Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios, kad atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – planuoja 2025 metais, ir tuo pačiu prisijungti, sinchronizuotis su Vakarų elektros sistema. Tiesa, Lietuva norėtų tą padaryti greičiau ir sako, kad techninės galimybės jau leidžia tai įgyvendinti 2024-aisiais. Tik didžiulė problema – latviai ir estai to padaryti neskuba, o Lietuva viena to padaryti negali.
„Matome kas vyksta Ukrainoje, kur yra žudomi žmonės, mėtomos bombos, tai su agresoriumi dirbti kartu, vien dėl to, kad keliais centais apsimoka, nemanau, kad teisingas pasirinkimas“, – norą kuo greičiau atsijungti nuo Rusijos aiškino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
„Litgrid“ skaičiavimais, anksčiausiai atsijungti nuo rusų sistemos galima jau kitų metų pavasarį. Bet tokiu atveju reikia iki rugpjūčio 7 dienos informuoti rusus, kad mes nepratęsiame buvimo BRELL žiede sutarties. Lietuva norėtų tą ir padaryti, bet sako, kad koją kiša latvių ir estų nenoras paskubėti. Anot lietuvių, estai pirmiausia nerimauja dėl išaugsiančios elektros kainos.
„Yra paskaičiuota, kad estai sutaupytų apie 0,4 cento per kilovatvalandę likdami sistemoje su rusais. Tai jeigu vidutinė sąskaita Estijoje yra 140 kilovatvalandžių, tai eilinis estas sutaupytų 60 centų per mėnesį. Tai nežinau, ar tai didelė suma tam, kad likti su rusais kartu“, – skaičiavo R. Masiulis.
Lietuviams, anot R. Masiulio, elektros kaina taip pat padidėtų apie 50 centų per mėnesį, o latviams apie eurą.
„Viltis miršta paskutinė. Aš manau, kad visada įmanoma susitarti, bet faktas, kad sinchronizuotis su kontinentine Europa turėtume visi trys kartu. Dėl to estų sprendimas vėlinti sinchronizacija tiesiogiai veikia ir mus. Taip, kad mes visi esame surišti viena virvute“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas.
„Litgrid“ nesugebant susitarti su estų ir latvių kolegomis, apsišaudyta ir viešomis salvėmis. Estijos žiniasklaidoje prieš porą savaičių pasirodė straipsnis, kuriame Lietuva vadinama išsišokėle. Kiek vėliau R. Masiulis Estijos auditorijai pareiškė, kad jų valdininkų ir politikų sprendimai yra nuviliantys. Tad akivaizdu, kad dėl sinchronizacijos klausimo tarp Baltijos šalių tvyro įtampa ir nesutarimai. Bet ar viskas bus keliama į politinį lygį, energetikos ministras Dainius Kreivys nesako.
Latvių ir estų ministrai, skirtingai nei Lietuvos, nuo žurnalistų klausimų nebėga ir sako, kad jie ir taip spartina reikalus – vietoje 2026-ųjų pasiryžę sinchronizuotis 2025-ųjų pavasarį. O apie 2024 metus net nekalba.
„Iš mūsų ir estų pusės labai aišku, kad galime judėti greičiau. Tai gali būti padaryta maždaug metais anksčiau. Bet dėl to turi būti sutarimas su Europos Komisija ir centriniais europiniais tinklais. Aš priminsiu, kad mes dabar kalbame ne apie politiką. Mes kalbame apie labai techninius procesus su detaliais planais, vietomis, pastatais ir įranga, kurią turime parengti iš anksto“, – kalbėjo Latvijos klimato ir energetikos ministras Raimonds Čudars.
Estai atkerta, kad jie dar neturi visų jungčių su Latvija ir pirštu baksnoja į nebaigtą naują jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Estų ministras sako, kad klaidinga juos kaltinti.
„Jei kas nors taip pasakė, vadinasi, tas, kuris tai pasakė, klysta. Ankstesniais metais atsijungimas buvo planuojamas 2026-aisiais, tačiau ministrams pirmininkams ir tinklo operatoriams susitarus, jis buvo paspartintas. Dabar jis planuojamas 2025 metais ir tokia iš tiesų yra Estijos, Latvijos ir Europos Komisijos pozicija. Tikimės, kad visos Baltijos šalys šiuo klausimu veiks kartu“, – sakė Estijos klimato ministras Kristenas Michalas.
Teoriškai Lietuva galėtų viena pasitraukti iš BRELL sutarties, bet techniškai vis tiek liktų toje pačioje sistemoje, su tais pačiais laidais, vedančiais į Rusiją ir Baltarusią. Bet Lietuvos vienašališkas pasitraukimas lemtų, kad estams ir latviams tektų pasirašinėti naujas sutartis su Rusija.
„Viską svarstom, galiu garantuoti“, – tikino energetikos viceministras Albinas Zananavičius.
Estai aiškina, kad anksčiau pasitraukus iš rusiškos sistemos, jiems kiltų rizika visai likti be elektros, jei, pavyzdžiui, sugestų turimos jungtys su latviais.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
