litgrid

Augant konkurencijai rinkoje elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šiemet pirks mažiau nei sutarta 2025-ųjų pabaigoje balansavimo paslaugų iš susijusios kaupiklių operatorės „Energy Cells“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Litgrid“ prašymu sumažino maksimalią „Energy Cells“ automatinio dažnio balansavimo galią nuo 40 iki 30 megavatų (MW), penktadienį pranešė VERT.

Praėjusią savaitę sumažėjus vėjo ir hidroelektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 62 proc. iki 86 eurų už megavatvalandę (MWh). Taip pat šalyje buvo fiksuotas mažiausias elektros poreikis šiais metais, pranešė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, balandžio 13–19 d. elektros kaina Latvijoje ir Estijoje taip pat siekė 86 eurus už MWh.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai nusprendė išmokėti 27,2 mln. eurų dividendų,  arba 5 centus vienai akcijai. Tokiam valdybos siūlymui akcininkai pritarė penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Akcininkai sprendė dėl 79,1 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 51,6 mln. eurų skirta kitiems rezervams, o 200 tūkst. eurų – paramai. Praėjusiais metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 24,7 mln. eurų dividendų, 2024 metais – 29,3 mln.

Šią savaitę fiksuoti du incidentai, kai draudžiamose zonose asmenys valdė dronus, penktadienį pranešė Viešojo saugumo tarnyba (VST). Pirmadienį VST pareigūnai Klaipėdos rajone, prie strateginės reikšmės objekto „Litgrid“ infrastruktūros, sulaikė asmenį, kuris fotografavo saugomą objektą mobiliuoju telefonu. Sulaikytas asmuo gimęs 2003 metais, pareigūnai tyrimo tikslais iš jo paėmė mobilųjį telefoną ir fotoaparatą.

 Per artimiausią dešimtmetį planuojama gerokai išplėsti elektros linijų pralaidumus su Latvija, o elektra tarp šalių galės judėti be apribojimų, sakom naujasis „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius. „Su Latvija nauja linija konstruojama Varduva–Bruocėnai, stipriname savo tinklą ir esamas jungtis rekonstruojame. Bus plečiama, programos yra kelių etapų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ užbaigė Drūkšių transformatorių pastotės prijungimo prie perdavimo tinklo projektą. Kaip ketvirtadienį pranešė „Litgrid“, įgyvendinus visus numatytus darbus ir gavus statybos užbaigimo aktą, buvo įdiegta moderni elektros perdavimo infrastruktūra, kuri aprūpins energija Ignalinos atominę elektrinę (IAE) bei kitus strategiškai svarbius objektus.

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ pralaidumas eksportui į Lenkiją pirmadienį dieną pasiekė 230 megavatų (MW). Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įgyvendino pirmąsias tam būtinas priemones.  Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog kiekvienas papildomas eksporto pajėgumų megavatas atveria naujas galimybes Lietuvoje plėsti saulės ir vėjo energetiką.

Vėjo ir saulės elektrinių, prijungtų prie šalies elektros perdavimo ir skirstymo tinklų, įrengtoji galia pasiekė 6,2 gigavato (GW). Iki strateginio šalies tikslo trūksta beveik dviejų gigavatų.

2022 m. perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ pavedus didmeninėje rinkoje parduoti tokį elektros kiekį, kurio realiai negalėjo užtikrinti, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienio posėdyje nusprendė bendrovei skirti 21,5 tūkst. eurų baudą. Anot VERT, nustatyta, kad 2022 m. rugsėjį operatorė pateikė klaidingą pavedimą parduoti išskirtinai didelį kiekį elektros, kuris galėjo suklaidinti kitus rinkos dalyvius ir paveikti kainas.

Lietuvai siekiant pradėti pokalbius su Baltijos šalimis apie galimybes statyti bendrą elektrinę, naujasis „Litgrid“ generalinis direktorius Andrius Šemeškevičius sako, kad diskutuojama apie dvi iniciatyvas – mažuosius branduolinius reaktorius bei lanksčius elektros gamybos įrenginius. „Yra dvi iniciatyvos. Viena, mažasis branduolinis reaktorius.

Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose ir jo sukeltam energijos kainų šokui, elektros kainos Lietuvoje nekyla dėl pakankamos atsinaujinančių išteklių gamybos, tačiau konfliktui užsitęsus, rizikų kiltų žiemą, kai jos daugiau gaminama iš dujų, sako „Litgrid“ vadovas Andrius Nemeškevičius. „Lietuva sugebėjo tiek daug pajungti atsinaujinančių energetikos išteklių, kurie palengvino šitą visą situaciją.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ už 2024 metus ketina išmokėti 27,2 mln. eurų dividendų arba 0,05 euro vienai akcijai. Dėl tokio valdybos siūlymo akcininkai spręs balandžio 17 dieną, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ ketina išmokėti 27,2 mln. eurų dividendų Iš viso akcininkai turės nuspręsti dėl 79,1 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 51,6 mln. eurų ketina skirti kitiems rezervams, o 200 tūkst. eurų – paramai.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ preliminariai rezervavo 1,7 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinėms bei kaupimo įrenginiams.  Kaip trečiadienį pranešė „Litgrid“, sprendimas priimtas įvertinus per pastaruosius tris mėnesius pateiktus prašymus, iš kurių 18 buvo patvirtinti pilna ar daline apimtimi, o vystytojams pasiūlyta sudaryti ketinimų protokolus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ statys naują 110 kilovoltų (kV) elektros perdavimo liniją Oro uostas–Kuprioniškės. Sutartį dėl naujos elektros perdavimo linijos ir Dilgynės transformatorių pastotės rekonstrukcijos projektavimo darbų „Litgrid“ pasirašys su viešąjį pirkimą laimėjusia įmone „Connecto Lietuva“. Sutarties vertė siekia 836 tūkst.

Perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie tinklo prijungė 30 megavatų (MW) galios ir 67,7 megavatvaladžių (MWh) talpos elektros kaupiklių parką. Bendrovės „Tausolos saulė“ Telšių rajone vystomas parkas yra trečioji prie tinklo prijungta elektros kaupimo sistema, pirmadienį pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ Atsinaujinančių išteklių centro vadovas Ignas Junevičius sako, kad šiemet panašių kaupiklių turėtų būti prijungta dar apie dešimtį.

Praėjusią savaitę smarkiai sumažėjus vėjo gamybai elektros rinkos kaina Lietuvoje augo 69 proc. iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh). Be to, sekmadienį po pietų pirmą kartą šiemet fiksuota neigiama elektros kaina – 1,64 euro už MWh, pirmadienį pranešė „Litgrid“. Kovo 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Latvijoje siekė 66 eurus už MWh, Estijoje – 49 eurus už megavatvalandę. „Praėjusią savaitę įvyko retas reiškinys – išsiskyrė Lietuvos ir Latvijos elektros kainos.

 Praėjusią savaitę dėl itin didelės vėjo jėgainių gamybos elektros kainos Lietuvoje sumažėjo 59 proc. iki 49 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo mažiausia nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios, skelbia „Litgrid“. „Taip nutiko dėl itin didelės vietos generacijos – ji viršijo šalies elektros energijos poreikį. Du trečdalius elektros pagamino vėjo jėgainės, tačiau vis daugiau prisideda ir saulės generacija.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ teiks humanitarinę pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui už beveik 160 tūkst. eurų. Apie sprendimą pritarti vasario mėnesio įmonės valdybos sprendimui sudaryti humanitarinės pagalbos teikimo sutartis su Ukrainoje veikiančiais subjektais įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė penktadienį.

Šalčininkų rajone į „Litgrid“ tinklą įjungtas ir veiklą pradeda 65 megavatų (MW) įrengtosios galios energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės elektrinių parkas, į kurį investuota 38 mln. eurų. Kaip trečiadienį pranešė bendrovė, naujas gamybinis objektas žymi dar vieną reikšmingą žingsnį plečiant vietinę žaliosios energijos gamybą ir stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovei „Litgrid“ pirmadienį pradeda vadovauti Andrius Šemeškevičius. Naujasis „Litgrid“ generalinis direktorius iki šių metų pradžios dirbo bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovu. Jis pakeitė kadenciją baigusį Roką Masiulį, įmonei vadovavusį nuo 2021 metų vasario. „Technologijų sektoriuje buvau atsakingas ir už energetikos sritį, stambius infrastruktūros projektus, IT bei kibernetinio saugumo sprendimus.

„Kauno tiltai“ už 35,29 mln. eurų (be PVM) rekonstruos vieną pagrindinių Lietuvos ir Latvijos elektros jungčių – 330 kilovoltų (kV) oro liniją Aizkrauklė–Panevėžys, pranešė „Litgrid“. Anot operatorės, šis projektas sustiprins tinklo patikimumą, sudarys sąlygas padidinti elektros tiekimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos bei prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ rekonstruos aukštos įtampos elektros perdavimo linijų žiedą Kauno mieste formuojančias 110 kilovoltų (kV) linijas. Kaip pranešė „Litgrid“, nauja jungčių struktūra užtikrins patikimą elektros perdavimą Kaune. „Šiuo projektu siekiame sukurti patikimesnį ir saugesnį elektros perdavimo tinklą, draugiškesnį tiek gyventojams, tiek verslui“, – pranešime teigia „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento vadovas Karolis Sabaliauskas.

Valstybės valdomos grupės „Epso-G“ energetikos infrastruktūros plėtros ir priežiūros bendrovė „Tetas“ elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ užsakymu už 4,2 mln. eurų (be PVM) rekonstruos 110 kilovoltų (kV) Leipalingio transformatorių pastotės skirstyklą ir demontuos anksčiau Lietuvą su Baltarusija jungusią 10 kilometrų elektros liniją.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė 5 mln. eurų vertės sutartį su energetikos projektų statybos bendrove „Žilinskis ir Co“ dėl Kretingos traukos pastotės 110 kilovoltų (kV) skirstyklos statybų ir jos prijungimo prie perdavimo tinklo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė beveik 5 mln. sutartį su bendrove „Žilinskis ir CO“ dėl Kretingos traukos pastotės 110 kilovoltų (kV) skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo. Kaip ketvirtadienį pranešė „Litgrid“, šis projektas, įgyvendinamas bendrovės „LTG Infra“ užsakymu, prisidės prie valstybinės svarbos geležinkelio elektrifikavimo projekto Vilnius–Klaipėda.

Viena didžiausių šalyje infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ už 42,7 mln. eurų (su PVM) per 30 mėnesių turėtų rekonstruoti vieną pagrindinių elektros jungčių su Latvija – 83 kilometrų ilgio 330 kV oro liniją Aizkrauklė–Panevėžys. Sprendimą pasirašyti sutartį su bendrove trečiadienį priėmė elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdyba, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Sutartį dar turės patvirtinti „Litgrid“ akcininkai vasario 20 dieną.

Praėjusią savaitę vėjuoti orai stabilizavo elektros kainą – palyginti su ankstesne savaite, ji sumažėjo 3 proc., tačiau dėl didelės, šalčių nulemtos paklausos ji išlieka aukšta, pranešė „Litgrid“. Sausio 19–25 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 3 proc. nuo 160 iki 156 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kaina buvo tokia pati. „Beveik 50 proc.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pasiekus elektros suvartojimo rekordą, vidutinė didmeninė elektros kaina augo 7 proc. iki 160 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje sausio 12–18 d. elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 157 eurus už MWh.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl trijų valdomų šuntinių reaktorių pirkimo naujiems elektros perdavimo tinklo projektams įgyvendinti. Iki šiol Lietuvoje veikia tik vienas tokio tipo elektros įrenginys, valdantis įtampą ir reaktyviąją galią perdavimo tinkle, rašoma pranešime žiniasklaidai. Trys nauji valdomi šuntiniai reaktoriai bus naudojami tiesiant „Harmony Link“ sausumos jungtį su Lenkija ir tris 330 kV elektros perdavimo linijas Šiaurės Lietuvoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdyba naujai penkerių metų kadencijai įmonės vadovu paskyrė Andrių Šemeškevičių. Jis pakeis Roką Masiulį, kuris įmonei vadovavo nuo  2021 m. vasario.

Valstybės valdomos elektros ir dujų perdavimo grupės „Epso-G“ įmonės „Litgrid“ ir „Amber Grid“ pradeda kurti pirmąjį Lietuvoje jungtinį elektros, dujų ir vandenilio tinklų plėtros scenarijų ir pirminius jo projektus 2026–2035 metams – į juos numatoma investuoti apie 2,8 mlrd. eurų.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovo konkursą laimėjo Andrius Šemeškevičius, iki šių metų pradžios dirbęs bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovu ir anksčiau trumpai dirbęs „Litgrid“ valdyboje.    Tai BNS patvirtino trys nesusiję šaltiniai.  Pats A. Šemeškevičius BNS sakė nekomentuojantis galimo jo paskyrimo.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) naujai statomoje Kuprioniškių transformatorių pastotėje Vilniuje šią savaitę sumontavo du 63 MVA galios transformatorius. ESO kartu su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“ įrengiama nauja transformatorių pastotė užtikrins reikiamą elektros energijos galią „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke veiksiančioms įmonėms.

Gruodį vyravus stipriems vėjams ir rekordinei vėjo jėgainių gamybai, elektra pigo beveik ketvirtadaliu, praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, gruodį, palyginti su lapkričiu, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje smuko 24 proc. iki 84 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, Estijoje – 74 eurai, o Lenkijoje – 117 eurų už MWh.

Atšalus orams praėjusią savaitę elektros energijos poreikis šalyje sparčiai išaugo ir elektra pabrango 30 proc. iki 69 eurų už megavatvalandę (MWh). Vis dėlto, elektros kainų lygis išliko mažesnis nei per šventes dėl pasiektų istorinių vėjo jėgainių gamybos rodiklių, pranešė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, vėjo elektrinių gamyba per savaitę augo 41 proc. iki 179 gigavatvalandžių (GWh), o tai yra didžiausia savaitės vėjo generacija Lietuvos istorijoje.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pasirašys 50,12 mln. eurų (be PVM) sutartį su „Ignitis grupės“ antrine įmone „Ignitis gamyba“ dėl elektros gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos 2026 metais. „Litgrid“ akcininkai pirmadienį tam pritarė, pranešė bendrovė.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinėms pagerinus valandinį gamybos rekordą ir itin sumažėjus vartojimui, vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje smuko 36 proc. ir siekė 53 eurus už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Skelbiama, kad dėl trumpos darbo savaitės elektros vartojimas nukrito iki spalio mėnesio lygio.

Lietuvos elektros perdavimo įmonė „Litgrid“ ruošiasi pirkti penkis autotransformatorius, skirtus „Harmony Link“ sausumos jungčiai tarp Lietuvos ir Lenkijos, pranešė „Litgrid“.   Bendrovė paskelbė jų pirkimo konkursą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda Lietuvos ir Lenkijos tarpsisteminių elektros prekybos pralaidumų didinimo koncepcijos įgyvendinimą. Kaip pirmadienį pranešė bendrovė, tikimasi, kad įgyvendinus koncepcijoje numatytas priemones, elektros prekybos galimybės išaugs, o tai sudarys geresnes sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai Lietuvoje.

Trakų rajone prie perdavimo tinklo prijungtas antrasis ir kol kas didžiausias komercinis elektros kaupimo baterijų parkas „Vilnius BESS“. Kaip šeštadienį pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, bendrovė „E energija“ pradėjo bandomąją 65 megavatų (MW) įrengtosios galios kaupiklių sistemos eksploataciją, jo komercinė veikla suplanuota 2026-ųjų pradžioje. „Litgrid“ Atsinaujinančių išteklių centro vadovas Ignas Junevičius sako, kad per metus tokių baterijų parkų bus prijungta daugiau.

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ ir „Svenska kraftnat“ 2026 metais pradės diegti ilgalaikes rizikos draudimo priemones tarp Lietuvos ir Švedijos elektros prekybos zonų. Abi įmonės apsidraudimo produktams kasmet turės bendrai skirti bent 10 proc.

Nuo penktadienio bus laikinai atjungta elektros jungtis „NordBalt“ dėl techninės priežiūros darbų Švedijos pusėje, informuoja Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Skelbiama, kad „NordBalt“ nebus prieinama elektros prekybai nuo gruodžio 19 d. 7 val. ryto iki gruodžio 20 d. 18 val.  Jungtis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorės „Svenska kraftnat“ prašymu, dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje.

Prie elektros balansavimo rinkos prisijungs nauja šių paslaugų teikėja „Energy balancing“, naudojantis virtualią elektrinę, pranešė „Litgrid“. Anot pranešimo, „Litgrid“ atliko bandymus su „Energy balancing“ naudojant tris saulės elektrines, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 19 megavatų (MW). Atlikus bandymus buvo išduoti protokolai, leidžiantys teikti  automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) ir rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) paslaugas.

Išaugus vėjo energijos gamybai ir sumažėjus poreikiui, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 45 proc. iki 74,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino rekordiškai daug elektros – ketvirtadienį nuo 10 iki 11 val. jų gamyba pasiekė 1 558 MWh. Vėjo elektrinių gamyba per savaitę augo 94 proc.

Prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos prijungtas pirmasis komercinis elektros kaupiklių parkas, pranešė sistemos operatorė „LItgrid“. 41 megavato (MW) leistinos galios bei 107,3 MWh talpos parką Kaišiadorių rajone vysto bendrovė „Vėjo galia“.  „Vėjo galios“ vadovas Aidas Šapnagis sako, jog įmonė vysto 50 MW galios saulės parką Naujažeryje, jis sujungtas su 107 MWh talpos baterijomis, o šis hibridinis projektas valdomas per vieningą sistemą.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ ketina pasirašyti 50,12 mln. eurų (be PVM) sutartį su „Ignitis grupės“ antrine įmone „Ignitis gamyba“ dėl elektros gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos 2026 metais. „Litgrid“ valdyba tam pritarė gruodžio 5 dieną, o akcininkai balsuos gruodžio 29 dieną, penktadienį pranešė bendrovė.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įjungė Akmenės rajone esančią 330 kilovoltų (kV) Kruopių transformatorių pastotės skirstyklą, prie kurios bus prijungtos saulės, vėjo parkai ir kaupikliai, pranešė „Litgrid“. „Planuojama, kad pagaminta elektros energija per šią skirstyklą bus pradėta perduoti 2025 metų pabaigoje“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Akmenės rajone įjungė naujai pastatytą 330 kilovoltų (kV) įtampos Kruopių transformatorių pastotės skirstyklą. Anot „Litgrid“, prie pradėjusios veikti skirstyklos taip pat bus prijungti du atsinaujinančios energijos parkai. „Kruopių skirstyklos įjungimas yra dar vienas svarbus žingsnis užtikrinant atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė Kretingos rajone esančios Darbėnų 330 kilovoltų (kV) skirstyklos statybą ir įjungė ją į tinklą, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“, tai vienas paskutinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų. Skirstykla užtikrina vakarų Lietuvos 350 kilometrų ilgio linijų greitkelio sujungimą nuo Darbėnų iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.