litgrid

Gaižiūnų poligone Jonavos rajone išbandytos specialios konstrukcijos, skirtos apsaugoti strateginius objektus nuo galimų konvencinių ar hibridinių grėsmių, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, norima praktiškai įvertinti konstrukcijų efektyvumą bei užtikrinti, kad svarbiausi šalies energetikos objektai būtų pasirengę atremti galimus fizinius veiksnius.

Ispanijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje  dėl perdavimo tinklų avarijos pirmadienį sutrikus elektros tiekimui, Lietuvos elektros perdavimo sistema veikia sklandžiai, pranešė operatorė „Litgrid“. Pasak jos, avarija kontinentinės Europos sinchroninę zoną padalino į dvi dalis. „Lietuvos elektros energetikos sistema šio įvykio paveikta nebuvo ir veikia patikimai“, – nurodė Lietuvos operatorė.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl sausumos elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektavimo paslaugų. „Šiam žingsniui atsakingai ruošėmės – 2024 m. rudenį vykdėme rinkos konsultacijas, kurių metu su potencialiais projektuotojais aptarėme techninius aspektus ir pagal gautus pasiūlymus tikslinome pirkimo dokumentus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės gali įsigyti balansavimo paslaugas bendroje Baltijos šalių pajėgumų rinkoje Galimybė pirkti naujas automatinio dažnio atkūrimo rezervų (angl.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pagrįstai nepasirašė ketinimo protokolo dėl „Ignitis grupės“ perkamo 201 megavato (MW) galios vėjo parko Pasvalio rajone prijungimo prie tinklo, nusprendė teismas. „Ignitis grupės“ atstovas sako, jog sprendimas projekto vystymui įtakos neturės.  Vilniaus apygardos teismas balandžio 3 dieną nutarė, jog „Litgrid“ turėjo teisinį pagrindą nesutikti su įmonės siekiu prie tinklo prijungti 29 vėjo elektrinių parką.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai pritarė 42,5 mln. eurų (be PVM) vertės sutarčiai su Estijos bendrove „Connecto Infra“ ir „Connecto Lietuva“ dėl 330 kilovoltų (kV) linijos Tytuvėnai–Kaunas rekonstravimo. Tai ketvirtadienį  per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė pati bendrovė. Per neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą taip pat buvo priimtas sprendimas įgalioti „Litgrid“ vadovą suderinti kitas neesmines sutarties sąlygas ir šią sutartį pasirašyti.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė Danijos įmonės „Nordic Solar“ vystomą saulės elektrinių parką Švenčionių rajone.  „Saulės elektrinių parko transformatorių pastotė jau prijungta prie elektros perdavimo tinklo, o parkas pradėjo bandomąją generaciją.

Praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 97 procentus elektros suvartojimo, o vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina mažėjo 35 proc., skelbia „Litgrid“.  Bendrovės duomenimis, vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo nuo 108 Eur./MWh iki 71 Eur./MWh. „Praėjusį ketvirtadienį Lietuvoje buvo saulėta ir vėjuota, o 10 valandą visa vietos gamyba šalyje pasiekė rekordinę 2365 MW galią.

Valstybės valdoma elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, pernai uždirbusi 49 mln. eurų grynojo pelno, ketina išmokėti 24,7 mln. eurų dividendų arba 4,9 cento akcijai.  Dėl to „Litgrid“ akcininkai spręs susirinkime balandžio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  Iš viso akcininkai turės paskirstyti 67,9 mln. eurų. Be dividendų, 42,7 mln. eurų siūloma skirti į kitus rezervus, 500 tūkst. eurų – paramai.

Pirmąjį pavasario mėnesį vyravę vėjuoti ir saulėti orai vidutinę didmeninės elektros kainą Lietuvoje mažino 40 proc. iki 92 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį skelbia „Litgrid“. Latvijoje elektros kaina kovą buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje ji siekė 90 eurų už MWh, Lenkijoje – 99 eurus, Vokietijoje – 95 eurus, o Skandinavijos šiaurinėse zonose – nuo 5 iki 20 eurų už MWh.

Savaitgalį dėl gedimo atjungta Lietuvos elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ trečiadienio pavakarę vėl veikia, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „NordBalt“ įjungta 16:07 val. ir yra prieinama einamosios paros prekybai didmeninėje elektros rinkoje“, – pranešė bendrovė. Jūrinė jungtis atsijungė šeštadienio rytą – Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Svenska kraftnät“ vėliau nustatė, kad jungties Nibru keitiklio stotyje sugedo ventilio blokas.

Savaitgalį dėl gedimo atsijungus elektros jungčiai tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“, atstatyti jos veikimą planuojama per artimiausias dvi dienas – iki ankstaus trečiadienio ryto, nurodė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Svenska kraftnät“ nustatė, kad „NordBalt“ jungties Nibru keitiklio stotyje sugedo ventilio blokas“, – komentare Eltai gedimo priežastį aiškino „Litgrid“.  Tikimąsi, kad jungtis vėl veiks nuo...

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad šeštadienį atsijungė Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Anot „Litgrid“, jungtis atsijungė 8.34 val. Pirminiais duomenimis, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis atsijungė dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje, gedimo priežastis nustatinėjama.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ketina pasirašyti 42,5 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su Estijos bendrove „Connecto Infra“ ir „Connecto Lietuva“ dėl 330 kilovoltų (kV) linijos Tytuvėnai–Kaunas rekonstravimo. Dėl to bendrovės akcininkai spręs balandžio 17 dieną, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ teigimu, konkursą laimėjusios bendrovės darbus turėtų atlikti per beveik ketverius metus.

Lietuvoje praėjusią savaitę pasiektas naujas rekordas – pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009-ųjų pabaigoje per savaitę Lietuvoje pagaminta daugiau elektros nei suvartota, pirmadienį pranešė „Litgrid“. „2024 metų kovo 11 dieną džiaugėmės, kai pirmą kartą nuo 2009 metų Lietuvoje vietos elektrinės (per dieną – BNS) pagamino daugiau elektros energijos nei suvartota.

Praėjusią savaitę atvėsus orams bei nurimus vėjui, vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje šoktelėjo į viršų, skelbia bendrovė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, kovo 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos kaina biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo nuo 55 iki 113 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 112 Eur/MWh.

Dėl šaltų orų išaugusi elektros paklausa buvo užtikrinama deginant brangias dujas, todėl vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje vasarį buvo 70 proc. didesnė nei sausį ir siekė 152,3 euro už megavatvalandę (MWh), trečiadienį skelbia „Litgrid“. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina vasarį buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Lenkijoje ji siekė 134 eurus, Vokietijoje – 128 eurus, o Švedijos pietinėje zonoje – 92 eurus už MWh.

Dėl atšalusių orų ir visiško štilio elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 55 proc. iki 195 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse augo elektros kaina. Pagrindinę aukštų kainų priežastį matome pažiūrėję pro langą – po itin šilto sausio, vasario viduryje regione įsitvirtino žvarbi žiema“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Lietuvoje pernai pagaminta 7,76 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 37 proc. daugiau nei 2023-aisiais, penktadienį pranešė bendrovė „Litgrid“.  Pasak jos, per metus labiausiai augo elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių – ji sudarė 69,8 proc. visos gamybos – beveik tiek pat, kiek ir 2023 metais (70 proc.

Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko sklandžiau nei tikėtasi. „Nei kibernetinių atakų, nei sabotažo aktų nebuvo. Procesas vyko sklandžiai, net sklandžiau, nei planavome – galvojome, gal kažkur technika gali ir nesuveikti, tai irgi yra kasdienis dalykas.

Prieš parą atsijungus nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų, Baltijos valstybių elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas vyksta sėkmingai, sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas.   Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmantas Vitkausko teigimu, incidentų nefiksuota ir informacinėje erdvėje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas vyksta pagal planą. „Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Litgrid“ toliau atlieka izoliuoto darbo bandymą prieš sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais“, – rašoma šeštadienio vakarą išplatintame pranešime.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad po Baltijos valstybių atsijungimo nuo BRELL žiedo sėkmingai dirbama izoliuotu režimu. „Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Litgrid“ sėkmingai dirba izoliuoto darbo režimu ir toliau veikia nepriklausomai. Sistemos operatorės atlieka planinius dažnio stabilumo bandymus“, – rašoma šeštadienio popietę išplatintame pranešime.

Savaitgalį Lietuvai atsijungiant nuo posovietinės elektros sistemos, prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja – kaimynės Lenkijos, per kurią nutiestą jungtį ir vyks sinchronizacija su Vakarų tinklais, vaidmuo buvo kritiškai svarbus Baltijos šalių energetinei nepriklausomybei užtikrinti.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar kartą patikino, kad Baltijos šalims savaitgalį atsijungiant nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir jungiantis su Europa procesui yra pasirengta, elektros sistema stabili ir veiks nepertraukiamai.

Baltijos valstybėms rengiantis šį savaitgalį atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos energetinės sistemos ir sinchronizuoti savo elektros tinklus su Vakarais, keli Latvijos miestai planuoja saugumo sumetimais išjungti šviesoforus. Rėzeknės civilinės gynybos komitetas nusprendė šviesoforus mieste išjungti penktadienį 20 valandą, kad būtų išvengta bet kokių techninių rizikų šviesoforų sistemai. Vėl juos įjungti planuojama sekmadienį 17 valandą.

Pagrindinio elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis rytoj prasidėsiančią elektros tinklų sinchronizaciją laiko vienu paskutinių energetinio išsilaisvinimo nuo Rusijos įtakos žingsnių. Anot jo, šiuo įvykiu, kuriam buvo ruoštasi daugelį metų, padedamas taškas jau parašytame sakinyje. „Tai bus galutinis taškas sakinyje, bet sakinys praktiškai visas yra parašytas. Daugybė darbų yra padaryta.

„Litgrid“ vadovo Roko Masiulio teigimu, diskutuojama apie galimybę tiesti jūrinį elektros kabelį, jungsiantį Baltijos šalis ir Vokietiją, praneša Delfi.lt.„Baltijos šalių ir Vokietijos elektros sistemų operatoriai diskutuoja dėl galimybės tiesti jūrinį kabelį į Vokietiją“, – portalui užsiminė R. Masiulis.

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 14 proc. ir siekė 77 Eur / MWh, o visos vietinės elektrinės užtikrino 75 proc. elektros suvartojimo, praneša „Litgrid“.  „Praėjusią savaitę vėjo elektrinės pagamino 104 GWh elektros energijos. Tai yra trečia savaitė iš eilės, kai vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino virš 100 GWh. Tokia didelė ir stabili vėjo gamyba lėmė ir mažesnę vidutinę elektros kainą.

Lietuvos kariuomenė pirmadienį pasirašė sutartį su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“, pagal kurią sutarta didinti strateginės infrastruktūros Baltijos jūroje saugumą. Abi šalys susitarė, jog keisis informacija apie stebimus pažeidimus, neįprastą veiklą bei atnaujins esamas apsaugos priemones. ,,Grėsmių kritinei jūrinei infrastruktūrai mastai ir pobūdis reikalauja glaudaus bendradarbiavimo.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pagrįstai nerezervavo 37 megavatų (MW) galios pralaidumų bendrovei Telšių vėjo parkas, galutinai nusprendė teismas  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 9 dieną galutinai atmetė Telšių vėjo parko prašymą įpareigoti „Litgrid“ pasirašyti ketinimų protokolą ir panaikinti jos susitarimą su bendrove „Windfarm Akmenė Two“ dėl 100 MW galios pralaidumų rezervavimo tos pačios linijos atšakoje.

Praėjusių metų gruodį Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino rekordinį kiekį elektros – 442 GWh – ir užtikrino 39 proc. viso šalies elektros vartojimo, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, augo 1 proc. – nuo 88,6 iki 89,7 euro už megavatvalandę.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pagal 34 pilna ar daline apimtimi patvirtintus prašymus atsinaujinančios energetikos projektams preliminariai rezervavo 2,1 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus. Anot jos, įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo rugsėjo 7 d. iki gruodžio 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 2107 MW leistina generuoti galia.

Praėjusią savaitę elektros kaina sumažėjo 19 proc., o vietinė vėjo elektrinių gamyba viršijo importą, praneša „Litgrid“. Bendrovė pažymi, jog vietos elektrinės praėjusią savaitę Lietuvoje pagamino net 90 proc. viso šalies elektros suvartojimo. Be to, pažymima, kad dėl didelės vėjo elektrinių generacijos elektros kaina Lietuvoje buvo 10 Eur / MWh mažesnė nei Latvijoje ar Estijoje.

Viešojo saugumo tarnyba (VST) pradeda saugoti „Litgrid“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centrą bei Elektrėnų kompleksą. Kaip pranešė VST, praėjusių metų gruodžio 30 d. tarnybos vadas generolas Viktoras Grabauskas ir „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią nuo 2025 metų pradžios VST perima saugoti strategiškai svarbius Lietuvos energetikos objektus.

Siekdama kompensuoti perdavimo tinklo technologinius nuostolius, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė ilgalaikio žaliosios elektros energijos tiekimo viešąjį pirkimą. Bendrovė planuoja sudaryti 7 metų trukmės elektros tiekimo sutartį nuo 2026 metų pradžios. Per metus numatoma įsigyti iki 160 000 MWh elektros energijos, pagamintos atsinaujinančių išteklių elektrinėse su kilmės garantijomis.

Dėl praėjusią savaitę Baltijos jūroje pažeisto „EstLink 2“ kabelio tarp Estijos ir Suomijos, vidutinė elektros kaina Lietuvoje augo 41 proc. iki 79 už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus eksperto Andriaus Maneikio, šventiniu laikotarpiu elektros suvartojimas Baltijos šalyse būna mažas, tačiau kainai įtakos šįkart turėjo pažeistas kabelis.

 Ateinančių metų vasarį Lietuvai ketinant sinchronizuotis su europiniais tinklais, šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ perka automatinio dažnio atkūrimo rezervo (angl. automatic frequency restoration reserve, aFRR) paslaugą balansavimo pajėgumų ir energijos rinkose. Kaip pranešė bendrovė, ši paslauga po sinchronizacijos padės palaikyti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą bei leis valdyti elektros sistemos dažnį.

Baltijos šalių elektros rinkos einamosios paros prekyba perėjo nuo 60 iki 15 minučių prekybos intervalų. Pokytis sėkmingai įvykdytas pirmuosiuose einamosios paros prekybos aukcionuose gruodžio 16 d. ir einamosios paros sandoriuose gruodžio 17 d., praneša „Litgrid“. Tikimasi, kad trumpesnio intervalo taikymas pagerins rinkos efektyvumą ir padės integruoti atsinaujinančių energijos šaltinių energiją.

Elektros kainai Vokietijoje pasiekus rekordines aukštumas, Lietuvoje dėl didesnės vėjo elektrinių gamybos vidutinė kaina praėjusią savaitę augo tik 28 proc. iki 138 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje gruodžio 9–16 dienomis vidutinė kaina didėjo 28 proc. iki 137 eurų, o Estijoje – 36 proc.

Trečiadienį Vyriausybė atnaujino valstybinės reikšmės ir rizikos objektų, kurių apsaugai ir gynybai nuo galimų teroristinių antpuolių gali būti panaudota kariuomenė, sąrašą.

 Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis teigia, kad problemos, apie kurias prakalbo „Teltonikai“ vadovaujantis Arvydas Paukštys, yra išspręstos. „Tie dalykai, dėl kurių buvo kilęs triukšmas, yra išspręsti. Kabelių servitutų sutarys yra pasirašytos, „Via Lietuva“ irgi yra suderinusi techninį projektą.

„Litgrid“ praneša, kad pasirašė paslaugų sutartį dėl kabelinės elektros perdavimo linijos Šiaurinė–Vilnia teritorijų planavimo. Tikimasi, jog ši linija užtikrins patikimą elektros tiekimą Vilniaus regione, o išplėsta transformatorių pastotė sudarys palankias sąlygas prijungiant didelės galios vartotojus bei Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamintojus.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje elektros energijos pagaminta 37 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Litgrid“, 69 proc. šalyje sugeneruotos elektros pagamino atsinaujinantys ištekliai. „Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams. 2023 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių leistina generuoti galia šalyje siekė 2141 MW, per metus ji išaugo 56 proc. ir trečiojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 3330 MW.

Sustiprėjus vėjui vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 27 proc. iki 86,5 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę galėjome įsitikinti, kokią didelę įtaką elektros kainoms turi vėjo jėgainių generacija (...). Šeštadienį dėl itin vėjuotų orų ir mažesnio suvartojimo vidutinė elektros kaina buvo vos 3 eurai už MWh“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Kabelių, reikalingų „Teltonikai“ aprūpinti elektrą, tiesimą, perims Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, teigia bendrovės vadovas Rokas Masiulis. Jis pabrėžia, kad tai bus vienas iš pirminių operatorės prioritetų.   „Mes šiandien sutarėme, kad „Litgrid“ perims iš „Teltonikos“ kabelių tiesimo projektą. Tas pakeitimas yra. Mes perimsime ir pastatysime“, – pirmadienį, po susitikimo tarp institucijų ir „Teltonikos“ atstovų teigė R. Masiulis.

„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamyklos ir vieną iš to priežasčių įvardinus elektros pajėgumų šalyje trūkumą, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog nėra kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje.

Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pranešė, kad Lietuvoje nebus pastatyta nauja gamykla, galėjusi sukurti tūkstančius darbo vietų, o dėl to valstybės biudžetas neteks milijardų eurų.

Spalį Lietuvoje 6 proc. augo elektros suvartojimas, 9 proc. padidėjo elektros energijos kaina, o daugiausiai elektros sugeneravo vėjo jėgainės, praneša „Litgrid“. Pažymima, kad mėnesio pabaigoje vėjo gamyba pasiekė naują valandinį rekordą – 1216 MW. Bendrovės teigimu, didelė vėjo elektrinių generacija leido sušvelninti regione vykusių elektrinių ir jungčių remontų įtaką elektros kainoms.