elektra

Europos Komisija (EK) pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) išmoks pamokas po pirmadienį Pirėnų pusiasalyje įvykusio „beprecedenčio masto elektros tiekimo sutrikimo“.  Artimai bendradarbiaudamas su nacionaliniais elektros perdavimo sistemos operatoriais, Briuselis ketina įdėmiai išanalizuoti, kodėl dingo elektra, kaip tam buvo pasiruošusi ES ir ką galima išmokti iš šio incidento, teigė EK vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

Po to, kai vakar Ispanijoje, Portugalijoje, Andoroje, taip pat kai kuriose Prancūzijos ir Belgijos vietovėse visiškai nutrūko elektros tiekimas, kyla klausimų, kas galėjo tai lemti. Apie tai ir ką tokiu atveju darytų Lietuva diskutavo energetikos ekspertas, prof. Vidmantas Jankauskas.

Ispanijos aukščiausiasis baudžiamųjų bylų teismas antradienį pranešė, kad tiria, ar didžiulis elektros energijos tiekimo sutrikimas, paralyžiavęs Pirėnų pusiasalį, buvo „kompiuterinio sabotažo aktas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą“. Nors priežastys nežinomos, kibernetinis terorizmas yra vienas iš galimų paaiškinimų, o dėl gyventojams susidariusios kritinės situacijos tapo būtina atlikti tyrimą, sakoma „Audiencia Nacional“ pareiškime.

Ispanijos vyriausybė įsteigė komisiją, kuri tirs galimas visą šalį paralyžiavusio elektros tiekimo sutrikimo priežastis, antradienį pranešė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas). „Bus imtasi visų būtinų priemonių, kad tai nepasikartotų“, – spaudos konferencijoje nurodė premjeras.  Kaip skelbė BNS, pirmadienį Ispaniją ir Portugaliją, įskaitant jų sostines, o taip pat Prancūziją apėmė dideli elektros tiekimo sutrikimai.

Europos Komisija (EK) antradienį pareiškė, kad blokas pasimokys iš Ispanijos ir Portugalijos patirties po didelio masto elektros tiekimo sutrikimų Pirėnų pusiasalyje. Briuselis, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais elektros tinklų operatoriais, atidžiai išnagrinės elektros tiekimo sutrikimo priežastis, Europos Sąjungos (ES) pasirengimą ir pamokas, kurias galima išmokti iš tokio masto incidento, sakė EK atstovė Paula Pinho. Beveik visame pusiasalyje, kuriame gyvena beveik 60 mln.

Portugalijos elektros tinklų operatorius REN antradienį paneigė, kad yra atsakingas už socialiniuose tinkluose platinamą informaciją, anot kurios didžiulio masto elektros tiekimo nutrūkimas Pirėnų pusiasalyje aiškinamas retu atmosferos reiškiniu. Pirmadienį tik maža dalis pusiasalio, kuriame gyvena beveik 60 mln. žmonių, išvengė elektros tiekimo sutrikimų. Jų priežastys kol kas neaiškios.

Pirmadienį Ispaniją sukaustė chaosas – šalyje nutrūkus elektros energijos tiekimui, situacija pasiekė tokį mastą, kad buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Šis netikėtas įvykis sutapo su paskutine socialinių tinklų turinio kūrėjos Inidės Jasnauskaitės ir jos vyro Osvaldo Jonaičio viešnagės Barselonoje diena.

Dėl dalį Europos paveikusio elektros dingimo Ispanijos ir Portugalijos institucijos pateikė skirtingas versijas, rašo „The Guardian“. Be to, internete kalbama ir apie dar vieną versiją – esą galėjo būti įvykdyta kibernetinė ataka, tačiau vietos valdžia sako neturinti duomenų, kurie leistų taip teigti.

Ispanijoje ir Portugalijoje nutrūkus elektros tiekimui šalys susidūrė su chaosu. Žmonės įstrigo liftuose, stojo traukinių eismas, sutriko skrydžiai, kai kur dingo internetas ir ryšys bei kitos paslaugos.

Pagalbos tarnybų darbuotojai pirmadienį atliko 286 gelbėjimo operacijas, kad išlaisvintų žmones, įstrigusius liftuose Ispanijos Madrido regione per elektros energijos tiekimo nutrūkimą visoje šalyje, pranešė regiono vyriausybės vadovė.  Pirmadienį Ispanijoje ir Portugalijoje dingo elektra, dėl to sustojo traukinių eismas, užsikimšo keliai, nevažiavo metro traukiniai, liftuose įstrigo žmonės, bet po kelių valandų kai kuriuose rajonuose elektra buvo atkurta.

Dėl pirmadienį įvykusių didelių elektros tiekimo sutrikimų Ispanijoje ir Portugalijoje sutriko oro eismas, paveikti skrydžiai į Madridą, Barseloną ir Lisaboną bei iš jų, pranešė Europos skrydžių agentūra „Eurocontrol“. Organizacija teigė, kad dar per anksti pasakyti, kiek skrydžių bus paveikta. Kaip skelbė BNS, pirmadienį Ispaniją ir Portugaliją, įskaitant jų sostines, o taip pat Prancūziją apėmė dideli elektros tiekimo sutrikimai, nors vietomis tiekimą jau pavyko atnaujinti.

Ispanijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje  dėl perdavimo tinklų avarijos pirmadienį sutrikus elektros tiekimui, Lietuvos elektros perdavimo sistema veikia sklandžiai, pranešė operatorė „Litgrid“. Pasak jos, avarija kontinentinės Europos sinchroninę zoną padalino į dvi dalis. „Lietuvos elektros energetikos sistema šio įvykio paveikta nebuvo ir veikia patikimai“, – nurodė Lietuvos operatorė.

Ispanijoje prireiks nuo šešių iki dešimties valandų atkurti elektros tiekimą po sutrikimų pirmadienį visoje šalyje, pranešė valstybinis tinklo operatorius. Sutrikimas šalį apėmė apie 12 val. 30 min. vietos (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Ispanijos žiniasklaida praneša, kad keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse įvyko didžiausias per daugelį metų energijos tiekimo sutrikimas, kuris paliko milijonus žmonių ir verslų be elektros. Pranešama, kad Ispanijoje, Portugalijoje, Andoroje, Vokietijoje ir Prancūzijoje apie 12.35 val. vietos laiku nutrūko elektros energijos tiekimas, kurio priežastis kol kas nežinoma.

Norint sumažinti dideles bažnyčių ir religinių bendruomenių išlaidas už elektrą ir dujas, siūloma jiems taikyti tokius pat tarifus, kaip ir buitiniams vartotojams.   Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tokias Elektros energetikos bei Gamtinių dujų įstatymo pataisas.

 Kremliui palankioje žiniasklaidoje pirmąjį šių metų ketvirtį augo žinučių apie tariamą europietiškų elektros tinklų nepatikimumą, dėl sinchronizacijos esą drastiškai išaugsiančias energijos kainas, penktadienį skelbia nevyriausybinė organizacija „Debunk.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad iki gegužės 8 d. bus laikinai ribojamas Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ komercinis pralaidumas Operatorės duomenimis, 700 MW galios jungties pralaidumas nuo penktadienio 1:00 val. iki gegužės 8 d. 1:00 val. bus sumažintas 100 MW, iki 600 MW. Taip bus siekiama užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklo stabilumą esant mažesniam sistemos rezervų prieinamumui.

Seimas pritarė, kad už valstybės nustatomą kainą elektrą iki 2030-ųjų galėtų įsigyti visi jos mažiausiai suvartojantys ir socialiai pažeidžiami gyventojai.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar smulkieji bei socialiai remtini elektros vartotojai nuo birželio iki 2030 metų galės naudotis visuomeniniu elektros tiekimu, kurį užtikrina bendrovė „Ignitis“.  Elektros energetikos įstatymo pataisos, kurias inicijavo Energetikos ministerija, leistų iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus suvartojantiems gyventojams, taip pat socialiai remtiniems ar turintiems negalią buitiniams vartotojams penkerius metus naudotis visuomeniniu tiekimu.

Pažadėję pigesnę elektrą neįgaliesiems ir socialiai pažeidžiamiems vartotojams, valdantieji stringa. Paskutinę minutę susiprato, kad į sąrašą neįtraukė per 10 tūkst. senatvės šalpos pensijų gavėjų. Svarsto palengvinti dalią visuomeninio tiekimo klientams – kartą jau patekusiems, nebeišmesti iš jo, net jei ir viršys elektros limitą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Bendrabutyje vieno kambario butelyje gyvenanti panevėžietė senjorė Janina nesinaudoja bendra virtuve.

Seime antradienį vyks galutinis balsavimas, ar smulkieji bei socialiai remtini elektros vartotojai nuo birželio iki 2030 metų galės naudotis visuomeniniu elektros tiekimu, kurį užtikrina bendrovė „Ignitis“.  Elektros energetikos įstatymo pataisos, kurias inicijavo Energetikos ministerija, leistų iki 1 tūkst.

Praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 97 procentus elektros suvartojimo, o vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina mažėjo 35 proc., skelbia „Litgrid“.  Bendrovės duomenimis, vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo nuo 108 Eur./MWh iki 71 Eur./MWh. „Praėjusį ketvirtadienį Lietuvoje buvo saulėta ir vėjuota, o 10 valandą visa vietos gamyba šalyje pasiekė rekordinę 2365 MW galią.

Galutinis vartotojas Lietuvoje už elektrą kovą mokėjo 2,1 proc. mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tuo metu didmeninė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvoje buvo lygi ES šalių kainų vidurkiui, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Didmeninė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvoje buvo lygi Europos Sąjungos šalių kainų vidurkiui, nors kovo pabaigoje dėl „NordBalt“ jungties gedimo kainos biržoje buvo pasiekusios aukščiausią šiais metais dienos vidurkį – 309 Eur/MWh“, –...

Valdantiesiems siekiant, kad už valstybės nustatomą kainą elektrą iki 2030-ųjų galėtų įsigyti visi jos mažiausiai suvartojantys ir socialiai pažeidžiami gyventojai, ekspertai įspėja apie galimas tokio žingsnio rizikas. Teisininkai atkreipia dėmesį, jog sprendimas sukurtų išskirtines sąlygas šiuo metu visuomeninį tiekimą užtikrinančiai bendrovei „Ignitis“, kuri yra ir didžiausias nepriklausomos energijos tiekėjas rinkoje.

Per pastarąjį mėnesį šalyje beveik 40 proc. nukrito elektros kainos, o gamtinės dujos ir biokuras atpigo maždaug po 20 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Kovo mėnesį nacionalinė generacija patenkino apie 83 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio – tai didžiausias per mėnesį pasigamintas vietinės elektros kiekis vartojimui patenkinti nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais“, – rašoma agentūros pranešime.

Seimas po svarstymo pritarė, kad smulkieji bei socialiai remtini elektros vartotojai nuo birželio iki 2030 metų galėtų naudotis visuomeniniu elektros tiekimu, kurį užtikrina bendrovė „Ignitis“.  Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 2, o susilaikė 22. Galutinis sprendimas dėl pataisų Seime numatytas ketvirtadienį    Pakeitimais siūloma leisti smulkiems – iki 1 tūkst.

Tadžikistane priimtas įstatymas, kuriame numatyta už neteisėtą elektros vartojimą skirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, šiai neturtingai Vidurio Azijos šaliai jau dešimtmečius kovojant su vis didėjančia vandens stygiaus sukelta energetikos krize. Elektros vartojimas Tadžikistane maždaug šešis mėnesius per metus būna ribojamas, nes pasenusi energetikos infrastruktūra nesugeba susidoroti su vis kylančiais vartotojų poreikiais.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė dar praėjusios kadencijos Seime pateiktam siūlymui leisti gaminantiems vartotojams dalintis pagaminta pertekline elektra su artimais giminaičiais.  Energetikos ministerija žada iki šių metų pabaigos parengti pakeitimus, numatančius dalijimosi elektra tvarkos pokyčius leidžiant ja dalintis ir su artimaisiais. Tokios pataisos įsigaliotų ne vėliau kaip iki 2026 metų liepos 17-osios.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kuriomis už valstybės nustatomą kainą elektrą iki 2030-ųjų būtų leidžiama įsigyti visiems jos mažiausiai suvartojantiems ir socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Pagal Energetikos ministerijos siūlymus, visuomeninio tiekėjo valstybinės energetikos bendrovės „Ignitis grupės“ valdomo tiekėjo „Ignitis“ kainodara galėtų būti taikoma iki 1 tūkst.

Pastarąją savaitę fiksuotas 12 mėnesių elektros kainas padidino du nepriklausomi elektros tiekėjai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 0,4–0,6 procento, o 24 mėn. fiksuotos kainos vidutiniai tarifai nepakito.  Per savaitę Lietuvoje siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų vienas tiekėjas nekeitė, kiti tiekėjai juos didino 0,3–1,4 procento.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 70 proc., o Estijoje– 74 proc., skelbia „Elektrum Lietuva“.  „Praėjusią savaitę kainų šuolį Baltijos šalyse lėmė mažiau vėjuoti orai: vėjo energijos gamyba sumenko net 47 proc., o saulės – 24 proc. Tai gerokai paveikė bendrą Baltijos šalių elektros energijos gamybą, kuri sumažėjo 14 proc“ – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad šeštadienį atsijungė Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Anot „Litgrid“, jungtis atsijungė 8.34 val. Pirminiais duomenimis, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis atsijungė dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje, gedimo priežastis nustatinėjama.

Šį jau besibaigiantį šildymo sezoną gyventojams teko labiau patuštinti pinigines nei prieš metus. Sąskaitas didino pabrangęs biokuras, pačių šilumininkų darbo sąnaudos, įvestas pridėtinės vertės mokestis. Praėjusį mėnesį lietuviai mokėjo ir aukščiausią elektros kainą kone visoje Europoje. Premjeras dėl to kaltina šaltus orus ir žada, kad vis kaitriau spiginant saulei, pigs ir elektra.

Nuo kovo mėnesio Energijos skirstymo operatorius (ESO) pradėjo tikrinti ilgiau nei metus skaitiklio rodmenų nedeklaravusių vartotojų skaitiklius, o už tai pastarieji turės susimokėti duomenų sutikrinimo mokestį.

Trečiadienį elektros rinkoje numatomas didelis kainų šuolis, todėl verslo įmonės ir gyventojai, pasirinkę nefiksuotos elektros kainos planus, turėtų atsisakyti nebūtino jos vartojimo, skelbia „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės, „Nord Pool“ biržoje kainos piką turėtų pasiekti vakare 18–19 valandą. Energetikos sprendimų bendrovės produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad brangiausią valandą elektros kaina už megavatvalandę sieks 484 eurų su PVM už MWh.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pirmą kartą nuo 2009 m. buvo pagaminta daugiau elektros energijos negu suvartota, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Kovo 23 d., sekmadienį, Lietuvoje pagaminta elektra pirmą kartą per visas turimas jungtis buvo eksportuojama visomis kryptimis: į Lenkiją, į Latviją ir į Švediją“, – rašoma LEA pranešime. „Mūsų šalyje per savaitę pagaminta 229,8 GWh elektros, o suvartota – 223,3 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę pasiektas naujas rekordas – pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009-ųjų pabaigoje per savaitę Lietuvoje pagaminta daugiau elektros nei suvartota, pirmadienį pranešė „Litgrid“. „2024 metų kovo 11 dieną džiaugėmės, kai pirmą kartą nuo 2009 metų Lietuvoje vietos elektrinės (per dieną – BNS) pagamino daugiau elektros energijos nei suvartota.

Energetikos sektorius, apimantis elektros bei šilumos gamybą ir transportą, yra didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų, prisidedančių prie klimato kaitos, šaltinis. Ekspertų teigimu, sumažinti planetai daromą žalą galima tuo atveju, jei taupyti energetinius resursus ir jų nešvaistyti imsis ne tik didžiosios įmonės, bet ir kiekvienas gyventojas.

Praėjusią savaitę atvėsus orams bei nurimus vėjui, vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje šoktelėjo į viršų, skelbia bendrovė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, kovo 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos kaina biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo nuo 55 iki 113 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 112 Eur/MWh.

Stiprinant skirstomąjį tinklą ir siekiant stabilesnio elektros tiekimo gyventojams, Vyriausybė nusprendė 2 tūkst. kilometrų miškingose vietovėse esančių oro linijų per trejus metus pakeisti požeminėmis. Pagal Energetikos ministerijos nutarimą, 2025–2028 metais bus keičiama 10 kilovoltų (kV) įtampos elektros linijų – tai leistų dabartinį oro linijų keitimo kabelinėmis tempą padidinti 3 kartus.

Pastarąją savaitę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,055 euro už kilovatvalandę (kWh) ir buvo mažiausia nuo praėjusių metų lapkričio, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, atšilus orams ir padidėjus elektros energijos gamybai vėjo elektrinėse, kovo 3–6 dienomis vidutinė elektros kaina biržoje buvo mažesnė nei 0,03 Eur/kWh – tokio žemų kainų laikotarpio keturias dienas iš eilės šiais metais dar nebuvo.

Dėl šaltų orų išaugusi elektros paklausa buvo užtikrinama deginant brangias dujas, todėl vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje vasarį buvo 70 proc. didesnė nei sausį ir siekė 152,3 euro už megavatvalandę (MWh), trečiadienį skelbia „Litgrid“. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina vasarį buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Lenkijoje ji siekė 134 eurus, Vokietijoje – 128 eurus, o Švedijos pietinėje zonoje – 92 eurus už MWh.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina augo 6 proc. visose Baltijos šalyse ir siekė 146,21 EUR/MWh, pranešė „Elekrum Lietuva“.  „Praėjusią savaitę nedidelį kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 41 proc. sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba ir 13 proc. didesnis elektros importas į Baltijos šalis. Be to, vidutinė oro temperatūra buvo 3 laipsniais didesnė už normą, kas lėmė 7 proc.

Praėjusią savaitę Lietuvoje siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus didino vienas tiekėjas. Tuo metu kiti du tiekėjai fiksuotos kainos vienos laiko zonos tarifų nekeitė, bet dviejų laiko zonų tarifus didino, todėl vidutiniai tarifai iš viso padidėjo apie 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, siūlomų 12 mėn.

Nutolusią saulės elektrinę ar jos dalį jau įsigiję gyventojai nuo antradienio gali kreiptis dėl paramos, skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). APVA direktoriaus Vytauto Vrubliausko teigimu, kvietimas aktualus daugiabučių gyventojams, norintiems mažesnių sąskaitų už elektrą, bei negalintiems įsirengti nuosavos saulės jėgainės.

Vasarį į Baltijos šalis sugrįžo žiemiški orai – atitinkamai grįžo ir aukštos elektros kainos. Jos, lyginant su sausiu, augo 70 proc. iki 15,25 ct/kWh (be PVM). Skirtingai, nei kai kurie galėjo pagalvoti ar bandė įrodyti, visai ne atsijungimas nuo energetinio BRELL žiedo turėjo įtakos elektros brangimui. Paanalizuokime detaliau, kas vasarį nulėmė vartotojų elektros sąskaitų dydį.

Gyventojai nuo antradienio galės prašyti paramos nutolusioms saulės jėgainėms įsigyti – jiems iš viso bus paskirstyta 15 mln. eurų, skelbia Energetikos ministerija. Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, sąlygos įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės šiuo metu yra patrauklios, nes jėgainės yra atpigusios, be to, renkantis elektrinę iš saulės parkų, namų ūkiai nesusiduria su ESO ribojimais, todėl ši priemonė yra puiki alternatyva negavusiems ESO techninių sąlygų.

Gaminantiems elektros vartotojams taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus vėliau per kaupimo laiką susigrąžinant tokį pat jos kiekį, nepriklausomai nuo kainos, yra netvarus, todėl jį reikia keisti, sako „Ignitis grupės“ finansų vadovas Jonas Rimavičius.  Grupė skelbia, jog pernai ji iš elektros tiekimo gyventojams patyrė 32,8 mln. eurų nuostolių, iš jų 15,2 mln. eurų susiję su gaminančiais vartotojais.

Artėjantį pavasarį primena ne tik ilgėjančios dienos, bet ir etnologų pastebimi gamtos atgimimo ženklai. Ilgesnės dienos ir didesnis natūralios šviesos kiekis leidžia išmintingiau planuoti energijos naudojimą namuose. Elektrą naudoti taupiau ir efektyviau padės pakoreguoti kasdieniai įpročiai, rašoma pranešime spaudai. Pavasario šauklės gervės – jau Lietuvoje Pasak etnologo prof.