„Yra dvi iniciatyvos. Viena, mažasis branduolinis reaktorius. Kita iniciatyva – Baltijos šalių pokalbis, kad mūsų energetikos nepriklausomybei užtikrinti reiktų turėti pakankamai lanksčius ir efektyvius elektros generavimo įrenginius“, – trečiadienį Žinių radijui sakė A. Šemeškevičius.
„Litgrid“ vadovas: diskutuojama apie dvi bendros Baltijos šalių elektros gamybos iniciatyvas
Pasak perdavimo sistemos operatorės vadovo, tokie įrenginiai galėtų būti lanksčios dujomis kūrenamos jėgainės, kurios įsijungtų, kai trūksta gamybos iš atsinaujinančių išteklių arba neveikia dalis pralaidumų.
„Jos esant poreikiui, kai nėra vėjo ar nešviečia saulė, ar galbūt yra kažkokia jungtis remontuojama ar sutrikusi, užtikrintų visą sistemos adekvatumą – kad patiektų tiek energijos, kiek reikia vartojimui“, – sakė A. Šemeškevičius.
Jo teigimu, abi iniciatyvos nepriklauso viena nuo kitos – minimos lanksčios jėgainės galėtų būti įrengtos trumpesniu laikotarpiu, tuo metu mažieji branduoliniai reaktoriai yra „labai ilgalaikis projektas“.
Vyriausybės programoje numatyta pradėti diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono investuotojams į modernias ir manevringas elektrines, kurios gamintų elektrą, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas praėjusių metų pradžioje teigė, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa, šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės. Ministras yra sakęs, kad bendra Baltijos šalių jėgainė galėtų atsirasti iki 2030-ųjų.
Jis taip pat yra teigę, kad iki šių metų pabaigos bus vertinama, ar Lietuvai reikia mažųjų branduolinių reaktorių. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijoje numatyta galimybė juos vystyti po 2030-ųjų.
