elektra

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse ženkliai augo. Lietuvoje kaina išaugo 196 proc., o Latvijoje ir Estijoje 185 proc. Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse siekė 131,19 Eur/MWh.

Dėl vėsesnių orų bei mažesnės gamybos, elektra didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę brango tris kartus iki 131 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo didžiausia šiemet. Latvijoje ir Estijoje rugsėjo 30–spalio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.

Atvėsus orams, savivaldybės jau pradeda šildymo sezoną. Vilniaus rajone, Šiauliuose ir Panevėžyje radiatoriai pradeda šilti ugdymo ir gydymo įstaigose, o Tauragėje ir daugiabučiuose. Vilniuje jau šilta savivaldybės pastate, o gyventojams meras ruošia naują šilumos skaitiklio mokestį. Dėl atpigusio biokuro, šiluma turėtų kainuoti pigiau nei pernai, tačiau šio pigimo daugumai gyventojų neleis pajusti valdžios sugrąžintas PVM.

„Nord Pool“ elektros biržoje trečiadienio rytą prognozuojamas elektros kainos pikas – nuo 10 iki 11 valandos kilovatvalandė (kWh) kainuos 60,5 cento (su PVM), o megavatvalandė (MWh) – 500,08 euro (be PVM), antradienį skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Tokie kainų pokyčiai ypač aktualūs su birža susietas elektros tiekimo sutartis turintiems buitiniams vartotojams ir verslo klientams. „Nord Pool“ biržos duomenimis, 8–9 val.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse mažėjo daugiau nei perpus. Lietuvoje 55 proc. iki 44,34 Eur/MWh, Latvijoje 53 proc. iki 46,09 Eur/MWh, o Estijoje 57 proc. iki 46,02 EUR/MWh. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 71,46 Eur/MWh ir 63,64 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. „Kainų kritimą Baltijos šalių prekybos zonose praėjusią savaitę pirmiausia lėmė ženkliai išaugusi vėjo energijos gamyba.

Parlamentarai su specialistais pirmadienį aiškinsis elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms reguliavimo trūkumus, taip pat įvertins galimus pokyčius. Seime vyksiančioje diskusijoje bus aptariama parengta nauja surinktų įmokos lėšų skirstymo tvarka, pagal kurią jos būtų skirtos tiesiogiai gyventojams ir vietos bendruomenėms,  gyvenantiems šalia vėjo, saulės ar kitų elektrinių.

Daugiau nei tūkstantis žmonių kreipėsi į ESO prašydami atlyginti audros sukeltus nuostolius, kai, ilgam dingus elektrai, teko išmesti maistą ar pirkti generatorius. Prašymų sumos siekia kelis šimtus eurų, tačiau daugiau nei 200 eurų ESO nemokės. Visgi, daugybė žmonių kompensacijų nė nebando gauti – vieni mano, kad pastangos neatsipirks, kiti tikina iš ESO nesulaukę informacijos, kur kreiptis. O šėlusi audra pastatų ir automobilių apgadino tiek, kad nuostoliai žmonėms siekia kone 10 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma sukurti prielaidą gaminantiems vartotojams pasidalinti savo pertekline pagaminta elektros energija su savo artimais giminaičiais. Vyriausybės Seimui teikiamame išvados projekte pažymima, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka įstatyme įvardintos sąvokos „gaminantis vartotojas“ apibrėžties.

Vyriausybė imasi mažinti šalies elektros tinklų pažeidžiamumą – nusprendė apriboti Kinijos ir kitų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių valstybių gamintojų įrenginių naudojimą. Ministrų kabinetas šį Energetikos ministerijos parengtą nutarimą priėmė trečiadienio posėdyje.

Vaikai užsiima pavojingais žaidimais – lipa ant aukštos įtampos elektros stulpų, o užlipę darosi asmenukes. ESO pastebi, kad atvejų, kai vaikai laipioja ant aukštos įtampos elektros stulpų pasitaiko vis daugėja. O medikai įspėja – tokie laipiojimai gali baigtis netgi mirtimi arba geriausiu atveju vaikas gali nusideginti kūną, nukračius elektrai, gali sutrikti širdies veikla. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Praėjusį pirmadienį elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia darbo dieną šiemet. Dėl didelės vėjo ir saulės gamybos vidutinė paros elektros kaina siekė 5 eurus už megavatvalandę (MWh), pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“. Rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 3 proc., nuo 93 iki 96 eurų už megavatvalndę.

Šeštadienį vykęs Kaliningrado srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas baigtas, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“, jis Baltijos šalių elektros sistemos neturėjo jokios įtakos, jos veikia stabiliai. Kasmet vykdomas bandymas tęsėsi nuo 10 iki 18 valandos.

Liepos mėnesio gale praūžusi audra Lietuvai atnešė milijonus eurų nuostolių. Kaip žinia, be elektros likę gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Tačiau vos kelioms minutėms atsiradusi elektra šiuos planus gali sugriauti. Taip nutiko Vilniaus rajone gyvenančiai skaitytojai Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Naujienų portalui tv3.lt ji pasiskundė dėl esą nesąžiningo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elgesio.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse penktadaliu mažėjo didmeninė elektros kaina. Lietuvoje ir Latvijoje ji krito 20 proc. ir vidutiniškai siekė 92,37 Eur/MWh, o Estijoje mažėjo 21 proc. – iki 91,74 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. „Baltijos šalyse kainų mažėjimą lėmė išaugusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių: vėjo energijos gamyba didėjo 59 proc., saulės – 4 proc. Be to, energijos srautai į Baltijos šalis buvo 4 proc. didesni.

Kiekvieną mėnesį gyventojai apmoka komunalinių mokesčių sąskaitas. Dažniausiai jų dydis kas mėnesį daugmaž panašus. Tačiau neseniai elektros teikėjas daliai klientų perskaičiavo sąskaitas. Todėl vieni klientai tapo elektros tiekėjui skolingi, kitiems – bus išmokėtos permokos. Portalo tv3.lt skaitytojas Gintaras piktinosi, kad iš pradžių elektros tiekėjas „Enefit“ atsiuntė pranešimą apie permoką, kurį vėliau atsiėmė.

Rekonstruojant Lentvario 110 kV transformatorių pastotės skirstyklą, šį ir kitą sekmadienį beveik 1 tūkst. Trakų rajono vartotojų nebus tiekiama elektra. Pasak bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), atjungti pastotę numatoma šį sekmadienį 8–20 val., o  rugsėjo 15 dieną – 8–17 val. – tuo metu bus keičiamos linijų atramos, įrengiamas žaibosaugos trosas su šviesolaidiniu kabeliu.

Miškų savininkai nori iš valstybės išsireikalauti milijonus siekiančias kompensacijas. Energetikos ministerija po Lietuvą nusiaubusios audros užsimojo plėsti proskynas prie elektros tinklų. Dėl to kasmet planuoja papildomai iškirsti tūkstančius hektarų miško. Miškininkai piktinasi, kad taip nukirsta mediena taptų beverte, tad už kiekvieną hekatarą nori gauti po 15 tūkst. eurų.  Milijonus eurų nuostolių pridrausią, liepos pabaigoje praūžusią audrą Lietuva atsimins dar ilgai.

Rekonstruojant Lentvario 110 kV transformatorių pastotę, du sekmadienius daliai Trakų rajono vartotojų nebus tiekiama elektra, ketvirtadienį pranešė „Litgrid“.  Atjungti pastotę numatoma rugsėjo 8 dieną 8–20 val. bei rugsėjo 15 dieną 8–17 val. – tuo metu bus keičiamos linijų atramos, įrengiamas žaibosaugos trosas su šviesolaidiniu kabeliu. Elektra tuo metu nebus tiekiama beveik 1 tūkst.

Paskutinis vasaros mėnuo laikinai leido atsikvėpti nuo karštų orų, bet ne nuo aukštesnių elektros kainų. Rugpjūtį didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse augo 9,1 proc. iki 10,70 ct/kWh. Tam didžiausios įtakos turėjo ne tik nepastovi vietinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių, bet ir jau prasidėjęs pasiruošimas žiemai. Ateities perspektyvos optimizmo taip pat neįkvepia: panašu, kad vasariški orai užsitęs, o kartu su jais – ir aukštesnės elektros kainos.

Rumunija, Vengrija, Sakartvelas ir Azerbaidžanas antradienį įsteigė bendrą įmonę, kuri po Juodąja jūra nuties elektros kabelį, kad Europos Sąjungai (ES) iš Rytų Kaukazo būtų tiekiama daugiau atsinaujinančiosios energijos. 2022 metais šių keturių šalių vadovų patvirtintas projektas įgavo pagreitį po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – tai atkreipė dėmesį į ES priklausomybę nuo rusiškos energijos, nes kainos smarkiai išaugo.

Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje pagaminta daugiau elektros energijos nei per visus 2021-uosius ar 2022-uosius. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių  indėlis nacionalinėje gamyboje išliko pats didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 17,6 proc., o saulės elektrinės  –  21,4 proc. šalyje suvartotos elektros energijos.

Antradienį, rugsėjo 3 d., iki 18:00 ir nuo 22:00 iki 24:00 Ukrainoje bus taikomi du elektros išjungimo ratai. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Sričių energetikai dirbs pagal tokį grafiką: nuo 6:00 iki 18:00 – du išjungimo ratai; nuo 18:00 iki 22:00 – trys išjungimo ratai; nuo 22:00 iki 24:00 – du išjungimo ratai“, – rašoma pranešime. „Ukrenerho“ perspėja, kad ribojimų apimtis gali būti keičiama.

Valandiniai elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikai antradienį, rugsėjo 3-iąją, galios visą parą, vartojimo piko metu bus taikomi du išjungimo ratai. Tai antradienį feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. Vienas išjungimo ratas numatytas nuo 00:00 iki 06:00 ir nuo 09:00 iki 16:00, du ratai – nuo 06:00 iki 09:00 ir nuo 16:00 iki 24:00. „Ukrenerho“ perspėja, kad ribojimų apimtis gali būti keičiama.

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ informuoja apie antradienį, rugsėjo 3 d., numatomą elektros energijos kainų pakilimą „Nord Pool“ biržoje, kuris ypač aktualus „Išmanus – Valandinis“ planą pasirinkusiems buitiniams bendrovės klientams bei verslo klientams, sudariusiems nefiksuotos kainos sutartis.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, privačių miškų savininkai nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta. Be to, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet. „Nenorima atlyginti už tas proskynas.

Elektros rinkos liberalizacija įgalino vartotojus laisvai pasirinkti ne tik elektros tiekėją, bet ir tiekimo planą. Elektros vartotojai tai padaryti gali bet kuriuo metu, o plano keitimas nieko nekainuoja. „Pagal dabar galiojančius teisės aktus, elektros vartotojas yra laisvas pasirinkti, kokią elektros kainą pagal siūlomus planus jis nori mokėti.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina mažėjo Baltijos ir kitose Europos šalyse. Baltijos regione kaina krito 2 proc. ir vidutiniškai siekė 103,35 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. „Daugiausiai įtakos kainų kritimui turėjo išaugusi gamyba vėjo elektrinėse. Baltijos šalyse vėjo elektrinėse pagaminta 45 proc. daugiau elektros energijos nei ankstesnę savaitę. Kitose „Nord Pool“ regiono šalyse vėjo elektrinės pagamino 56 proc. daugiau.

Saulėtą ir vėjuotą sekmadienį dėl didelės atsinaujinančių išteklių jėgainių gamybos, elektros kainos 12 valandų buvo neigiamos, skelbia „Litgrid“. Tuo metu rugpjūčio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 106 Eur / MWh iki 103 Eur / MWh.

Rusijos dronai ir raketos pirmadienį taikėsi į energetikos infrastruktūrą ir kitus objektus 15 Ukrainos regionų, pranešė šalies ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. „Rusijos teroristai vėl nusitaikė į energetikos infrastruktūrą. Deja, daugelyje regionų padaryta žalos“, – sakė D. Šmyhalis socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime. Jis taip pat paragino Ukrainos sąjungininkus suteikti daugiau paramos, kad padėtų užkirsti kelią oro atakoms.

Orams vėstant energetikai perspėja gyventojus, kad teks dar labiau pakratyti pinigines. Brangsta elektra ir dujos. Šilumininkai perspėja, kad ir šildymo sezonas nebe už kalnų, tad ragina ruoštis didesnėms sąskaitoms negu praėjusį šildymo sezoną. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Šilumininkai jau intensyviai ruošiasi šildymo sezonui, kurį dažniausiais pradeda spalio pradžioje: baigia remontus ir perspėja gyventojus, kad šilumos kainos, palyginti su vasara, kyla.

Dėl kylančios oro temperatūros didėjant spaudimui energetikos sistemai, kuri dėl Rusijos smūgių jau yra nusilpusi, Ukraina vėl įvedė elektros energijos tiekimo apribojimus, pirmadienį pranešė valstybinė elektros energijos sistemos operatorė „Ukrenergo“. Maskva šį pavasarį atnaujino savo atakas prieš Ukrainos elektrines ir padarė daug žalos šalies gamybos pajėgumams, tad iki liepos pabaigos šalyje būta rimtų elektros energijos tiekimo sutrikimų.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje šių metų liepą augo 7 proc. ir siekė 98,02 euro už megavatvalandę (MWh). Toks pat elektros kainos pokytis buvo ir Latvijoje, o Estijoje minimaliai mažesnis (97,97 Eur/MWh). Bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, valandinės elektros kainos liepą Baltijos šalyse svyravo nuo – 2,01 Eur/MWh iki 337,16 euro už megavatvalandę. „Didžiausią įtaką elektros kainoms darė paklausos augimas ir vidutiniškai 5 proc. mažėjusi energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių.

Atlikto tyrimo duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad vasaros mėnesiais jų elektros suvartojimas šiek tiek sumažėja. Dar 13 proc. respondentų nurodė, kad šiltuoju metu suvartoja žymiai mažiau elektros energijos nei įprastai. Elektros energijos vasarą suvartojantys daugiau sakė 3 proc. apklaustųjų, o kone trečdalis gyventojų teigė, jog vasarą elektros suvartoja tiek pat, kiek ir kitais metų laikais.

Estijos-Suomijos povandeninė elektros jungtis „Estlink 2“, sausio pabaigoje sustojusi dėl trumpojo jungimo, po remonto turėtų pradėti veikti rugsėjo 13-ąją, pranešė Estijos perdavimo tinklų operatorius „Elering“. Kaip jau buvo skelbta, „Estlink 2“ gedimas įvyko sausio 26-ąją, o tiksli gedimo vieta jūroje buvo nustatyta vasario pabaigoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tai įvyko ne dėl tyčinių veiksmų. Kabelio remonto darbai apima sudėtingą nedidelės jo dalies keitimą.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 95,37 Eur/MWh. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, elektros kainos kitose Europos šalyse taip pat mažėjo: Lenkijoje iki 87,37 Eur/MWh, o Vokietijoje iki 75,83 Eur/MWh atitinkamai. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite mažėjo 29 proc. iki 17,22 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta 26 proc.

Praėjusią savaitę daugumos energijos išteklių kainos toliau mažėjo: didmeninė elektros kaina Lietuvoje smuko antrą savaitę iš eilės ir sumažėjo 1,3 proc., dyzelino kainos krito 1,2 proc., benzino – 0,7 proc., o Brent nafta rinkose atpigo 1,1 proc., bet biokuras pabrango 0,7 proc. ir gamtinių dujų kainų vidurkis padidėjo 5,6 procento.

Pastarąją savaitę vidutinė elektros kaina augo nežymiai, o savaitgalį net 19 valandų buvo minimali (0 Eur/MWh) ar neigiama, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Rugpjūčio 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išliko tokia pati, kaip ir praėjusią savaitę – 96 eurai už megavatvalndę. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

Tarp populiariausių energijos taupymo būdų išlieka sąmoningas jos vartojimas – 71 proc. gyventojų sako, kad suvartoja jos tik tiek, kiek yra būtina, o daugiau nei pusė gyventojų – 55 proc. – tikina taupantys išjungdami elektros prietaisą iš lizdo, kai įrenginio nebenaudoja. Tai rodo nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Jos duomenys parodė, kad 2 iš 3 Lietuvos gyventojų domisi patarimais, kaip galima sumažinti elektros vartojimą.

„Nord Pool” biržoje aštuonias valandas iš eilės laikysis neigiamos elektros kainos. Tokios jos bus nuo 9 valandos, šeštadienį pranešė LRT radijas.  Gegužę pasiektas rekordas Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad kainų krytis tiesiogiai aktualus išmaniuosius biržos planus ir išmaniuosius skaitiklius turintiems vartotojams.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 330 kV elektros perdavimo linijos Tytuvėnai–Kaunas rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbų pirkimą. „Tytuvėnai–Kaunas rekonstrukcija yra antrasis etapas 330 kV elektros perdavimo linijos Šiauliai-Kaunas projekte.

Elektros tiekimas atstatytas visiems gyventojams, kurie jos buvo netekę dėl liepos pabaigoje siautusios audros, sako bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). „Po audros tiekimas atstatytas visiems. Kai kur veikia generatoriai. Yra linijų pažeidimai ir tam, kad žmonės turėtų elektrą, jiems paimti generatoriai“, – BNS teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.   Pasak jos, daugiausia generatorių veikia Vilniaus regione. Kiek jų iš viso pastatyta, R. Juodkienė negalėjo pasakyti.

Po liepos pabaigoje praūžusios audros dalis gyventojų be elektros energijos kentė visą savaitę, o viešojoje erdvėje vis pasigirsta priminimų pasirūpinti elektros generatoriais. Tačiau tiems, kurie elektrą gamina saulės elektrinėse, įsigytas generatorius jų veiklos palaikyti negalės, tam reikalingas specialus prietaisas.

Siekiant sumažinti gamtos stichijų padarinius, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siūlo miškuose platinti elektros linijų proskynas (nuo medžių valomus koridorius), savo lėšomis finansuoti savivaldybių gyvenvietėse atliekamą medžių genėjimą, supaprastinti tai numatančią tvarką.  Bendrovė antradienį pranešė siūlymus pateikusi Vyriausybei.

Praėjus daugiau nei savaitei nuo Lietuvoje praūžusios audros, elektros tiekimas šalyje dėl to vis dar yra sutrikęs apie 400 vartotojų, BNS informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, visiems vartotojams tiekimą planuojama atkurti dar antradienį.  „Visiems šiems klientams planuojame elektros energiją atstatyti šiandien.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 96,65 Eur/MWh. Kaip nurodoma pranešime, elektros kainos kitose Europos šalyse suko skirtingomis kryptimis: Lenkijoje vidutinė kaina mažėjo iki 88,49 Eur/MWh, o Vokietijoje augo iki 79,19 Eur/MWh. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite sumažėjo 3 proc. iki 24,11 Eur/MWh.

Vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepos 29–rugpjūčio 4 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 6 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Pučiant tokiems stipriems vėjams, vietinė elektros gamyba savaitės pradžioje užtikrino daugiau nei 80 proc.

 Tinklų priežiūra užsiimantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad pirmadienio rytą dėl praėjusios savaitės pradžioje praūžusios audros sukeltų tiesioginių nuostolių elektros dar neturi apie 400 vartotojų. Kaip pabrėžė ESO atstovė Rasa Juodkienė, tvarkyti gedimus užtrunka, nes, skirtingai nei po ankstesnių audrų, kai perdegdavo saugikliai ar kitos greitai techniškai pakeičiamos detalės, šį sykį audra daug kur nutraukė elektros tiekimo laidus.

Energetikos ministras per audras elektros netekusiems gyventojams siūlo įsigyti brangius generatorius, kurių naudą ilgalaikėje perspektyvoje ekspertai kritikuoja. O kai kurie gyventojai vis dar gyvena be elektros ir laukia kompensacijos. Vidutinis vartotojas už gyvenimą be elektros ilgiau nei 3 paras gali tikėtis viso labo 60 eurų kompensacijos.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų, šeštadienį BNS informavo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. Anot jos, tikimasi, kad per savaitgalį pavyks visiems vartotojams atkurti energijos tiekimą. „Turime tokių labai kritinių taškų, kurie nukentėjo nuo audros.