamiką ir biržose ir nuo jų daugiausiai priklausys, kokias tikslinga bus kompensacijų mechanizmus naudoti ateityje“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Per pastarąją savaitę fiksuotų planų kainas sumažino visi nepriklausomi elektros tiekėjai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ per savaitę kainas vidutiniškai sumažino 3 centais už kilovatvalandę (8 proc.), „Enefit“ – 1 centu (3 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 5 centais (15 proc.). Sausio 24 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,8 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,1 cento.

Sausį visi nepriklausomi elektros tiekėjai sumažino fiksuotų planų kainas, palyginti su gruodžio pabaigos kainomis, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ kainas vidutiniškai sumažino 11 centų už kilovatvalandę (24 proc.), „Enefit“ – 6 centais (15 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 3 centais (7,5 proc.

Dujų ir elektros kainos 2022-uosius užbaigė kosminėse aukštumose, tačiau tikrąsias jų pasekmes pajusime nuo sausio, kai šildymas ir elektra brangsta trečdaliu. Jau dabar dalis žmonių skundžiasi, kad jiems išgyventi nepadeda net valstybės kompensacijos, tačiau energetikos ekspertai sako, kad kainos gali augti dar labiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors prasidėjus Naujiems metams visuomet tikimės gerų žinių, panašu, kad energetikos fronte jų nebus labai daug.

Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klausia – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu.

Šiemet rekordiškai pakilusios elektros bei dujų kainos šokiravo ir piktino daugelį lietuvių. Gyventojai tikisi, kad ateinančiais metais tokių aukštumų kainos nebepasieks ir tuo labiau jų neperžengs. Ekspertai ramina, kad greičiausiai taip ir bus, bet gali būti svyravimų.

Pastaruoju metu nepriklausomi elektros tiekėjai imasi pokyčių, bet nebūtinai patogių vartotojams. Neretas piktinasi, kad tiekėjų pasiūlymuose galima išvysti tik aukštas elektros kainas, nepaisant to, kad biržoje jos pastaruoju metu krito. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėję „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna ir energetikos ekspertas, profesorius Vidmantas Jankauskas paaiškino, kodėl taip yra ir ko galima tikėtis artimiausiu metu.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino visuomenines elektros ir dujų kainas 2023 metų pirmajam pusmečiui, pranešė „Ignitis“. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo sausio su valstybės kompensacija sieks 28 centus už kilovatvalandę (su PVM) – 17 proc. daugiau nei šiuo metu. Be kompensacijos tarifas siekia 56,5 cento. Dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis svarbu kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos, o keičiantis valstybės reguliuojamiems elektros kainos ir dalinio kainos kompensavimo dydžiui, deklaruoti rodmenis laiku yra ypatingai svarbu, primena „Ignitis“. „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Nerilė Mažeikienė atkreipia dėmesį, kad kaip numato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, vartotojas ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat ...

Pastaruoju metu nepriklausomi elektros tiekėjai imasi pokyčių, bet nebūtinai patogių vartotojams. Vieni atsisako trumpalaikių fiksuotos kainos planų, kiti imasi ir keisti sutartis. Tad ko dar sulauks elektros vartotojai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vytenis Koryzna ir Vidmantas Jankauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Turbūt retai kas pagalvoja, kad vogti galima daug ką, net ir elektros energiją. O kai elektros ir gamtinių dujų kainos – rekordiškai aukštos, tokios vagystės įvyksta daug dažniau. Gyventojai įtaria, kad elektra gali būti vagiama ir daugiabučiuose. Šiais metais, palyginti su praėjusiais, elektros energijos ir gamtinių dujų grobstymo žala – 1,7 mln. eurų didesnė. O tarp vagišių pasitaiko ir ūkininkų, ir kriptovaliutų kasėjų.

Stebėdami elektros kainas biržoje, žmonės dažnai lieka sutrikę ir nepatenkinti, mat kai kurie už elektrą turi mokėti dvigubai daugiau. Negana to, tiekėjai randa būdų, kaip mulkinti žmones įvairiausiomis akcijomis ar abejotinomis pridėtinėmis vertėmis, už kurias reikia atitinkamai susimokėti. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Aktorė Larisa Kalpokaitė moka po 24 centus už elektros kilovatvalandę.

Rusijos pradėtas karas paskatino investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) Lietuvoje, dėl kurių šalis jau 2030 m. pagamins daugiau elektros energijos nei pati sunaudoja. Ir nors trumpuoju laikotarpiu elektros kainos išliks didele problema tiek Lietuvai, tiek visai Europai, ilguoju laikotarpiu tai sumažins kainas, pagerins užsienio prekybą, prisidės prie ekologijos ir pašalins iš rinkos Rusiją.

Lietuvoje priėmus elektros tiekimo reformą – liberalizaciją, ne vienas, gavęs sąskaitą už elektrą, nustebo. Žmonės piktinasi, kad nepriklausomi tiekėjai manipuliuoja kainomis – siūlo nenaudingas ilgalaikes sutartis, o valstybė negali nieko padaryti. Išleidusi monopoliją iš savo rankų, privatininkams nurodinėti nebegali.

Lietuvoje priėmus elektros tiekimo reformą – liberalizaciją, ne vienas, gavęs sąskaitą už elektrą, nustebo. Žmonės piktinasi, kad nepriklausomi tiekėjai manipuliuoja kainomis – siūlo nenaudingas ilgalaikes sutartis, o valstybė negali nieko padaryti – išleidusi monopoliją iš savo rankų, privatininkams nurodinėti nebegali.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse augo, praneša „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 12 proc. ir kainavo atitinkamai 180,78 Eur/MWh ir 179,97 Eur/MWh. Tuo tarpu Estijoje elektros kaina mažėjo 7 proc. iki 148,80 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 37 proc. iki 32,96 Eur/MWh.

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui pareiškus, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje, pastarieji teigia, jog atsižvelgiant į kainų svyravimo rizikas, vartotojams siūloma fiksuota kaina negali iš karto mažėti krentant kainai biržoje.  Tiekėja „Enefit“ ketvirtadienį paskelbė, jog iki lapkričio 27 dienos septynerių metų trukmės sutartį sudariusiems naujiems vartotojams siūlomas iki 29 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažintas tarifas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje. Jis teigė tikįs, kad per kelis mėnesius kainos vis dėlto atslūgs.

Garantinio elektros tiekimo paslaugos kaina lapkritį, palyginti su spaliu, mažėja 27,7 cento ir kainuos 36 centus už kilovatvalandę (su PVM), pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pritaikius valstybės nuo liepos mokamą 9 centų kompensaciją, garantinis tiekimas lapkritį vartotojams, pasirinkusiems vienos laiko zonos standartinį tarifą, kainuos 27 centus už kilovatvalandę. ESO duomenimis, garantinio elektros tiekimo paslauga lapkritį bus tiekiama maždaug 63 tūkst. buitinių vartotojų.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse toliau pastebimai mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 25 proc. ir abiejose šalyse siekė 141,04 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina mažėjo 19 proc. iki 139,24 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 15 proc. iki 72,31 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusios kuro – gamtinių dujų ir anglies – kainos bei 16 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.