litgrid

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ teisėtai iš Lietuvos bei Estijos energetikos objektų statybos bendrovių „Connecto“ išskaičiavo 104,4 tūkst. eurų delspinigius už vėlavimą projektuojant ir statant trečiąjį autotransformatorių elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ Alytaus pastotėje.  Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 24 dieną atmetė įmonių skundą konstatavęs, jog dėl vėluojamų darbų buvo kaltos rangovės. Jis paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo kovo 18 dienos sprendimą.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ ketina pasirašyti 62,49 mln. eurų (be PVM) vertės 10 metų trukmės sutartį su „E Energijos“ valdoma atsinaujinančios energetikos bendrove „Joreta“ dėl jos vėjo jėgainių parke pagamintos elektros pirkimo.  Įmonės valdyba pritarė sutarties projektui, o jai spalį pritarus ir akcininkams bus nuperkama iki 100 tūkst.

Išaugus vėjo elektrinių gamybai didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę sumažėjo 12 proc., pirmadienį pranešė „Litgrid“. Rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje nukrito 12 proc. iki 85 eurų už megavatvalandę. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 60 eurų už megavatvalandę. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė ženkliai išaugusi vėjo elektrinių gamyba regione.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį suderino 11,46 mln. eurų vertės elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ investicijų projektą, skirtą 110 kilovoltų (kV) linijos rekonstrukcijai Prienų ir Marijampolės regionuose. Įgyvendinant projektą bus rekonstruotas 110 kV oro linijos ruožas nuo Prienų iki Kvietiškio transformatorių pastočių. Taip pat numatyta atnaujinti 110 kV oro linijų ruožus Prienai‒Kapsai, Alytus‒Igliauka, Igliauka‒Kapsai ir Kapsai‒Gižai.

Rengiantis būsimos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyboms, Gižų pastotės teritorijoje atliekamų žvalgymo ir valymo metu aptiktas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys, pranešė „Litgrid“. Teigiama, kad teritorijos žvalgymo darbus atliekantys specialistai iš pradžių aptiko įvairių metalo objektų, daugiausia senų žemės ūkio padargų ir kitų metalo liekanų. Toliau tikrinant teritoriją, praėjusią savaitę buvo rastas 75 mm artilerijos sviedinys su sprogstamąja medžiaga.

Praėjusią savaitę dėl sumažėjusios vėjo gamybos ir išaugusių eksporto srautų elektros kaina Lietuvoje augo maždaug dviem trečdaliais. Rugpjūčio 10–16 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 70 proc.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė elektros jungties su Lenkija projekto „Harmony Link“ Gižų transformatorių pastotės rangovo konkursą.  Kaip skelbia „Litgrid“, rangovas bus atsakingas už techninio darbo projekto parengimą ir statybos darbus.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 29,9 mln. eurų koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 12 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (26,8 mln. eurų). Koreguotas įmonės grynasis pelnas siekė 20,2 mln. eurų – 40 proc. daugiau nei pernai (14,4 mln. eurų), o jos pajamos augo 28 proc. iki 267,5 mln. eurų (209 mln.

Išaugus vėjo gamybai vidutinė didmeninė elektros kaina liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 19 proc. iki 76 eurų už megavatvalandę (MWh), trečiadienį pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, kol Vidurio, Pietų ir Pietryčių Europą alino elektros gamybą riboję karščiai ir sausros, Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje padėtis buvo priešinga – elektros gaminta daugiau.

Didėjant vėjo ir saulės elektrinių pajėgumams bei augant elektros suvartojimui Lietuvoje, bendras lanksčių priemonių poreikis šalyje iki 2035 metų išaugs beveik 3 gigavatais (GW), rodo elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ataskaita. Lankstumo poreikių ataskaitos 2028–2035 m. duomenimis, bendras lanksčių priemonių poreikis Lietuvoje iki 2035 m. padidės nuo 4,36 iki 7,13 GW.

Sumažėjus vėjo gamybai vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę augo 17 proc., tačiau penktą savaitę iš eilės Lietuvoje ji buvo mažesnė nei Švedijoje, pranešė „Litgrid“. Liepos 13–19 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 17 proc. iki 100 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji siekė 96 eurus, o Estijoje – 51 eurą. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, jog saulės elektrinės pagamino net 50 proc.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 7 proc. ir siekė iki 86 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje siekė 45 Eur/MWh. Elektros kainų augimą, „Litgrid“ teigimu, lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos ir sumažėjusi saulės elektrinių gamyba. „Praėjusią savaitę Lietuvoje vietos gamyba padengė net 98 proc.

Prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstymo tinklų pirmąjį pusmetį prijungta 752 megavatų (MW) galios saulės, vėjo elektrinių ir kaupiklių – 18,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (634 MW), skelbia operatorė „Litgrid“. Kaip teigė laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šiemet prijungtų kaupiklių galia siekia 276 MW, kai pernai tuo pat metu ji siekė tik 19 MW.

Praėjusios savaitės pabaigoje pasikeitus orams, perteklinė atsinaujinančių išteklių gamyba šalyje lėmė stabiliai žemas kainas – vidutinė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 20 proc., skelbia „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, birželio 29–liepos 5 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 100 iki 81 euro už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo 78 eurai, o Estijoje – 48 eurai už MWh.

Lietuvai planuojant sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais galutinai užbaigti įrengus 700 megavatų (MW) sausumos jungtį su Lenkija „Harmony Link“, reikalingos žemės paėmimo procesai vyksta sklandžiai, tikina projektą vystanti elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Kalbant apie teritorijų planavimą – mums labai pavyko“, – šią savaitę Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete kalbėjo „Litgrid“ Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas Mindaugas Ivanavičius.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ vykdys periodinį visos šalies aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo skenavimą iš oro. Per artimiausius du mėnesius bus nuskenuota daugiau nei 5 tūkst. kilometrų elektros linijų, pirmadienį pranešė bendrovė.

Praėjusią savaitę išaugus atsinaujinančių išteklių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 11 proc. iki 81 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, birželio 15–21 d. Latvijoje elektros kaina siekė 80 eurų už MWh, o Estijoje – 50 eurų už MWh.  „Didžiausią įtaką kainų mažėjimui darė išaugusi atsinaujinančių išteklių gamyba, ypač vėjo elektrinių, kurios reikšmingai padidino bendrą vietos generaciją.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie elektros perdavimo tinklo prijungė Panevėžio rajone holdingo „Enervia“ vystomą baterijų parką. Baterijų sistemos leistina generuoti galia siekia 80 megavatų (MW), o talpa – 186,26 megavatvalandes (MWh), ketvirtadienį pranešė „Litgrid“. Bendrovės teigimu, nauji energijos kaupimo įrenginiai prisidės prie elektros sistemos stabilumo ir balanso užtikrinimo, vis daugiau elektros energijos gaminant iš atsinaujinančių išteklių.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir Vilniaus centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“ pasirašė ketinimų protokolą dėl 32 megavatų (MW) galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda Riešės transformatorių pastotės Vilniaus rajono savivaldybėje, Maišiagalos seniūnijoje rekonstrukcijos statybos darbus.  Kaip trečiadienį pranešė bendrovė, įgyvendinus projektą, bus padidintas elektros perdavimo sistemos patikimumas, optimizuotas tinklo valdymas ir užtikrintas efektyvesnis elektros energijos perdavimas Vilniaus regione.

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kaina Lietuvoje mažėjo 7 proc., o savaitgalį dienos metu buvo fiksuotos mažiausios neigiamos kainos šiemet, skelbia „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, gegužės 18–24 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 96 iki 90 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 64 eurus už MWh.

Nepriklausomųelektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę pakito nežymiai – didėjo ir mažėjo 0,2 proc. ribose, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh kainų du nepriklausomi tiekėjai nekeitė, o trečiasis tiekėjas tarifus ir didino, ir mažino. Siūlomų 12 mėn.

Praėjusią savaitę saulės elektrinių generacijai Lietuvoje pasiekus rekordą, vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 4 proc., skelbia „Litgrid“.  Bendrovės duomenimis, gegužės 11–17 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 100 iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 76 eurus už MWh. Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 4 proc.

Lenkija patiria gerokai daugiau iššūkių įgyvendinant bendrą su Lietuva komercinės elektros jungties „Harmony Link“ projektą – Lietuvai siekiant jį baigti jau 2030 metais, šalies elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ bando padėti kaimynei spartinti darbus, sako projekto vystytojos vadovas Andrius Šemeškevičius. „Litgrid“ vadovas interviu BNS teigia, kad Lenkijoje projekto darbų – triskart daugiau, jie sudėtingesni. Vis dėlto, jo teigimu, abi šalys palaiko konstruktyvų dialogą.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per tris šių metų mėnesius uždirbo 37,2 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo patyrusi 27 mln. eurų nuostolio. Įmonės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, pajamas ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 47,8 mln. eurų, kai prieš metus EBITDA buvo neigiama (27,8 mln. eurų). Pagrindinė EBITDA augimo priežastis – teigiamas papildomų paslaugų rezultatas, penktadienį pranešė bendrovė. „Litgrid“ pajamos siekė 158,7 mln. eurų ir buvo 46 proc.

Elektros gamyba Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išaugo 10 proc., o vartojimas – 12 proc., skelbia „Litgrid“. Bendrovė praneša, kad sausį–kovą pagaminta 2,784 teravatvalandės (TWh) elektros (prieš metus – 2,542 TWh). „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sako, kad šių metų pradžioje mažėjo šiluminių elektrinių gamyba, daugiau gamino atsinaujinančių išteklių elektrinės.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc., tačiau dėl didelės atsinaujinančių išteklių gamybos ir laisvadienio penktadienį buvo antra mažiausia šiemet, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Balandžio 27–gegužės 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 32 proc. iki 48 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 40 eurų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ rekonstruos Jačionių transformatorių pastotės 110 kilovoltų (kV) skirstyklą Vilniuje.  Kaip ketvirtadienį pranešė bendrovė, projektu siekiama atnaujinti nuo 1984 m. eksploatuojamą infrastruktūrą, didinti elektros perdavimo patikimumą ir diegti tvarius technologinius sprendimus.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ nuo liepos nebefinansuos ukrainiečių būsto nuomos ir komunalinių mokesčių, kuriuos iki šiol padengdavo nuo karo pabėgusiems „Ukrenergo“ darbuotojų artimiesiems, skelbia LRT televizija. Kaip pranešama, prašymą apgyvendinti „Ukrenergo“ darbuotojų artimuosiuos išsakė pati įmonės vadovybė, „Litgrid“ savo ruožtu teigė, kad šią paramą skirs iki karo pabaigos.

Augant konkurencijai rinkoje elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šiemet pirks mažiau nei sutarta 2025-ųjų pabaigoje balansavimo paslaugų iš susijusios kaupiklių operatorės „Energy Cells“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Litgrid“ prašymu sumažino maksimalią „Energy Cells“ automatinio dažnio balansavimo galią nuo 40 iki 30 megavatų (MW), penktadienį pranešė VERT.

Praėjusią savaitę sumažėjus vėjo ir hidroelektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 62 proc. iki 86 eurų už megavatvalandę (MWh). Taip pat šalyje buvo fiksuotas mažiausias elektros poreikis šiais metais, pranešė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, balandžio 13–19 d. elektros kaina Latvijoje ir Estijoje taip pat siekė 86 eurus už MWh.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai nusprendė išmokėti 27,2 mln. eurų dividendų,  arba 5 centus vienai akcijai. Tokiam valdybos siūlymui akcininkai pritarė penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Akcininkai sprendė dėl 79,1 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 51,6 mln. eurų skirta kitiems rezervams, o 200 tūkst. eurų – paramai. Praėjusiais metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 24,7 mln. eurų dividendų, 2024 metais – 29,3 mln.

Šią savaitę fiksuoti du incidentai, kai draudžiamose zonose asmenys valdė dronus, penktadienį pranešė Viešojo saugumo tarnyba (VST). Pirmadienį VST pareigūnai Klaipėdos rajone, prie strateginės reikšmės objekto „Litgrid“ infrastruktūros, sulaikė asmenį, kuris fotografavo saugomą objektą mobiliuoju telefonu. Sulaikytas asmuo gimęs 2003 metais, pareigūnai tyrimo tikslais iš jo paėmė mobilųjį telefoną ir fotoaparatą.

 Per artimiausią dešimtmetį planuojama gerokai išplėsti elektros linijų pralaidumus su Latvija, o elektra tarp šalių galės judėti be apribojimų, sakom naujasis „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius. „Su Latvija nauja linija konstruojama Varduva–Bruocėnai, stipriname savo tinklą ir esamas jungtis rekonstruojame. Bus plečiama, programos yra kelių etapų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ užbaigė Drūkšių transformatorių pastotės prijungimo prie perdavimo tinklo projektą. Kaip ketvirtadienį pranešė „Litgrid“, įgyvendinus visus numatytus darbus ir gavus statybos užbaigimo aktą, buvo įdiegta moderni elektros perdavimo infrastruktūra, kuri aprūpins energija Ignalinos atominę elektrinę (IAE) bei kitus strategiškai svarbius objektus.

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ pralaidumas eksportui į Lenkiją pirmadienį dieną pasiekė 230 megavatų (MW). Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įgyvendino pirmąsias tam būtinas priemones.  Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog kiekvienas papildomas eksporto pajėgumų megavatas atveria naujas galimybes Lietuvoje plėsti saulės ir vėjo energetiką.

Vėjo ir saulės elektrinių, prijungtų prie šalies elektros perdavimo ir skirstymo tinklų, įrengtoji galia pasiekė 6,2 gigavato (GW). Iki strateginio šalies tikslo trūksta beveik dviejų gigavatų.

2022 m. perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ pavedus didmeninėje rinkoje parduoti tokį elektros kiekį, kurio realiai negalėjo užtikrinti, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienio posėdyje nusprendė bendrovei skirti 21,5 tūkst. eurų baudą. Anot VERT, nustatyta, kad 2022 m. rugsėjį operatorė pateikė klaidingą pavedimą parduoti išskirtinai didelį kiekį elektros, kuris galėjo suklaidinti kitus rinkos dalyvius ir paveikti kainas.

Lietuvai siekiant pradėti pokalbius su Baltijos šalimis apie galimybes statyti bendrą elektrinę, naujasis „Litgrid“ generalinis direktorius Andrius Šemeškevičius sako, kad diskutuojama apie dvi iniciatyvas – mažuosius branduolinius reaktorius bei lanksčius elektros gamybos įrenginius. „Yra dvi iniciatyvos. Viena, mažasis branduolinis reaktorius.

Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose ir jo sukeltam energijos kainų šokui, elektros kainos Lietuvoje nekyla dėl pakankamos atsinaujinančių išteklių gamybos, tačiau konfliktui užsitęsus, rizikų kiltų žiemą, kai jos daugiau gaminama iš dujų, sako „Litgrid“ vadovas Andrius Nemeškevičius. „Lietuva sugebėjo tiek daug pajungti atsinaujinančių energetikos išteklių, kurie palengvino šitą visą situaciją.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ už 2024 metus ketina išmokėti 27,2 mln. eurų dividendų arba 0,05 euro vienai akcijai. Dėl tokio valdybos siūlymo akcininkai spręs balandžio 17 dieną, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ ketina išmokėti 27,2 mln. eurų dividendų Iš viso akcininkai turės nuspręsti dėl 79,1 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 51,6 mln. eurų ketina skirti kitiems rezervams, o 200 tūkst. eurų – paramai.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ preliminariai rezervavo 1,7 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinėms bei kaupimo įrenginiams.  Kaip trečiadienį pranešė „Litgrid“, sprendimas priimtas įvertinus per pastaruosius tris mėnesius pateiktus prašymus, iš kurių 18 buvo patvirtinti pilna ar daline apimtimi, o vystytojams pasiūlyta sudaryti ketinimų protokolus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ statys naują 110 kilovoltų (kV) elektros perdavimo liniją Oro uostas–Kuprioniškės. Sutartį dėl naujos elektros perdavimo linijos ir Dilgynės transformatorių pastotės rekonstrukcijos projektavimo darbų „Litgrid“ pasirašys su viešąjį pirkimą laimėjusia įmone „Connecto Lietuva“. Sutarties vertė siekia 836 tūkst.

Perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie tinklo prijungė 30 megavatų (MW) galios ir 67,7 megavatvaladžių (MWh) talpos elektros kaupiklių parką. Bendrovės „Tausolos saulė“ Telšių rajone vystomas parkas yra trečioji prie tinklo prijungta elektros kaupimo sistema, pirmadienį pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ Atsinaujinančių išteklių centro vadovas Ignas Junevičius sako, kad šiemet panašių kaupiklių turėtų būti prijungta dar apie dešimtį.

Praėjusią savaitę smarkiai sumažėjus vėjo gamybai elektros rinkos kaina Lietuvoje augo 69 proc. iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh). Be to, sekmadienį po pietų pirmą kartą šiemet fiksuota neigiama elektros kaina – 1,64 euro už MWh, pirmadienį pranešė „Litgrid“. Kovo 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Latvijoje siekė 66 eurus už MWh, Estijoje – 49 eurus už megavatvalandę. „Praėjusią savaitę įvyko retas reiškinys – išsiskyrė Lietuvos ir Latvijos elektros kainos.

 Praėjusią savaitę dėl itin didelės vėjo jėgainių gamybos elektros kainos Lietuvoje sumažėjo 59 proc. iki 49 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo mažiausia nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios, skelbia „Litgrid“. „Taip nutiko dėl itin didelės vietos generacijos – ji viršijo šalies elektros energijos poreikį. Du trečdalius elektros pagamino vėjo jėgainės, tačiau vis daugiau prisideda ir saulės generacija.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ teiks humanitarinę pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui už beveik 160 tūkst. eurų. Apie sprendimą pritarti vasario mėnesio įmonės valdybos sprendimui sudaryti humanitarinės pagalbos teikimo sutartis su Ukrainoje veikiančiais subjektais įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė penktadienį.

Šalčininkų rajone į „Litgrid“ tinklą įjungtas ir veiklą pradeda 65 megavatų (MW) įrengtosios galios energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės elektrinių parkas, į kurį investuota 38 mln. eurų. Kaip trečiadienį pranešė bendrovė, naujas gamybinis objektas žymi dar vieną reikšmingą žingsnį plečiant vietinę žaliosios energijos gamybą ir stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovei „Litgrid“ pirmadienį pradeda vadovauti Andrius Šemeškevičius. Naujasis „Litgrid“ generalinis direktorius iki šių metų pradžios dirbo bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovu. Jis pakeitė kadenciją baigusį Roką Masiulį, įmonei vadovavusį nuo 2021 metų vasario. „Technologijų sektoriuje buvau atsakingas ir už energetikos sritį, stambius infrastruktūros projektus, IT bei kibernetinio saugumo sprendimus.