Be to, sekmadienį po pietų pirmą kartą šiemet fiksuota neigiama elektros kaina – 1,64 euro už MWh, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
Kovo 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Latvijoje siekė 66 eurus už MWh, Estijoje – 49 eurus už megavatvalandę.
„Praėjusią savaitę įvyko retas reiškinys – išsiskyrė Lietuvos ir Latvijos elektros kainos. Kaimyninėje Latvijoje elektra buvo net 16,6 euro už MWh pigesnė, tai didžiausias skirtumas nuo 2022 metų rugsėjo. Pastarosiomis savaitėmis Latvijoje dėl pakilusio vandens lygio itin daug elektros gamina hidroelektrinės – jų gamyba buvo didesnė nei visos Latvijos elektros poreikis. Dėl to iš Latvijos į Lietuvą importuota daugiau nei iš Švedijos", – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
„Nors Lietuvoje dėl nurimusio vėjo vietos gamyba sumažėjo beveik perpus, tačiau auganti saulės gamyba ir pigus importas iš Latvijos lėmė panašias kainas, kaip ir Švedijos pietinėje zonoje. Sekmadienį, sumažėjus vartojimui ir daug elektros gaminant saulės elektrinėms, pirmą kartą šiemet fiksavome neigiamas elektros kainas“, – pridūrė jis.
D. Šikšnys akcentavo, kad antradienį pradedami tinklo darbai Švedijoje, dėl kurių gali būti ribojamas „NordBalt“ jungties pralaidumas. Darbai numatyti iki balandžio 1 dienos.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 10 proc. iki 242 gigavatvalandžių (GWh).
Vietos elektrinės šalyje užtikrino 51 proc. elektros poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 124 GWh elektros – 49 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 243 gigavatvalandes.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros gamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 7 proc. nuo 36 GWh iki 39 GWh. Vėjo elektrinių generacija mažėjo 81 proc. nuo 159 GWh iki 31 GWh. Hidroelektrinės pagamino 21 GWh, šiluminės jėgainės – 20 GWh, o kitos elektrinės – 13 gigavatvalandžių.
Praėjusią savaitę saulės elektrinės gamino 32 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, vėjo jėgainės – 25 proc., hidroelektrinės – 17 proc., šiluminės jėgainės – 16 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.
Bendras importo kiekis augo 2,3 karto – nuo 68 GWh iki 161 GWh. 71 proc. elektros buvo importuota iš Latvijos, 26 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 2 proc. – iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 23 proc., nuo 85 GWh iki 41 GWh. 58 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 38 proc. – į Švediją, o likę 4 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 80 proc. Lenkijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 13 proc. Švedijos kryptimi ir 36 proc. Lietuvos kryptimi.
