Balandžio 27–gegužės 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 32 proc. iki 48 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 40 eurų.
„Praėjusią savaitę elektros kainos išliko vienos mažiausių šiais metais. Taip nutiko dėl pakankamai didelės atsinaujinančių išteklių gamybos ir trumpesnės darbo savaitės“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. iki 207 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 98 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje pagaminta 202 GWh elektros – 22 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Elektros daugiausiai gamino vėjo elektrinės
Daugiausia elektros gamino vėjo elektrinės, jų gamyba mažėjo 32 proc. iki 103 GWh. Saulės elektrinių generacija mažėjo 5 proc. iki 52 GWh. Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, šiluminės jėgainės taip pat 17 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 51 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės jėgainės – 26 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Bendras importo kiekis augo 44 proc. iki 82 GWh: 51 proc. importuota iš Švedijos, 39 proc. iš Latvijos, o likę 10 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 23 proc. iki 79 GWh. 52 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 27 proc. į Latviją, o likę 21 proc. į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 57 proc. Lenkijos kryptimi ir 38 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 35 proc. Švedijos kryptimi ir 35 proc. Lietuvos kryptimi.
