Bendrovės duomenimis, gegužės 11–17 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 100 iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 76 eurus už MWh.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 4 proc. iki 234 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 85 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 200 GWh elektros energijos – 8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 216 GWh.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, penktadienio popietę buvo pagerintas saulės jėgainių gamybos rekordas – nuo 12.30 val. iki 12.45 val. saulės elektrinės gamino 1547 megavatus (MW) elektros.
„Tai net 112 MW daugiau nei prieš tai fiksuotas rekordas – 2025 m. liepos 2 d. 13.00–13.15 val. vietos saulės elektrinių gamyba siekė 1435 MW. Šis gamybos augimas sietinas su vis didėjančia instaliuota saulės elektrinių galia Lietuvoje“, – pranešime cituojamas P. Kozlovas.
Skelbiama, kad Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba sumažėjo 23 proc. iki 84 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija augo 17 proc. iki 69 GWh, šiluminės jėgainės pagamino 18 GWh, hidroelektrinės – 16 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 42 proc., saulės jėgainės – 35 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 6 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Bendras elektros importo kiekis per savaitę padidėjo 21 proc. iki 88 GWh. Bendrovės duomenimis, 52 proc. elektros importuota buvo iš Latvijos, 42 proc. – iš Švedijos, o likę 6 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 10 proc. iki 65 GWh. Fiksuota, kad 44 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 33 proc. – į Lenkiją, o 23 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 74 proc. Lenkijos ir 23 proc. Lietuvos kryptimis, „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 25 proc. Švedijos ir 31 proc. Lietuvos kryptimis.
